Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kalėdos be saldumynų, o pagal instrukcijas 

2018 gruodžio 7 d. 10:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai Seimo Kultūros komitete buvo sukritikuotos vakarietiškos Kalėdų šventimo tradicijos, savivaldybes pasiekė Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijos, kokia muzika turi skambėti viešai. Tai jau trečias per trumpą laiką kartas, kai valdžios atstovai „pataria“, kaip turėtume švęsti Kalėdas.

Advento bei Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose ir visose kitose viešosiose erdvėse turėtų skambėti adventiniai ir kalėdiniai lietuvių folkloro bei postfolkloro kūriniai. Anksčiau į valdančiųjų akiratį buvo patekęs bei sukritikuotas ir vaikų laukiamas Kalėdų Senelis, o Sveikatos apsaugos ministerijai užkliuvo saldumynai, todėl buvo parengtos atitinkamos rekomendacijos.

Dalia Urbanavičienė: „Panašūs lietuviškų kūrinių sąrašai bus parengti ir kitoms kalendorinėms šventėms.“

Tačiau merijų vadovai nesirengia aklai vykdyti rekomendacijų. Kai kurie opozicijoje esantys politikai tik šaiposi, klausdami, ar Lietuvoje nebeliko spręstinų kultūros problemų, o kiti perspėja apie nemenkas grėsmes.

ekgt.lt nuotrauka
ekgt.lt nuotrauka

Pasigenda lietuvybės

Advento išvakarėse, kai visose šalies merijose buvo rengiamasi Kalėdų eglių įžiebimo šventėms, Etninės kultūros globos taryba sudarė adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlė šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse – kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose, restoranuose, dažniau ją leisti pasiūlyta ir radijo stotims.

Sudarytuose sąrašuose yra 40 kalėdinio laikotarpio kūrinių, kuriuos atlieka žinoma folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, Aistė Smilgevičiūtė, ansambliai „Uosinta“, „Žalvarinis“, „Sedula“ ir kiti. Advento laikotarpiui siūloma 50 kūrinių, kuriuos atlieka dar daugiau folkloro kolektyvų ir solistų nei kalėdinio laikotarpio kūrinius.

Advento laikotarpiui siūloma 50 kūrinių, kuriuos atlieka dar daugiau folkloro kolektyvų ir solistų nei kalėdinio laikotarpio kūrinius.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad siūlomų viešai transliuoti advento ir Kalėdų lietuvių folkloro kūrinių sąrašai buvo parengti sulaukus skundų, jog švenčių metu viešosiose erdvėse – kalėdinėse mugėse ir kituose šventiniuose renginiuose, negirdėti lietuviškos muzikos. Esą ne kartą pageidauta, kad lietuviška muzika skambėtų ir prekybos centruose – ypač kalėdiniu laikotarpiu.

„Pastaruoju metu tradicinėse kalendorinėse šventėse pasigendama lietuvybės. Tai tėra mūsų rekomendacija, jai atrinkome kūrinius, kurie, mūsų nuomone, yra patrauklūs, skoningi, kad į Lietuvą per šventes grįžę emigrantai iš tikrųjų pajustų, jog grįžo į Lietuvą. Jei jie girdės tik anglišką muziką, skirtumo tarp šalių gali ir nejausti“, – teigė D. Urbanavičienė. Pasak jos, planuojama, kad panašūs lietuviškų kūrinių sąrašai bus parengti ir kitoms kalendorinėms šventėms, nes jau sulaukta savivaldybių prašymų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Klausys, bet...

Šalies merijos kol kas nežada atsižvelgti į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas viešuose renginiuose keisti užsieninę kalėdinę muziką į lietuvių folklorą. Per šventinių eglių įžiebimo šventes miestuose vis dar skamba visoje Europoje žinomos ir pažįstamos melodijos. Jų netrūko ir praėjusį savaitgalį Alytuje. „Į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas atsižvelgsime ateityje“, – žadėjo Alytaus miesto vicemerė Valė Gibienė.

Advento bei Kalėdų laikotarpiu Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose ir visose kitose viešosiose erdvėse turėtų skambėti adventiniai ir kalėdiniai lietuvių folkloro bei postfolkloro kūriniai.

Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė taip pat tvirtino, esą į rekomendacijas bus atsižvelgta, tačiau ir šiame mieste advento ar Kalėdų švenčių laikotarpiu dažniau galima girdėti viešai sklindančią populiariąją Kalėdų muziką, o ne lietuvišką kalėdinį folklorą.

Šakių rajono meras, ilgametis kultūros darbuotojas Edgaras Pilypaitis atkreipė dėmesį, kad savivaldybės sulaukia daug įvairių rekomendacijų – ir dėl skambančių dainų ir dėl prakartėlėse laikomų gyvūnų, tačiau ar į tai bus atsižvelgta – pačių savivaldybių, renginių organizatorių reikalas. „Kalėdos turbūt pati kosmopolitiškiausia šventė. Organizatoriai visada patys vertina, kokia muzika turi skambėti, nes yra būdų ir mūsų folklorą naujoviškai pateikti jaunuomenei, kad ši jį suprastų. Tačiau tai neturėtų būti daroma didaktiniais metodais“, – pabrėžė Šakių rajono vadovas.

