Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Karjerų kasėjams miškai ir draustiniai neįžengiami 

2019 vasario 6 d. 06:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos žemės gelmėse daugiausia turime durpių, žvyro, smėlio, molio, klinčių ir dolomito. Nors karjerų veikla kloja pamatą visam statybų sektoriui – šalies naudingosios iškasenos naudojamos keliams ir geležinkeliams tiesti, asfaltbetoniui, betonui ir gelžbetoniui gaminti – kalnakasyba jaučiasi nepopuliari tarp valdiškų institucijų, o jai plėtotis trukdo seni ir naujai kuriami barjerai – valstybės miškai ir saugomos teritorijos kalnakasiams neįžengiamos.

Sparčiai augant ekonomikai ir ypač statybų sektoriui, šalies kasybos įmonės skaičiuoja nedidelį praėjusių metų apyvartos augimą ir dėl stabdomos plėtros griežia dantį ant aplinkosaugos bei miškininkų.

Akcinės bendrovės „Dolomitas“, eksploatuojančios telkinį „Petrašiūnai-2“, generalinis direktorius Gediminas Skvernys neslėpė: kasėjams ypač nepalankios Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos.

Juozas Mockevičius: „Miškų kirtėjai traktuojami kaip pažangūs, o kasėjai pristatomi kaip gamtos žalotojai. Toks požiūris verslo sąlygas daro sudėtingas.“

„Nors žemės gelmių įsisavinimas ir plėtra yra neblogai sureguliuota įstatymų, tačiau kartais susiduriame su situacijomis, kai valdininkai savaip traktuoja teisės aktų normas. Naujausia problema – atsisakoma suteikti organizatoriaus teises rengiant žemės gelmių naudojimo planus, kai dalis plėtros teritorijos patenka į valstybinį mišką. Dėl to visas procesas užstringa, ir karjerai elementariai nebegali plėstis“, – sakė G. Skvernys.

Dolomitinio akmens kasybos iki jo apdorojimo įmonės vadovas pabrėžė, kad didžioji dalis tokių teritorijų yra IV grupės (t. y. ūkiniuose) miškuose, kuriuose vykdomi kirtimai.

„Maža to, įstatymas numato kompensavimo mechanizmą, pagal kurį karjero plėtotojas turi atlyginti valstybei už iškertamą mišką. O baigus karjerų naudojimą, dalis jų teritorijos vėl apželdinama mišku. Galiausiai reikėtų paminėti, kad visi mūsų šalies karjerai užima mažiau nei 1 proc. Lietuvos teritorijos arba beveik 30 kartų mažiau nei miškai. Tad įvertinus visus šiuos veiksnius ir karjerų duodamą naudą šalies ekonomikai, draudimo principais vykdomas reguliavimas yra sunkiai pateisinamas. Tačiau verslininkų ir valdininkų diskusijose paskutinį žodį paprastai taria valdininkai“, – sakė „Dolomito“ generalinis direktorius.

2018 metai naudingųjų iškasenų kasėjams ir perdirbėjams buvo palyginti geri. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
2018 metai naudingųjų iškasenų kasėjams ir perdirbėjams buvo palyginti geri. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kasėjai priešpriešinami miškininkams

Juozas Mockevičius, neseniai atsistatydinęs Lietuvos karjerų asociacijos (LKA) prezidentas, patvirtino: priėjimas prie gelmių išteklių yra gana komplikuotas. „Kiti ištekliai, priklausantys valstybei, – miškai – yra šventesni už šventus, nors kartais miškininkai kasa ir kasa nevisiškai teisingai“, – rėžė J. Mockevičius.

Yra vietų, kur kasėjai iš viso negali kojos kelti: didžioji dalis išžvalgytų nenaudojamų durpių telkinių bei dalis žvyro ir smėlio telkinių yra išsidėsčiusi saugomose teritorijose, kur naujų telkinių įsisavinimas draudžiamas įstatymu.

Didžioji dalis išžvalgytų nenaudojamų durpių telkinių bei dalis žvyro ir smėlio telkinių yra išsidėsčiusi saugomose teritorijose, kur naujų telkinių įsisavinimas yra draudžiamas įstatymu.

Be to, artėjant į pabaigą žemės reformos procesui didžioji dalis žemės yra privatizuota. Siekiant įrengti naudingųjų iškasenų karjerą privačioje žemėje tenka ją išpirkti iš žemės savininko, kuris kartais į parduodamos žemės kainą įskaičiuoja ir jo sklype slūgsančius valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius. Dėl tos priežasties potencialūs išteklių naudotojai būna priversti atsisakyti ketinimų įsteigti naują kasybos objektą, nes dėl nerealiai padidintos žemės kainos jų planuojama naudingųjų iškasenų gavybos veikla taptų ekonomiškai nuostolinga.

