Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kalbos apie artėjančią krizę nestabdo investicijų į gamybos plėtrą 

2018 lapkričio 27 d. 12:20
„Profileksas“ produktų asortimentui, gamybos produktyvumui, darbo našumui, apyvartai ir eksportui didinti pasinaudojo ES parama.
„Profileksas“ produktų asortimentui, gamybos produktyvumui, darbo našumui, apyvartai ir eksportui didinti pasinaudojo ES parama.
"Profilekso" nuotrauka

Jei įmonės veikla nepasižymi itin aukštu pelningumo rodikliu, ketinant plėsti gamybą neišvengiamai tenka spręsti dilemą, kokį finansavimo šaltinį pasirinkti. Ekspertai teigia, kad Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos yra tapusios vienu svarbių Lietuvos įmonių gamybos plėtros instrumentų.

Vertinant verslo investicijas į gamybos plėtrą išskiriami šie pagrindiniai finansavimo šaltiniai: akcininkų kapitalas, veiklos pelnas bei skolintos lėšos.

„ES paramos lėšos yra vienas patraukliausių finansavimo šaltinių, nes ši parama iki šiol yra teikiama kaip dotacija. Tai yra jeigu įmonė įgyvendina už paramos lėšų skyrimą prisiimtus įsipareigojimus, gautos ES paramos nereikia grąžinti“, – pagrindinę patrauklumo priežastį įvardijo VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Šiuo metu yra paskelbti 35 kvietimai teikti paraiškas. Žinoma, verslas pasinaudoti gali ne visais jų, nes dalis yra skirti švietimui ir mokslui, viešajam sektoriui ir kt.

Gamybininkų nuomone, norint pasinaudoti ES parama, tenka pasisemti kantrybės, ir gali nutikti taip, kad sugaišęs nemažai laiko tokios galimybės negausi.

Tačiau, gamybininkų nuomone, norint pasinaudoti ES parama, tenka pasisemti kantrybės: reikia sulaukti viešo skelbimo – vadinamojo kvietimo teikti paraiškas, parengti projektą, sulaukti jo vertinimo. Gali nutikti ir taip, kad, sugaišęs nemažai laiko, galimybės pasinaudoti ES parama negausi, ir konkurentai, pasirinkę tokį pat ar kitą sprendimą, aplenks keliais žingsniais.

Greičiau, bet brangiau

Bankininkai, siūlydami savo paslaugas, pabrėžia, jog paskolos suteikimas yra gerokai spartesnis procesas, palyginti su paramos gavimu.

„Jei svarstysime, ką pasirinkti: projektinę paramą ar banko finansavimą, tai reikia žinoti, kad abi šios priemonės gali būti naudojamos kartu ir viena kitai neprieštarauja. Paramos gavimas užtrunka, todėl lygiagrečiai galima kreiptis ir į banką dėl finansavimo. Jei projektas rentabilus, galima planuotis finansavimą per banką, o vėliau gavus paramą panaudoti ją grąžinant dalį banko suteikto kredito“, – sakė „Luminor“ banko Verslo klientų departamento Pardavimų valdymo skyriaus verslo srities vadovė Neringa Jurgelevičienė.

Tačiau jei projektas be paramos nėra toks ekonomiškai užtikrintas, N. Jurgelevičienė patarė pirma sulaukti atsakymo dėl rėmimo ir tik tada tartis su banku dėl galimo finansavimo. Jos teigimu, „Luminor“ banke trečdalis naujų kreditų suteikiama naujiems klientams. Apie 35 proc. teikiamų kreditų skirti verslo investicijoms, o kita dalis – apyvartinėms lėšoms.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų paskolų įmonėms portfelis sudaro 8,8 mlrd. eurų, per metus jis išaugo 4,6 procento. Per mėnesį šiemet į rinką įmonėms įliejama vidutiniškai 63 mln. eurų kreditų.

Ne plėstis, o didinti efektyvumą

Tačiau jau kuris laikas Lietuvoje tvyro nerimas. „Vis dažniau girdimos kalbos apie artėjančią krizę priverčia įmones susimąstyti, ar tikrai šiuo metu verta investuoti į gamybos plėtrą“, – perspėjo V. Ivanovas. Jo nuomone, tai gali būti paskata investuoti ne į plėtrą, o į veiklos efektyvumo didinimą.

„Be to, pati plėtra gali būti suprantama įvairiai. Tai gali būti ir esamos produkcijos gamybos apimties didinimas, ir naujų gaminių gamyba. Kiekvienas atvejis yra unikalus, tačiau, vertindami esamą situaciją, manome, kad įmonių investicijos turėtų spręsti kelias užduotis. Pirma, investicijos turėtų būti susijusios su plėtra į naujas eksporto rinkas, idealiu atveju eksporto rinkų portfelis turėtų būti diversifikuotas tarp skirtingų regionų, pavyzdžiui, tarp Vakarų Europos šalių, Rytų rinkų ir JAV arba Kanados. Pastebime, kad apie 70 proc. Lietuvos pramonės eksporto yra nukreipta į Europos Sąjungos rinką. Antra, investicijos turėtų būti orientuotos ir į veiklos efektyvumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas“, – teigė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Nesiryžo užsakovų pasmerkti laukimui

Tačiau kalbos apie artėjančią krizę kol kas nestabdo investicijų į gamybos plėtrą.

