Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kaip užvaldyti rinką – Vilniaus pavyzdys 

2018 rugpjūčio 3 d. 09:00
Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės netikėtai surengta visuotinė daugiabučių gyventojų apklausa kelia tiek gyventojų, tiek daugiabučių administratorių nepasitenkinimą.
Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės netikėtai surengta visuotinė daugiabučių gyventojų apklausa kelia tiek gyventojų, tiek daugiabučių administratorių nepasitenkinimą.
eastcapital.com nuotrauka

Politikai savo galios kišenėje turi įvairiausių instrumentų, kaip iš rinkos pašalinti privatų verslą, ir jais sumaniai naudojasi. Naujausias pavyzdys – liberaliosios Vilniaus savivaldybės bandymai atostogų sezono metu rengti daugiabučių gyventojų apklausą. Akivaizdu, kad ji žlugs, o tuomet savivaldybė galės pati spręsti, kam tvarką daryti.

Apklausa, dėl kurios teisėtumo abejoja Seimo kontrolieriai ir nepriklausomi teisininkai, vilniečiams gali kainuoti apie 2 mln. eurų, o jos pasekmės gali inspiruoti chaosą, panašų į tą, kuris kilo gegužės mėnesį dėl savivaldybės itin nesėkmingai pradėtos atliekų tvarkymo reformos, perimant didžiulių šios srities finansinių srautų valdymą iš privataus verslo. Daugiabučių kiemuose kelias savaites paliktos šiukšlių krūvos vos nesukėlė epidemijos, o reforma atsidūrė ties žlugimo riba, kai dvi konkursą laimėjusios įmonės, aptarnaujančios keturis penktadalius miesto teritorijos, neseniai atsisakė dirbti pagal nustatytus įkainius ir sąlygas.

Tokia pat „reforma“ vyksta ir siekiant pagal savivaldybės sumanymą pakeisti daugiabučių namų administratorius. Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės netikėtai surengta visuotinė daugiabučių gyventojų apklausa kelia tiek gyventojų, tiek daugiabučių administratorių nepasitenkinimą. Beveik metus savivaldybės nesėkmingai bandė vykdyti administratorių parinkimo konkursus ir galiausiai nusprendė problemų mazgą nukirsti vienu kirčiu – apklausą surengė vasaros viduryje, kai dauguma vilniečių atostogauja.

Daugiabučių administravimo rinkos dalyviai ir gyventojai įtaria, kad chaotiškai ir keistu laiku vykdomu „visuotiniu“ balsavimu Vilniaus valdžia siekia vienintelio tikslo – perdalyti rinką taip, kad kuo daugiau objektų administruoti gautų pačios savivaldybės valdoma įmonė „Grinda“. Pagal sostinės valdžios nustatytą tvarką, gyventojams nepareiškus nuomonės ir nepasirinkus administratoriaus, jį savo nuožiūra parinktų Vilniaus savivaldybės administracija.

Vieno daugiabučio namo Vilniuje gyventojų įgaliota atstovė „Lietuvos žinioms“ pasakojo nesuprantanti, kodėl gyventojai turi balsuoti rengiamuose rinkimuose. Dauguma jos namo gyventojų net negavo balsavimo biuletenių, todėl nuomonės nepareiškė. Dėl rengiamų rinkimų tvarkos gyventoja kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą. Atsakyme Seimo kontrolierius Raimondas Šukys suabejojo rengiamų rinkimų teisėtumu.

Dėl vykdomų naujų administratorių paskyrimų teisėtumo abejoja ir Lietuvos būsto rūmai, Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacija bei nepriklausomi teisininkai.

Tikslingai keliamas chaosas?

Lietuvos būsto rūmų teisininkui Andriui Iškauskui savivaldybės vykdomi administratorių rinkimai atrodo keistai. „Visų pirma, vykdoma administratorių atranka yra neteisėta ir nereikalinga. Bet ir rinkimų procedūra kelia klausimų. Neatsitiktinai savivaldybė rinkimams pasirinko tokį metą, kai vilniečių nėra namie. Vasaros viduryje turbūt ne vienas yra išvykęs atostogų į užsienį, į kaimą, prie jūros ar į sodą. Liepą apklausti kiekvieno buto iš beveik 4 tūkst. daugiabučių namų savininkus yra visiškai neprotinga. Pasirinktas terminas atrodo mažiausiai keistas. O galbūt pasirinktas tikslingai tam, kad apklausa sužlugtų, ir savivaldybės galėtų paskirti sau patinkantį administratorių“, – dėstė pašnekovas.

