Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kaip „Yandex. Taxi“ ėmė Vilnių ir kuo čia dėtas Šimašius? 

2018 rugpjūčio 23 d. 14:08
„Yandex. Taxi“ taip pat turėtų padėkoti už galimybę veikti Vilniaus rinkoje būtent Remigijui Šimašiui /
„Yandex. Taxi“ taip pat turėtų padėkoti už galimybę veikti Vilniaus rinkoje būtent Remigijui Šimašiui /
LŽ fotomontažas

Tokio agresyvaus ir verslo logika nepagrįsto bandymo įeiti į rinką, kaip tai darė „Yandex. Taxi“, Vilnius dar nematė, interviu LŽ teigia vienos didžiausių Vilniaus taksi bendrovių A2B vadovas Tomas Peleckas. Kartu jis pastebi, kad sąlygas „Yandex. Taxi“ veikti sukūrė ne kas kitas, o  Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris dabar bando stabdyti šios, įtarimų keliančios kompanijos veiklą.

– Teigiama, kad „Yandex. Taxi“ siekė užmegzti partnerystę su dauguma taksi paslaugas Vilniuje teikiančių įmonių. Ar ir su jūsų įmone bandyta kaip nors susisiekti bei pasiūlyti bendradarbiavimą?

– Taip, bendravome su „Yandex.Taxi“ atstovais dar prieš jų startą Vilniuje dėl bendradarbiavimo galimybių Vilniaus taksi rinkoje, tačiau požiūriai išsiskyrė ir su jais neturime jokių bendradarbiavimo sutarčių.

Galbūt, tuo buvo siekta „įkasti“ Valstybės saugumo departamentui, o galbūt, tikslai yra didinti aplikacijos atsisiuntimų kiekį, tačiau vėlgi čia kyla klausimas – kur ekonominė logika?

Mūsų žiniomis, iš principo, jie bendravo beveik su visais taksi rinkos atstovais Vilniuje ir siūlė bendradarbiavimo galimybes. Jų tikslas buvo užsitikrinti automobilių parką savo platformai, kad pradėjus veiklą Vilniaus rinkoje ir metus milžiniškas lėšas į reklamą, jau jie turėtų partnerius, kurie aptarnautų jų klientus.

– Kokias sąlygas jums siūlė? Kai kurios taksi kompanijos sutiko su „Yandex. Taxi“ pasiūlymais...

– „Yandex. Taxi“ bendradarbiavimą siūlė dviem kryptimis :

a) siūlė pirkti reklamą ant mūsų automobilių t.y. norėjo, jog mūsų automobiliai būtų apklijuoti jų prekiniu ženklu;

b) siūlė vežti (aptarnauti) jų klientus pagal tam tikras sąlygas. Jų esmė, jog klientas yra vežamas patraukliais įkainiais, atsiskaito tiesiogiai vairuotojui, o „Yandex. Taxi“ dar dotuoja tą kelionę papildomai. T.y. iš principo klientui paslauga yra teikiama itin žemomis kainomis, tačiau pervežimą atliekantis automobilis ir jo vairuotojas nuo to finansiškai nenukenčia, nes „Yandex. Taxi“ dar papildomai sumoka tam tikrą sumą.

Veiklos schema kaip ir aiški, tačiau kur verslo pelnas – neaišku, nors gyvename kapitalistinėje santvarkoje.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– O nepavykus su jumis tiesiogiai susitarti, ar „Yandex. Taxi“ nebandė pervilioti jūsų darbuotojų atskirai?

– Tiksliai suprasti, kas vykdo veiklą – sudėtinga, nes daug žmonių prisistato jų vardu, tačiau iki galo nėra aišku ar jie iš tikrųjų yra „Yandex.Taxi“ darbuotojai, ar yra tik jų atstovai. Bent jau pačioje pradžioje jie važinėdavo su taksi automobiliais ir siūlydavo vairuotojams aptarnauti „Yandex. Taxi“ klientus. Dabar jau atsiranda ir skelbimų, kurie siūlo darbą „Yandex. Taxi“, tačiau paanalizavus supranti, jog iš tiesų darbas yra siūlomas lietuviškose įmonėse. Tiesa, kas jų akcininkai, kokiu būdu yra finansuojamas verslas – nežinome. Mums ši informacija nėra prieinama.

A2B vadovas Tomas Peleckas / Asmeninio archyvo nuotrauka
A2B vadovas Tomas Peleckas / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Kaip minėjote, „Yandex. Taxi“ pateikė ypač finansiškai patrauklius pasiūlymus įmonėms. Kartu jie tam tikrą laiką vežė klientus nemokamai, o dabar bando verbuoti taksi vairuotojus atskirai. Ar anksčiau teko susidurti su tokia agresyvia marketingo kampanija, kuri panaši į tikrą karą dėl Vilniaus taksi rinkos?