J. Mockevičiui pritarė ir „Gastos“, eksploatuojančios Gariūnų karjerą, bendraturtis Vidmantas Senvaitis. „Mūsų sektorius, kalnakasybos pramonės dalelytė, susiduria su daugybe trukdymų. Mums galioja kone visi šalies įstatymai: Miškų, Žemės gelmių, Teritorijų planavimo ir t. t. Nors valstybė yra suinteresuota, kad būtų kasami gamtos ištekliai, lėšų naujiems telkiniams surasti ji neturi. Kasybos įmonės savo lėšomis privalo parengti dokumentaciją, finansuoti išteklių paiešką. Gerai, kai jų aptinkama, bet pasitaiko visaip. Negana to, dokumentų parengimas trunka itin ilgai. Anksčiau tai užtrukdavo 2–3 metus, o dabar lenkiame Vokietiją (5 metai) ir net Prancūziją (7 metai)“, – tvirtino V. Senvaitis.

Naujausia problema – atsisakoma suteikti organizatoriaus teises rengiant žemės gelmių naudojimo planus, kai dalis plėtros teritorijos patenka į valstybinį mišką.

Žemės gelmių naudojimo sektoriaus įmonės piktinasi: tokie dokumentų tempai paralyžiuoja jų veiklą – jeigu kasti nėra ką, darbuotojai ir technika lieka be darbo. Jei darbo nėra, darbuotojai išeina į kitas įmones arba emigruoja. O statant barjerus naujų telkinių eksploatacijai, naudingosios iškasenos atplaukia iš Lenkijos.

„Jei ir toliau taip elgsimės, atsitiks taip, kaip yra su maisto produktais ir kitais dalykais: savo rinką atiduosime kaimynams. Manau, kad pats laikas būtų keisti požiūrį, o pirmiausia – į naudingųjų išteklių kasėjus. Miškų kirtėjai traktuojami kaip pažangūs, o kasėjai pristatomi kaip gamtos žalotojai. Toks požiūris verslo sąlygas daro sudėtingas“, – teigė J. Mockevičius.

Būgštauja krizės

Baigus karjerų naudojimą, dalis jų teritorijos vėl apželdinama mišku. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Baigus karjerų naudojimą, dalis jų teritorijos vėl apželdinama mišku. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Buvusio LKA prezidento žodžiais, jei prasidėtų ekonomikos krizė, lėtėtų kelių tiesimas, sumažėtų statybų tempai, kasėjų padėtis būtų viena blogiausių. „Kol ekonomika auga, išteklių reikia, net ir esant sudėtingoms verslo sąlygoms dar galima dirbti. Tačiau jei ekonominė situacija pablogėtų, šiam sektoriui būtų riesta“, – tvirtino pašnekovas.

Nors duomenys apie praėjusių metų veiklos rezultatus dar neskelbiami, J. Mockevičius teigė, kad 2018 metai naudingųjų iškasenų kasėjams ir perdirbėjams buvo palyginti geri. „Yra paklausa, yra rinka, vyksta pardavimas“, – sakė jis. J. Mockevičius pabrėžė negalįs kalbėti už visą sektorių, nes LKA jungia tik nedidelę karjerus eksploatuojančių įmonių dalį ir jų veiklos rezultatai neatspindi viso sektoriaus.

Šiuo metu LKA priklauso 25 įmonės: ne tik eksploatuojančios karjerus, bet ir technika bei įranga kasėjus bei perdirbėjus aprūpinančios bendrovės. „Tačiau asociacijai priklauso didžiausios šio segmento įmonės, o iš viso Lietuvoje yra apie 100 smulkių kasėjų“, – patikslino J. Mockevičius.

„Bandome išgyventi“, – sakė bendrovės „Gasta“ bendraturtis V. Senvaitis, paklaustas, kaip vertina praėjusius metus ir perspektyvą. „Dolomito“ generalinis direktorius G. Skvernys buvo konkretesnis. Jo žodžiais, 2018 metais dolomitinės skaldos gamyba didėjo beveik 2 proc., o apyvarta – beveik 4 procentais. „Apyvarta didėjo dėl naujų produktų – mineralinių miltelių – įvedimo į rinką“, – patikslino jis.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje per 2018 metus palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,1 proc. – iki 22,6 mlrd. eurų. Kasybos ir karjerų bei apdirbamoji gamyba per metus, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5,2 proc., vien apdirbamoji gamyba – 5,4 proc., o be naftos produktų gamybos – 7 procentais.