Teisininkas prisipažino, kad į Lietuvos būsto rūmus skambinantys žmonės pasakoja, jog administratorių konkursas (parinkimas, apklausa) vyksta chaotiškai, nes ne visi gyventojai gauna balsavimo biuletenius, arba vienas butas gauna du biuletenius su skirtingais identifikavimo numeriais. Kiti pasakoja, jog biuletenius gauna tie namai, kurie jau prieš keletą mėnesių dalyvavo savivaldybės atrankoje. „Vienas gyventojas parašė, jog savivaldybės skelbiamu el. paštu nusiuntė laišką, kuriame teiravosi, kodėl negavo biuletenio, ir sulaukė tokio atsakymo: „Ačiū, jūsų biuletenis užregistruotas“, – iš savivaldybės „pokštų“ juokėsi teisininkas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šie faktai, pasak A. Iškausko, rodo, kad daugiabučių administratorių skyrimas vyksta chaotiškai, neskaidriai ir neaiškiais tikslais. Teisininkas įsitikinęs, kad atranka turėjo būti vykdoma tik tuose daugiabučiuose ir namuose, kuriuose kyla būsto administravimo problemų, ir gyventojai patys nesusitvarko ar neranda bendros kalbos su paslaugos teikėju. „Bet spręsti problemą, kurios nėra, atrodo kvaila. Tokio „grožio konkurso“, kurį surengė savivaldybė, tikrai nereikėjo nei gyventojams, nei rinkai“, – įsitikinęs A. Iškauskas.

Andrius Iškauskas: "Kadangi preziumuoju, kad savivaldybėje dirba rimti, protingi žmonės, darau išvadą, jog sąmoningai siekiama žmones supriešinti su administratoriais, kad paskui savivaldybė galėtų atjoti ant balto žirgo ir paskirti savąją „Grindą“."/twitter.com nuotrauka
Andrius Iškauskas: "Kadangi preziumuoju, kad savivaldybėje dirba rimti, protingi žmonės, darau išvadą, jog sąmoningai siekiama žmones supriešinti su administratoriais, kad paskui savivaldybė galėtų atjoti ant balto žirgo ir paskirti savąją „Grindą“."/twitter.com nuotrauka

Jis baiminasi, kad po vykdomos atrankos iš dabartinių 40 administratorių rinkoje liks „gyvų“ gal kokios 15 didžiųjų įmonių, o mažosios, nors ir sėkmingai tvarkosi, turės išnykti. „Juk tik didieji turi žmogiškųjų, finansinių, laiko išteklių dalyvauti šiame „grožio konkurse“: vaikščioti ir įtikinėti gyventojus pasirinkti juos. Bet kuriuo atveju tai yra papildomos pardavimo išlaidos verslui, tai gali leisti sau tik didieji. Todėl paslaugos bus sukoncentruotos didžiųjų rankose, Vilniuje sumažės konkurencija, didės kainos. Ar to siekia savivaldybė? Galbūt. Kitas konkurso tikslas galbūt yra savivaldybės siekis prakišti tarp administratorių savo įmonę „Grinda“, nors Konkurencijos taryba pernai grūmojo, kad ši savivaldybės įmonė neturėtų teikti paslaugų rinkoje, kurioje yra pakankama privati konkurencija, todėl „Grinda“ turėtų būti išbraukta iš administravimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašo. Tačiau savivaldybė tokį nurodymą ignoravo“, – kalbėjo Lietuvos būsto rūmų teisininkas.

Sudėtinga grąžinti biuletenius

Savivaldybė taip pat pasirinko labai nepatogų būdą gyventojams dalyvauti administratorių atrankoje – jie užpildytą ir pasirašytą biuletenį savivaldybei gali grąžinti siųsdami paštu, atnešę į savivaldybės pastatą sostinės Konstitucijos pr. arba užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą balsavimo biuletenį išsiuntę el. paštu. Be to, biuletenyje privaloma nurodyti ne tik buto savininką, adresą, bet buto ir kitos patalpos nekilnojamojo turto registracijos numerį Nekilnojamojo turto registre, kryželiu pažymėti pasirinktą pretendentą iš 40 įmonių sąrašo bei biuletenį pasirašyti.