Pociūnuose (Prienų r.) veikiančią vienintelę Baltijos šalyse sklandytuvų gamyklą „Sportinė aviacija ir ko“ didinti apsisukimus privertė užsakymų gausa. Užsakovų (dažniausiai tai – privatūs asmenys) eilė ištįso iki dvidešimties. „Pagal turėtus pajėgumus, visiems užsakymams atlikti prireiktų pusantrų ar net dvejų metų“, – sakė bendrovės vadovas Vytautas Mačiulis.

Paskolą gauti labai sunku, ką čia daugiau ir pasakysi. Idėjos yra bevertės, intelektinio turto bankai neužskaito, visiems reikia materialių užstatų. Ne lengviau ir su parama.

Norėdami greičiau įgyvendinti užsakymus, prieniškiai nusprendė plėsti gamybą ir kreipėsi į vieną iš bankų. Banko paskola padėjo įsigyti medžiagų 8–10 sklandytuvų gamybai vienu metu.

„Imi tai, ką gauni pigiausiai. Mes rinkomės kreditinę liniją, nes turint laisvų lėšų galima mažinti palūkanas. Paskolą gauti labai sunku, ką čia daugiau ir pasakysi. Idėjos yra bevertės, intelektinio turto bankai neužskaito, visiems reikia materialių užstatų. Bet ne lengviau ir su ES parama: norint gauti ES lėšų, neužtenka parengti projektą, reikia turėti pusę savų lėšų arba taip pat skolintis“, – neslėpė sklandytuvų gamyklos vadovas.

Parama naudojosi ne kartą

Metalo konstrukcijų, konteinerinių ir modulinių namelių bei jų modulių gamintoja Šilalės rajono bendrovė „Profileksas“ įmonės produktų asortimentui, gamybos produktyvumui, darbo našumui, apyvartai ir eksportui didinti pasinaudojo ES parama.

Bendrovės parengtas projektas yra skirtas įdiegti inovacinėms konteinerinių ir modulinių namelių gamybos technologijoms, kurios leis įmonei gaminti naujoviškus konteinerinius namelius. Jų termoizoliacijai vietoj mineralinės vatos ar polistireno bus naudojamas uždarų porų poliuretanas.

„Šie nauji produktai pasižymės išskirtinėmis savybėmis: daug didesne termoizoliacija, atsparumu drėgmei, vandeniui, fiziniam poveikiui, korozijai, turės greitai keičiamų blokų sistemą, bus lengvesni ir daug tvirtesnės konstrukcijos, labai efektyvūs energiškai. Šių savybių visuma yra skirta tam, kad šie nameliai būtų eksploatuojami ypač atšiauriomis sąlygomis“, – naujus gaminius apibūdino įmonės vadovas Eugenijus Savickas.

Šiuo metu bendrovė jau yra nusipirkusi ir naudoja kelis naujus įrenginius, kitais metais planuojama užbaigti pirkimus ir įgyvendinti projektą.

„Jei tik įmonė atitinka kriterijus, renkamės paramą, o ne banko paskolą. Tai naudingiau, nes dalies paramos grąžinti nereikia. Tačiau dabar paramos intensyvumas yra 30 proc., tad būtina turėti 65 proc. savo lėšų. Vis dėlto parama – tai ne paskola, čia procentų mokėti nereikia“, – sakė E. Savickas.

„Profileksas“ ES parama naudojosi ne kartą. Projektinėmis lėšomis bendrovė įdiegė dvi kokybės vadybos sistemas, jau yra patvirtinta ir parama atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui – įmonėje bus įrengta saulės elektrinė. E. Savickas skaičiuoja, kad „Profileksas“ iš viso yra gavęs apie 150 tūkst. eurų ES paramos.

FAKTAI

Materialinės investicijos padidėjo

Materialinės investicijos Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 1,65 mlrd. eurų – 6,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (palyginamosiomis kainomis).

55,6 proc. šios sumos sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą.

39 proc. visų investicijų skirta mašinoms, įrenginiams ir transporto priemonėms įsigyti, 3,1 proc. – pastatams ir inžineriniams statiniams, 1,3 proc. – žemei įsigyti.

Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti skirta 17,7 proc. daugiau investicijų – 235,6 mln. eurų.

Nekilnojamo turto įmonių investicijos, įskaitant žmonių investicijas į gyvenamųjų namų statybą, per ketvirtį sudarė 19,3 proc., viešojo valdymo ir gynybos įstaigų investicijos – 16,7 proc., transporto ir saugojimo įmonių – 12,7 proc., apdirbamosios gamybos įmonių – 12 proc. visų šalies investicijų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"