– Tokios agresyvios, kuri vežtų keleivius visiškai nemokamai, neribojant kilometrų ar laiko, ar kelionių kartų dar Vilniaus taksi rinkoje nebuvo. Tiesa, tam tikrų nuolaidos kodų, kurie suteikia pvz., 5 eurų nuolaidą, kartais pasiūlydavo kitos platformos.

Kiekvienas verslas turi savo rinkodaros strategiją, tačiau tokios rinkodaros priemonės, kaip nemokamas keleivių vežimas, mano nuomone, neturi jokios ekonominės logikos. Galbūt, tuo buvo siekta „įkasti“ Valstybės saugumo departamentui (VSD), o galbūt, tikslai yra didinti aplikacijos atsisiuntimų kiekį, tačiau vėlgi čia kyla klausimas – kur ekonominė logika? Juk kiekvienas verslas turi generuoti grąžą, kiekvienas verslas turi nešti finansinę naudą savo akcininkams ir investuotojams. Jei to nėra – kyla klausimų, kokie tuomet (be ekonominių) dar gali būti tikslai?

Todėl keliamos tam tikrų politikų, premjero, VSD teorijos galbūt ir turi šiokio tokio pagrindo dėl duomenų saugumo.

– Kaip atsiliepė jūsų įmonei „Yandex. Taxi“ atėjimas?

– Kiekvienas rinkos žaidėjas įneša tam tikrų pokyčių rinkoje, tačiau vertinti kol kas dar būtų per anksti.

– Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarnybą dėl „Yandex. Taxi“ veiklos stabdymo. Ar galima užkirsti kelią tokių, įtarimą keliančių įmonių atėjimui į Lietuvą?

– Kreipimasis į Konkurencijos tarnybą logiškas, tačiau yra daugiau nei keista, jog į Konkurencijos tarnybą kreipėsi Remigijus Šimašius. Aktyvesnio „pavežėjų“ lobisto Vilniuje nėra ir turbūt nebus.

Prisiminkime, kaip Remigijus Šimašius kvietė ateiti „Uber“ į Vilnių, kaip tarpininkavo jiems kalbant su kitais politikais, jog būtų pakeisti teisės aktai, kurie suteiktų galimybes vykdyti veiklą „Uber“ platformai, kaip skatino Vilniaus oro uostą įrengti vietas „Uber“ vairuotojams ir t.t. Todėl man atrodo daugiau nei keista, jog būtent Remigijus Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarnybą ir kyla klausimų, kodėl jis nesikreipė į juos tada, kuomet veiklą Vilniuje pradėjo „Uber“? Kodėl nepaklausė Konkurencijos tarnybos, ar su įvairiais reikalavimais, leidimais, licencijavimais nėra iškraipoma įprastų taksi automobilių rinka?

Galbūt, jis tik dabar suprato, jog keičiant teisės aktus ir siekiant įsileisti „Uber“ į Vilniaus rinką, iš esmės buvo atidaryta terpė ateiti ir kitiems žaidėjams, kurių tikslai gali būti nebūtinai ekonominiai? Ar tik šiaip toliau užsiima lobizmu „Uber“ naudai? Nes iš principo „Yandex. Taxi“ pagrindinis taikinys – būtent „Uber“, kurio atėjimu į Vilniaus rinką ir rūpinosi Remigijus Šimašius.

– Tai išeitų taip, kad pats Remigijus Šimašius buldozeriu stumdamas „Uber“ kartu atvėrė kelią kitiems „pavežėjams“, tarp kurių – ir „Yandex. Taxi“, prieš kurią dabar pakilo į kovą?

– Negalima visos atsakomybės versti ant mero, nes formaliai žiūrint, jis neturi galimybių pakeisti teisės aktų, tačiau jis buvo vienas aktyviausių tarpininkų ateinant „Uber“ į Lietuvą, tad net neabejoju, jog pasinaudodamas savo įtaka ir autoritetu gerokai prisidėjo, jog „Uber“ ateitų į Lietuvą tuo pačiu atveriant kelius ir galimybes ateiti ir kitoms „pavežėjų“ platformoms Lietuvoje.

Todėl iš principo „Yandex. Taxi“ taip pat turėtų padėkoti už galimybę veikti Vilniaus rinkoje būtent Remigijui Šimašiui.

Galbūt, Remigijus Šimašius (dešinėje) tik dabar suprato, jog keičiant teisės aktus ir siekiant įsileisti „Uber“ į Vilniaus rinką, iš esmės buvo atidaryta terpė ateiti ir kitiems žaidėjams, kurių tikslai gali būti nebūtinai ekonominiai. / "Facebook" nuotrauka
Galbūt, Remigijus Šimašius (dešinėje) tik dabar suprato, jog keičiant teisės aktus ir siekiant įsileisti „Uber“ į Vilniaus rinką, iš esmės buvo atidaryta terpė ateiti ir kitiems žaidėjams, kurių tikslai gali būti nebūtinai ekonominiai. / "Facebook" nuotrauka

– Kaip dabar atrodo Vilniaus taksi rinka? Ar tiesa, kad kai kurios įmonės nuperka automobilius ir duoda juos ukrainiečiams, neturintiems darbo vizų, kurie „uberiauja“, „yandexauja“?