Tik aptarė

Sudarinėti lietuviškų folkloro kūrinių, kurie turėtų skambėti advento bei Kalėdų laikotarpiu, sąrašus Etninės kultūros globos taryba ėmėsi po to, kai spalį Seimo Kultūros komitete buvo aptariama, ką reikėtų daryti, kad prie pagrindinių miestų eglių neskambėtų kalėdinė daina „Jingle Bells“, lietuviai nesiveržtų į Laplandiją pas Kalėdų Senelį, nes turime savo Kalėdą.

Arūnas Gelūnas: „Egzistuoja grupė žmonių, kurie galbūt siekia, kad Lietuva pasuktų priešinga nei Vakarų Europos kultūros kryptimi. Ir vienas būdų to pasiekti – į Kalėdų šventę grąžinti pagoniškus papročius.“

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino, kad tai buvo „pašnekesiai“ apie etnokultūrą, apie tai, jog pamažu atsisakome lietuviškų tradicijų ir šventes pasitinkame į jas įpindami vis daugiau kitų šalių kultūrų elementų. Savo feisbuko paskyroje R. Karbauskis aiškino, kad „kalbėdami apie vieną gražiausių metų švenčių – Kalėdas, turėtume prisiminti Kalėdą, lietuvišką šios šventės personažą“. R. Karbauskio tikinimu, iš visų pasaulio Kalėdų senelių mūsų Kalėda išsiskiria ir apdaru – šviesiais kailiniais. Pasak etnografų, šviesi spalva reiškia šviesos laukimą ir yra didžiojo pasikeitimo bei šviesos grįžimo simbolis. „Pasakodami vaikams istorijas apie lietuvišką Kalėdų Senį – Kalėdą, pasiūlydami jį aplankyti, rašyti jam laiškus, galime sustiprinti pasididžiavimo savo tradicijomis jausmą, tuo pačiu galime tapti įdomūs ir kitų šalių žmonėms“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Gilesnė potekstė

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Raminta Popovienė teigė apgailestaujanti, kad nedalyvavo komiteto posėdyje, kai buvo aptariamos Kalėdų šventės. „Kiekvienas renginio organizatorius turi pats spręsti, kokia muzika turėtų jame skambėti. Juk juos rengia kompetentingi žmonės. Beje, klausytis lietuviškos ar užsieninės muzikos – kiekvieno žmogaus skonio reikalas“, – pabrėžė R. Popovienė. Jos nuomone, politikai neturėtų kištis į renginių organizavimą, nes yra susikaupę kur kas aktualesnių, tikrai spręstinų kultūros problemų.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, o dabar Seimo narys Vytautas Juozapaitis taip pat neslėpė nuostabos dėl rekomendacijų per Kalėdas užsieninę muziką keisti lietuvių folkloru. „Lietuvių liaudies dainų iš tiesų galėtų skambėti daugiau. Tačiau tokiomis rekomendacijomis galima prieiti iki visiško absurdo – užsieninės klasikinės muzikos uždraudimo“, – piktinosi konservatorius. V. Juozapaitis taip pat teigė nemanantis, kad Seimo Kultūros komitetui reikėtų aptarinėti, kokia muzika turi skambėti Kalėdų ar advento laikotarpiu arba kokiu vardu derėtų vadinti Kalėdų Senelį.

Kitas parlamentaras, buvęs kultūros ministras, liberalas Arūnas Gelūnas Kultūros komiteto užmojuose teigė įžvelgiantis bandymų iš Lietuvos išguiti jau prigijusias Kalėdų tradicijas ir taip atitolinti Lietuvą nuo Vakarų Europos kultūros. „Visuomenėje egzistuoja grupė žmonių, kurie galbūt siekia, kad Lietuva pasuktų priešinga nei Vakarų Europos kultūros kryptimi. Ir vienas būdų to pasiekti – į Kalėdų šventę grąžinti pagoniškus, esą unikalius papročius, aiškinant, kad krikščionybė yra blogis, Vakarai – taip pat“, – svarstė A. Gelūnas. Jis teigė, kad toks mąstymas visuomenę gali pastūmėti į didžiosios Rytų kaimynės glėbį. Juk Kremlius seniai siekia, kad kai kuriose valstybėse būtų skatinami vietiniai kultai, silpninant krikščionybės pamatus.

Kalėdos be saldumynų?

Beje, dar prieš prasidedant Kalėdų laikotarpiui, Sveikatos apsaugos ministerija viešai išplatino raginimą per didžiąsias žiemos šventes vaikams nedovanoti jų pamėgtų saldumynų. Visuomenėje kilus šurmuliui, ministerijos valdininkai aiškino, neva tokios rekomendacijos buvo pateiktos tik šalies visuomenės sveikatos biurams. Jų prašyta, kad paragintų tėvus elgtis sąmoningai, pirkti vaikams kuo mažiau saldainių, juos keisti sveikais saldumynais ir kitokiais skanėstais.

Dėl tokių rekomendacijų suglumo darželinukų ir moksleivių tėvai. Jų nuomone, šios rekomendacijos yra perteklinės, nes sprendimus dėl savo vaikų mitybos tėvai norėtų priimti patys.

Kilus tėvų pasipiktinimo bangai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga puolė raminti visuomenę. Esą niekas neplanuoja drausti vaikams per Kalėdas dovanoti saldainių, o išplatintas rekomendacinis raštas tebuvo vieno ministerijos darbuotojo nuomonė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"