Toks nepatogus balsavimo būdas gali būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl balsavimas vyksta itin pasyviai.

Eiti į paštą, pirkti voką arba nešti biuletenį į savivaldybę nesiryžta ne tik vyresnio amžiaus gyventojai, bet ir jaunesni. A. Iškausko nuomone, gyventojai tai darytų tik tuo atveju, jeigu jie tikrai norėtų pakeisti nepatinkamą administratorių. „Bet žmonėms to nereikia, todėl jie neina į paštą ar savivaldybę“, – svarstė teisininkas.

Kreipėsi į prokuratūrą

Paskutinę rinkimų dieną Vilniaus savivaldybė išplatino grasinamo turinio pareiškimą, kuriame teigė, jog liepą daugumoje sostinės daugiabučių namų vykusiuose administratorių rinkimuose laimėtojai paaiškės ne visiems. Pasak pranešimo, į administratorių pasirinkimo procesą neleistinais būdais įsitraukė ne viena būstus administruojanti įmonė, todėl Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą prašydama tirti pažeidimus. Miesto valdžios teigimu, vykstant balsavimams užfiksuotas ne vienas šiurkštus pažeidimas: kai kurie administratoriai „apgaulės būdu“ susirinko biuletenius iš gyventojų ir į savivaldybę pristatydavo „tik jiems palankius biuletenius“.

„Pažeidimai yra akivaizdūs ir labai įžūlūs. Mūsų darbuotojams atvykus į daugiabučius, iš kurių sulaukta skundų dėl balsavimo, aptiko būsto administratorių paliktas pašto dėžutes biuleteniams surinkti ir skelbimus, kad administratorius pats pristatys juos savivaldybei. Taip pat esame gavę vilniečių el. laiškų, kuriuose rašoma, kad biuletenis perduotas namo administratoriui, tačiau savivaldybės šis nepasiekė. Po to, kai balsai pabuvoja pas trečius asmenis, negalime būti tikri jų patikimumu“, – sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.

Kol savivaldybė laukia prokuratūros išvadų, kai kuriuose daugiabučiuose namuose balsavimo rezultatai nebus paskelbti.

Lietuvos būsto rūmų teisininkas A. Iškauskas šaiposi iš desperatiškų savivaldybės veiksmų. Kaltinimus, kad administratoriai, kurie surinko gyventojų laiškus, į savivaldybę pristatė „tik jiems palankius“, o kitus neva išmetė, jis vadina iš piršto laužtais. „Savivaldybė, nepatenkinta tuo kas vyksta, ieško kaltų. Jeigu savivaldybė taip organizavo atranką, kad bet kas jiems gali atnešti bet kokius vokus ir net nežino, ar jie tikri, ar ne, visi jie ar ne visi – ko verta tokia atranka? Miesto valdžiai tereikėjo pasižiūrėti, kaip vyksta rimti Seimo, savivaldybių tarybų rinkimai. Toks procesas yra visiška atrankos diskreditacija. Kadangi preziumuoju, kad savivaldybėje dirba rimti, protingi žmonės, darau išvadą, jog visa tai daroma sąmoningai: siekiama žmones supriešinti su administratoriais, kad paskui savivaldybė galėtų atjoti ant balto žirgo ir paskirti savąją „Grindą“, kuri išgelbės nuo neva blogų paslaugų teikėjų“, – svarstė teisininkas.

Savivaldybė tvirtina, jog apie vykstantį daugiabučių namų administratorių pasirinkimą vilniečiai buvo informuojami paštu: kiekvienas gavo balsavimo biuletenį, kuriame buvo nurodyti trys būdai, kaip balsavimo biuletenis turi būti grąžintas balsavimo organizatorei – savivaldybei. „Rinkti balsavimo biuletenius nebuvo suteikta jokiai įmonei“, – tvirtinama Konstitucijos prospekto rūmuose.