– Pati keleivių pervežimo rinka atrodo tragiškai, nes nėra jokios kontrolės ir yra liberalizuota taip, jog iš esmės, kas ką nori, tas tą daro. Aš apskritai nelabai suprantu sąvokos „pavežėjas“. Kas tai yra? Keičiant teisės aktus buvo teigiama, jog tai yra dalinimosi ekonomika, kuri leis žmonėms dalintis kaštais. T.y. tarkime, kaimynai gyvena Pilaitėje ir važinėja į tą pačią darbovietę, tad norėdami sumažinti kaštus, o taip pat ir spūstis Vilniuje, jie vyksta į darbą vienu automobiliu ir per programėlę pasidalina kelionės kaštus. Bet taip nėra.

Tie „pavežėjai“ dirba pilnu pajėgumu ir nieko jie nepaveža – jie teikia apmokamą keleivių pervežimą, kuris yra vadinamas bendriniu žodžiu visame pasaulyje „taksi“. Ir taškas. Pasižiūrėkite populiariausiuose CV tinklapiuose skelbimus ir ten aiškiai yra ieškoma darbuotojų „pavežėjų“, kurie dirbtų nuolat, o ne vežtų kaimynus į darbą pakeliui. Jokių interpretacijų nėra ir būti negali. Kodėl jiems nereikia jokių licencijų, metrologijų, draudimų, išskirtinių numerių, dažnos techninės patikros? Man apskritai keista, jog buvo liberalizuota ūkinė veikla, kuri visuomet išsiskirdavo itin dideliu šešėliu. Kiek kratų ir galimų mokesčių slėpimo atvejų buvo iki tol? Net Valstybinė mokesčių inspekcija ir viešosios tvarkos pareigūnai Vilniaus mieste yra susiėmę už galvų ir pripažįsta, jog nėra pajėgus sukontroliuoti tų „pavežėjų“, nes jais gali būti bet kas.

Tačiau, matyt, mero siekis parodyti Vilnių kaip inovatyvų miestą yra didesnis. Iš tikrųjų tai neturi nieko bendra su inovatyvumu. Tai yra šešėlinės ekonomikos skatinimas.

Dar daugiau – pastaruoju metu Vilniuje jau tapo įprasta, jog tie „pavežėjai“ yra nebe lietuviai, o užsieniečiai (įprastai iš Ukrainos ). Kas čia per „pavežėjai“? Atvažiuoja „paatostogauti“ į Vilnių, gauna iš kažkur automobilį ir „pavežinėja“ visus iš eilės. Negi tikrai jie tiek daug reikalų čia turi Vilniuje, kad tiek daug „pavežinėja“? Absurdas.

Beje, ši betvarkė Europoje jau eina į pabaigą – „pavežėjimo“ platformos yra draudžiamos arba gerokai apribojamos (t.y. taikomi jiems taksi reikalavimai). Tarp tokių rinkų yra Italija, Graikija, Danija, Norvegija, Vengrija, Latvija, iš dalies ir Didžioji Britanija.

– Ko reikėtų, norint sutvarkyti dabartinį, jūsų žodžiais, chaosą Vilniaus taksi rinkoje?

Su dabartiniu reguliavimu, tiksliau, jo nebuvimu, „Yandex. Taxi“ iš Vilniaus rinkos niekaip nebus išvaryta, nes „Yandex. Taxi“ veikla Vilniuje yra galima pagal dabartinius teisės aktus.

– Iš principo reiktų panaikinti visus šiuos „pavežėjus“, nes jie nėra „pavežėjai“ – jie yra šešėliniai taksi vairuotojai. Tad jiems turėtų būti taikomi taksi reikalavimai ir licencijavimas. Atsiradus licencijavimui ir įvedus tam tikrus reikalavimus, valstybė ne tik surinks didesnius mokesčius, tačiau galės su papildomais reikalavimais reguliuoti kokių rinkos žaidėjų nori Vilniuje. T.y ar taikomas automobilių amžiaus cenzas, reikalavimai dėl atestacijų, kurios yra laikomos tik lietuvių kalba, ar dar papildomi kiti įrankiai reguliavimui.

Su dabartiniu reguliavimu, tiksliau, jo nebuvimu, „Yandex. Taxi“ iš Vilniaus rinkos niekaip nebus išvaryta, nes „Yandex. Taxi“ veikla Vilniuje yra galima pagal dabartinius teisės aktus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"