FAKTAI

Kuklūs turtai Lietuvos žemės gelmėse

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra surasta ir įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų.

Tai akmens druska, anhidritas, dolomitas, durpės, geležies rūda, gėlavandenė klintis, gintaras, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, molis, nafta, opoka, sapropelis, smėlis ir žvyras. Iš jų 9 rūšys – klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis – eksploatuojamos (pastarųjų dviejų rūšių naudingosios iškasenos naudojamos fragmentiškai).

Daugiausia tai statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti naudojamos naudingosios iškasenos.

Iš neeksploatuojamų naudingųjų iškasenų Lietuvos žemės gelmėse didžiausi detaliai išžvalgyti ištekliai yra anhidrito (80,7 mln. kub. m), daug mažesni šiuo metu neeksploatuojamos opokos (19,4 mln. kub. m), gipso (16,8 mln. kub. m), kreidos mergelio (7,2 mln. kub. m) ir gėlavandenės klinties (0,6 mln. kub. m).

Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys yra Kauno rajone. Leidimas naudoti Pagirių anhidrito telkinio išteklius bendrovei „Margasmiltė“ buvo išduotas 2010 metais. Pastaruoju metu anhidrito gavybos parengiamieji darbai įžengė į baigiamąją stadiją – gauti visi reikalingi leidimai, baigiamas derinti parengtas išteklių naudojimo projektas.

LGT duomenimis, atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai ploto atžvilgiu išsidėstę nevienodai.

Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Visi aptikti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskričių teritorijoje.

Durpių telkinių yra visoje teritorijoje, bet daugiausia jų išteklių turi Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskritys.

Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone.

Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia yra Alytaus ir Vilniaus apskrityse, nedidelis kiekis rastas Utenos apskrityje.

Gipso išteklių yra Kauno rajone esančiame anhidrito telkinyje ir Pasvalio rajone.

Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje Šiaulių apskrities teritorijoje.

Kreidos mergelio išteklių turtingos Alytaus ir Marijampolės apskritys, nedidelis jų kiekis yra Vilniaus apskrityje.

Molio išteklių yra beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia šios žaliavos išteklių yra išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse.

Naftos išteklių turtingiausia yra Klaipėdos apskritis, nedideli jos kiekiai rasti Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskrityse.

Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje.

Sapropelio yra visoje Lietuvos teritorijoje, bet išžvalgytų išteklių yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, tačiau didžiausia šių išžvalgytų išteklių dalis yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

Gavybos apimties požiūriu didžiausi Lietuvoje yra Karpėnų klinties (Akmenės rajone) ir Petrašiūnų II bei Klovainių dolomito (Pakruojo rajone) karjerai, o giliausias (gylis – iki 50 m) – Šaltiškių molio karjeras (Akmenės rajone).

Detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai 2018 m. gruodžio 31 d.

Naudingoji iškasena 2013 2014 2015 2016 2017
Nafta, (mln. tonų), mln. m3* 2,32 2,36 *) 2,64 2,67
Gydomosios durpės, mln. m3 1,6 1,6 1,6 1,6 1,6
Durpės, mln. m3 1260,57 1256,18 1234,30 1231,06 1228,87
Klintis, mln. m3 (buv. „klintys“) 211,49 210,81 218,94 219,87 225,67
Dolomitas, mln. m3 115,05 123,28 124,57 130,14 131,59
Opoka, mln. m3 19,39 19,06 19,06 19,06 19,06
Sapropelis, mln. m3 5,91 5,9 7,7 8,43 10,15
Anhidritas, mln. m3 80,69 80,69 80,69 80,69 80,69
Gipsas, mln. m3 16,82 16,82 16,82 16,82 16,82
Kreidos mergelis, mln. m3 8,06 8,06 8,06 8,06 8,06
Gėlavandenė klintis, mln. m3 (buv. „ klinties tufas“) 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6
Molis, mln. m3 148,60 148,37 147,63 147,34 147,13
Žvyras, mln. m3 650,44 675,98 678,20 685,44 698,26
Smėlis, mln. m3 288,83 307,61 318,74 334,00 351,14
Šaltinis: LGT

KOMENTARAS

Stygiaus nejusime ne vieną dešimtmetį

LGT Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška pabrėžė, kad remiantis galiojančiais teisės aktais galima naudoti tik detaliai išžvalgytus išteklius. „Visi detaliai išžvalgyti ištekliai sudaro realų šalies naudingųjų iškasenų potencialą. Be šių išteklių, Lietuvos žemės gelmėse yra dar mažiau ištyrinėtų minėtų naudingųjų iškasenų išteklių, taip pat ir naujų naudingųjų iškasenų rūšių (akmens druskos, geležies rūdos). Tai – rezervas ateičiai, jo tyrimą ir naudojimą lems ekonominės sąlygos ir ateities technologijos“, – sakė V. A. Januška.