Biuletenių reikia patiems eiti į paštą

Tačiau biuleteniai pasiekė toli gražu ne visus gyventojus. Antai per liepos 11–31 dienomis vykdytą apklausą jų negavo daugelis Vilniaus namo Olandų g. 50 butų savininkų. Gyventojų įgaliotinė Danutė Milakauskienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad balsavimo biuletenių šiame name negavo net ir gyventojai, kurie turi įsirengę pašto dėžutes. Lietuvos pašto skyriuje moteriai paaiškino, kad biuletenius gaus tik tie gyventojai, kurie asmeniškai atvyks į paštą. „Bet šiais laikais niekas šiaip į paštą nevaikšto ir neklausinėja, ar kas nors ką nors atsiuntė“, – svarstė pašnekovė.

D. Milakauskienė buvo pati nuvykusi į paštą biuletenių. „Įsivaizdavau, kad nueisiu į paštą, parnešiu biuletenius ir juos padėsiu ant palangės ar atiduosiu žmonėms į rankas. Bet pašto viršininkė pasakė, kad įteiks savivaldybės laiškus su biuleteniais tik kiekvienam žmogui, kuriam jis skirtas“, – pasakojo ji.

Namo gyventojų įgaliotinė negali atsistebėti savivaldybės neatsakingu elgesiu. „Juk atostogos, žmonės išvažiavę. Galima buvo žiemą organizuoti atranką. Balsavimui duota keliolika dienų. Mus biuleteniai pasiekė tik liepos 15 dieną“, – sakė ji.

Moteris mano, kad dalis savivaldybės vykdomą atranką ignoravo, net ir dalis tų gyventojų, kurie gavo balsavimo biuletenius, nes nenorėjo gaišti laiko. „Man atrodo, jog specialiai padaryta taip, kad žmonės nebalsuotų, – svarstė ji. – Kiekviename name yra administratoriaus dėžutė. Kodėl negalima voko įmesti į ją? Pasirodo, negalima.“

„Kažkas baisaus“

D. Milakauskienė pasakojo, kad šio namo gyventojai, kurių susirinkime šių metų pradžioje ji buvo išrinkta įgaliotine, tikrai nenori keisti esamo administratoriaus – UAB Namų priežiūros centro. „Su šios įmonės vadybininku galima normaliai susišnekėti, pranešti apie problemą. Ryte praneši, o grįžęs po darbo jau randi viską sutvarkyta“, – pasakojo moteris.

Vilniaus miesto savivaldybė, organizuodama atranką, gyventojams aiškino, jog daugiabučio namo administratoriumi bus paskiriama įmonė, kuri surinks daugiausia daugiabučio namo patalpų savininkų balsų. Tačiau jeigu pirmame balsavime dalyvaus mažiau nei 50 proc. daugiabučio namo patalpų savininkų – bus skelbiamas pakartotinis balsavimas. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu neįvyks – daugiabučio namo administratorių savo nuožiūra penkeriems metams paskirs savivaldybė.

Tuo metu į D. Milakauskienės skundą dėl savivaldybės vykdomos atrankos liepos 31 dieną raštu atsakęs Seimo kontrolierius R. Šukys tvirtino: nepaisant to, kad baigiasi dabartinių administratorių penkerių metų kadencija, jie turi būti keičiami tik tuo atveju, jeigu likus šešiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos penktadalis namo gyventojų raštu pareikštų pageidavimą skirti kitą administratorių iš naujo; nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, administratoriaus paskyrimas daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Seimo kontrolierius nurodo, kad priežastį, kodėl šiame name vykdoma administratoriaus atranka, turėtų nurodyti savivaldybė.

„Išeitų, kad vykdoma atranka visiškai nereikalinga“, – įsitikinusi gyventojų įgaliotinė. Ji stebisi, kad savivaldybė, neįvykus atrankai, galės savo nuožiūra paskirti administratorių – tai būtų priešinga tam, ką oficialiame laiške dėsto Seimo kontrolierius. „Tikslas – viską sujaukti, sukelti jovalą ir iš naujo viską daryti? Baisu! Mes tikrai nusivylę, veltui išmesti pinigai, beprasmis žmonių darbas“, – piktinosi pašnekovė.

Ragina aktyviai balsuoti

AB „Civinity“ Lietuvos regiono vadovas Šarūnas Eidintas mano, jog galimybė gyventojams laisvai pasirinkti savo namo administratorių yra esminis sveikos ir stiprios konkurencijos gyvavimo faktorius. „Tačiau bet kuris ilgametis rinkos žaidėjas žino, kad gyventojų balsavimas – tikras iššūkis. Ir ne tik dėl to, kad kelios dešimtys vieno namo gyventojai turi prieiti bendro susitarimo. Iššūkis prasideda nuo kvorumo užtikrinimo: kiekvieno buto savininkai ar nuomininkai gyvena skirtingu ritmu, turi skirtingą užimtumą ir yra skirtingai motyvuoti investuoti savo laiką į bendrų viso namo klausimų sprendimą. Dėl šių priežasčių labai dažnai bendruose namo susitikimuose susirenka mažiau nei pusė gyventojų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Šarūnas Eidintas: „Prieš bet kokias iniciatyvas gyventojams suprantama kalba turi būti išsamiai paaiškinta, kokia jiems bus nuo to nauda“./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Šarūnas Eidintas: „Prieš bet kokias iniciatyvas gyventojams suprantama kalba turi būti išsamiai paaiškinta, kokia jiems bus nuo to nauda“./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pasak Š. Eidinto, situacija yra šiek tiek geresnė tuose namuose, kurių bendruomenės gali aptarti bendrus klausimus ne tik gyvai, bet ir savo grupėse socialiniuose tinkluose. Tačiau ir tokie namai susiduria su iššūkiais, kai ateina laikas rinkti parašus už vieną ar kitą sprendimą.

„Todėl, mūsų nuomone, būtų kur kas efektyviau, jei savivaldybės investuotų savo dėmesį ir biudžeto lėšas į gyventojų sprendimų priėmimo proceso supaprastinimą, gyventojų švietimą apie jų teises ir atsakomybes namo priežiūros klausimais bei bendrą jų aktyvumo skatinimą (pavyzdžiui, lengvatos komunalinėms paslaugoms). Reikėjo vykdyti ne visuotinius priverstinius administratoriaus rinkimus, o ten, kur to tikrai reikia – namuose, kurie neturi administratoriaus, arba ten, kur gyventojai yra išreiškę norą pakeisti namą prižiūrinčią įmone“, – komentavo jis.

Š. Eidinto nuomone, bet kurios iniciatyvos autoriai turi turėti aiškų suvokimą kada (atostogų ar ne atostogų sezono metu) ir kaip (balsadėžės ar elektroniniu būdu) tokios kampanijos turi būti vykdomos. Tačiau svarbiausia – komunikacija. „Prieš bet kokias iniciatyvas gyventojams suprantama kalba turi būti išsamiai paaiškinta, kokia jiems bus nuo to nauda“, – įsitikinęs pašnekovas.

Gyventojus ir bendruomenes, kurie yra patenkinti savo namo administratoriaus veikla ir nenori, kad savivaldybė keistų administratorių savo nuožiūra, Š. Eidintas ragina aktyviai dalyvauti rinkimuose. „Tik taip gyventojai galės užtikrinti, kad jų namu rūpinasi patikimas administratorius“, – sakė „Civinty“ Lietuvos regiono vadovas. „Civinity“ yra viena didžiausių Baltijos šalyse būsto ir komercinių pastatų administravimo įmonių grupių.

Balsavimo laiką pasirinko sąmoningai

Į „Lietuvos žinių“ klausimus atsakė Eglė Šlajūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja.

– Kodėl nuspręsta paskubinti administratorių parinkimo konkursą ir jo pirmąjį turą daugelyje daugiabučių surengti liepą? Juk dar vasarį savivaldybės atstovė teigė, jog konkretaus grafiko nėra, o baigti apklausti visus sostinės daugiabučius ir iš naujo jiems priskirti ar palikti esamus administratorius planuojama atlikti per 2 metus?

– Atsižvelgdami į tai, jog gavome daug gyventojų nusiskundimų, prašymų, kodėl vienur organizuojame, o kitur – ne balsavimo raštu procedūras, taip pat pamatėme, kad šis procesas užsitęsė (kartotiniai balsavimai, gyventojų pasyvumas), o pratęsimo terminas baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną, buvo nuspręsta organizuoti balsavimo raštu procedūrą visuose administruojamuose namuose.

– Kodėl visuotinė daugiabučių namų administratorių atranka Vilniuje paskelbta liepos 11–31 dienomis, kai dauguma gyventojų atostogauja?

– Atsižvelgiant į tai, kad balsavimo raštu organizavimas visuose namuose pagal turimus pajėgumus iki administravimo termino pratęsimo pabaigos pasirodė neįgyvendinamas, o savivaldybė privalėjo vykdyti jai priskirtą prievolę, t. y. paskirti administratorius iš naujo, todėl siekiant tenkinti vilniečių prašymus (organizuoti administratoriaus pasirinkimo procesą jų namuose), buvo nuspręsta organizuoti dalies proceso pirkimus (informacinių pranešimų ir balsavimo biuletenių dauginimo ir jų vokavimo paslaugas), dėl ko pasiruošta liepos mėnesį. Tačiau pagal turimą patirtį pastebėjome, kad pirminiai balsavimai dažniausiai neįvyksta, o antras kartotinis balsavimas raštu numatomas rudenį, kai visi vilniečiai jau bus sugrįžę iš atostogų.

– Ar, savivaldybės nuomone, nepatogus balsavimo būdas gali būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl balsavimas vyksta pasyviai? Kodėl nesvarstyta galimybė daugiabučių laiptinėse pastatyti antspauduotas balsavimo dėžutes?

– Balsavimas raštu organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus. Jeigu senyvo amžiaus žmonėms yra per toli atnešti biuletenius savivaldybei, juos gali pateikti seniūnijai, kurios teritorijoje yra daugiabutis namas. Manytina, kad visos galimybės yra sudarytos tiek senyvo amžiaus, tiek jauniems žmonėms išreikšti savo valią pasirenkant administratorių.

Andrius Iškauskas: „Kadangi preziumuoju, kad savivaldybėje dirba rimti, protingi žmonės, darau išvadą, jog sąmoningai siekiama žmones supriešinti su administratoriais, kad paskui savivaldybė galėtų atjoti ant balto žirgo ir paskirti savąją „Grindą“.“

– Kodėl gyventojų balsų skaičiavime nedalyvauja nepriklausomi stebėtojai – administratorių ir gyventojų atstovai? Kokiu būdu savivaldybė užtikrins, kad balsų skaičiavimas vyksta sąžiningai?

– Kartotinai pabrėžiame, kad balsavimas vykdomas ir balsai skaičiuojami pagal teisės aktus.

– Kokiomis prielaidomis savivaldybė grindžia optimistines prognozes per likusius pusantrų metų apklausti 4 tūkst. daugiabučių gyventojų, kai per pusmetį nuo balsavimo pradžios pavyko apklausą surengti 10 proc. namų?

– Jau matome, kad balsavimas vyksta intensyviau, nes domisi ne tik administratoriai, bet ir vilniečiai. Savivaldybėje nenutyla telefonai, klausimai plaukia el. paštu, juntamas didžiulis susidomėjimas administratorių skyrimu, galbūt procesas ir užtruks, bet bus tikrai visur paskirtas iš naujo administratorius. Gyventojai sužinojo, kad gali ne tik pakeisti administratorių, bet ir būti savo namo šeimininkais, steigti bendrijas, kurias savivaldybė skatina ir remia jų steigimą finansiškai.

– Savivaldybės įmonės „Grinda“ balsavimo biuletenyje tarp 40 įmonių nėra. Prašome patikslinti: ar ši įmonė gali būti savivaldybės paskirta administruoti tuos daugiabučius, kurių gyventojai per pirminį ir kartotinį balsavimą nesugebės pasirinkti administravimo įmonės?

– Bendrovė „Grinda“ nedalyvauja šiame procese. Jeigu daugiabučio namo nepasiims nė vienas sąrašo pretendentas, tik tuo atvejus bus paskirta bendrovė „Grinda“. Per vykstantį procesą nė vienam namui nėra paskirta bendrovė „Grinda“, todėl administratoriai neturi jokio pagrindo nuogąstauti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"