Pasak jo, pagrindinių dabar naudojamų kietųjų naudingųjų iškasenų – klinties, dolomito, žvyro, smėlio, molio, susiskaidžiusių durpių, sapropelio – išteklių išsekimo klausimas nėra aktualus, nes jų stygiaus neturėtų būti jaučiama dar ne vieną dešimtmetį.

„O štai mažaskaidžių (šviesių) durpių, devono amžiaus molio, monomineralinio kvarcinio smėlio ir naftos ištekliai yra gana riboti, todėl jų gavyba turėtų būti itin racionali. Kasmet didėjant gavybos apimčiai, sparčiai senka ir išžvalgyti smėlio bei žvyro ištekliai, tačiau jų trūkumo greitai nepajusime, nes šių naudingųjų iškasenų kiekis nuolat papildomas naujai išžvalgytais telkiniais“, – teigė V. A. Januška.

Plačiai paplitusių naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba yra finansuojama naudotojo lėšomis. „Per pastaruosius penkerius metus metinis ūkio subjektų arba fizinių asmenų lėšomis detaliai išžvalgytų smėlio ir žvyro išteklių kiekis maždaug prilygsta išgautam šių išteklių kiekiui, tačiau jų stygius kai kuriose apskrityse (Marijampolės, Telšių, Panevėžio, ypač Klaipėdos) dėl didelės paklausos gali būti jaučiamas jau po dešimtmečių“, – prognozavo LGT atstovas.

Pasak V. A. Januškos, naudingųjų iškasenų gavybą lemia daugelis faktorių. Augant pramonei, taip pat statybos mastui, naudingųjų iškasenų gavybos apimtis didėja. Pramonės augimas – tai svarbiausias faktorius, skatinantis gavybą, o kartu ir naujų telkinių žvalgybą.

„Tačiau akivaizdūs ir ją ribojantys faktoriai: perdirbimas, naujos technologijos, aplinkosaugos reikalavimai ir pan. Pažymėtinas ir kitas svarbus veiksnys – tai naujų telkinių suradimo geologinės prielaidos, kurios tampa vis sudėtingesnės“, – sakė V. A. Januška.

Lietuvoje visų rūšių naudingųjų iškasenų gavybą vykdo privačios įmonės.

LGT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra išduoti 324 leidimai naudoti žemės gelmių išteklius, kietųjų naudingųjų iškasenų ištekliai naudojami 629 karjeruose. Šiuo metu leidimus naudoti smėlio ir / ar žvyro išteklius turi 268 ūkio subjektai.

Didžioji dalis šalyje išgaunamų išteklių ir iš jų pagamintos produkcijos (išskyrus durpes) realizuojama šalyje. Per pastaruosius septynerius metus ryškiai pirmaujančios pozicijos neužleidžia žvyro gavybos apimtis (2017 m. išgauta 8,3 mln. kub. m), toliau rikiuojasi smėlio (2,9 mln. kub. m), durpių (2,6 mln. kub. m) ir dolomito (1,9 mln. kub. m) gavyba.

Naudingųjų iškasenų išteklių gavyba 2011–2017 m.

Eil. Nr. Naudingųjų iškasenų rūšis Mato vnt. 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
1. Anhidritas tūkst. m3
2. Dolomitas tūkst. m3 1423 943 1158 1291 1304 1344 1873
3. Klintys tūkst. m3 572 658 681 669 751 686 704
4. Kreidos mergelis tūkst. m3
5. Molis: devono tūkst. m3 3 2 3
triaso tūkst. m3 157 168 177 164 201 181 177
kitas tūkst. m3 90 68 60 68 50 48 31
6. Opoka tūkst. m3
7. Sapropelis tūkst. m3 15 20 1
8. Smėlis tūkst. m3 1680 1899 1917 2568 1987 2462 2856
9. Žvyras tūkst. m3 6021 4644 6234 6070 5885 6722 8325
10. Durpės tūkst. m3 2136 2182 2897 2917 3179 2353 2583
11. Nafta tūkst. t 107,7 101,1 86,0 81,9 90,4 77,4 67,9

Šaltinis: LGT

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika