Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kai parduotuvėse nebereikės pardavėjų 

2019 vasario 19 d. 08:00
Peršasi logiška išvada, kad ribotoje parduotuvių erdvėje diegiamos naujos kasos, kurioms nereikalingi kasininkai, lems tradicinių kasų uždarymą.
Peršasi logiška išvada, kad ribotoje parduotuvių erdvėje diegiamos naujos kasos, kurioms nereikalingi kasininkai, lems tradicinių kasų uždarymą.
maxima.lt nuotrauka

Mažmeninės prekybos sektoriuje, technologijų specialistų teigimu, bus bene aktyviausiai plėtojami ir diegiami dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos, daiktų interneto ir kiti panašūs sprendimai. Šie procesai vyksta ir Lietuvoje: prekybos tinklų parduotuvėse šimtais kuriamos naujos savitarnos kasos, tad kasininkų darbo vietų mažėja. Procesus sparčiausiai automatizuojantys prekybos tinklai tikina, kad darbuotojų dėl to neatleis. Bet užimtumo specialistai neabejoja: ne už kalnų tas laikas, kai parduotuvėse reikės mažai pardavėjų.

Technologijų, galinčių pakeisti darbo rankas, diegimas įmonėse darbuotojams pirmiausia signalizuoja apie jų darbo vietų naikinimą.

Ribotoje parduotuvių erdvėje diegiamos naujos savitarnos kasos, kurioms nereikalingi kasininkai, užima tradicinių kasų vietas, tad peršasi logiška išvada, kad automatizavimas lems tradicinių kasų uždarymą ir kasininkai neteks darbo.

Prekybininkai sutartinai karštai tikina, kad technologijos esą veikiau sumažins darbo krūvį ir sudarys prielaidų didinti darbuotojams atlyginimus. Mažmeninėje prekyboje procesų automatizavimas darbuotojų poreikio neva nesumažins.

Tačiau Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad ilguoju laikotarpiu pardavėjų ir pardavėjų kasininkų poreikis mažės.

Dabar tai viena gausiausiai darbo vietų kuriančių sričių. 2018 metų trečią ketvirtį didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (įskaitant ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą) Lietuvoje dirbo 199,9 tūkst. darbuotojų, o, pavyzdžiui, 2014-ųjų tą patį ketvirtį – 200,3 tūkstančio.

Vienai įprastai kasai tenka vienas darbuotojas, o tas pats vienas žmogus gali pasirūpinti 4–6 savitarnos kasų priežiūra.

Lietuvos statistikos departamentas didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (į skaičių taip pat įtrauktas variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas) pastaraisiais metais fiksuoja tik nedidelį darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Naujausiais statistikų duomenimis, 2018 metų trečią ketvirtį darbuotojų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, susitraukė 1,5 procento. Ir 2017 metų trečią ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, darbuotojų sumažėjo 1,9 procento. Iki tol trejus metus jų daugėjo – nuo 1,4 iki 3,7 procento.

Iš viso Lietuvoje pernai dirbo 1,368 mln. gyventojų.

„Amazon Go“ parduotuvėse klientams suteikiama galimybė apskritai atsisakyti skenavimo, kasininkų ir savitarnos kasų. / BNS nuotrauka
„Amazon Go“ parduotuvėse klientams suteikiama galimybė apskritai atsisakyti skenavimo, kasininkų ir savitarnos kasų. / BNS nuotrauka

Sutaupo lėšų didesnėms algoms

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas dienraščiui „Lietuvos žinios“ patvirtino, kad modernizacija, procesų automatizavimas šiuo metu yra viena svarbiausių konkurencinio pranašumo dedamųjų. Įmonės ieško naujų pažangių sprendimų, nes šie padeda mažinti darbo krūvį, sutaupyti laiko ir lėšų.

Tiesa, pašnekovas pabrėžė, kad mažmeninės prekybos sektorius įvairialypis, – jį sudaro ne tik tradicinės parduotuvės, bet ir internetinė prekyba, į kurią žengia ir klasikiniai prekybininkai, tad technologijų poreikis skirtingose rinkos žaidėjų grupėse skiriasi.

Investuoti į technologijas bene labiausiai suinteresuoti didieji prekybos tinklai, veikiantys plačiai – visoje Lietuvoje ar net užsienyje, turintys daug parduotuvių. Jie tokiu būdu siekia konkurencinio pranašumo, kuris pirmiausia priklauso nuo veiklos efektyvumo.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, provincijoje veikiančios pavienės parduotuvės nebūtinai yra technologiškai pažangios, mat ir vartotojai gali nerodyti poreikio išmaniems sprendimams. Taigi pirmiausia, anot jo, būtina pasverti modernizacijos poreikį, nes brangiai atsieinantis technologijų diegimas turi atsipirkti.

O kodėl ramūs dėl darbo vietų turėtų išlikti ir didžiųjų prekybos tinklų darbuotojai? „Mažmeninės prekybos sektoriuje pagrindinę darbuotojų dalį sudaro aptarnaujantis personalas. Vykdomas veiklos efektyvinimas paliečia visas grandis. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to mažinamas darbuotojų skaičius. Sutaupydama lėšų įmonė gali vykdyti plėtrą, o tai reiškia, kad darbo jėgos poreikis išlieka“, – paaiškino L. Vilimas.

Jo teigimu, šiuo metu didieji prekybos tinklai susiduria su darbo jėgos trūkumu ir ieško šimtų trūkstamų darbuotojų. Ypač trūksta žemos kvalifikacijos darbuotojų: kasininkų, sandėlininkų ir pan. Veiklos modernizavimas, anot jo, padeda amortizuoti darbuotojų stoką, taigi technologijos ne atima iš darbuotojų darbą, o padeda įmonei kompensuoti nepakankamą darbo jėgos pasiūlą.

Be to, dėl modernizacijos sutaupytos sąnaudos įmonėms esą leidžia pasiūlyti didesnius atlyginimus samdomiems darbuotojams. L. Vilimo teigimu, jau seniai kasininkai uždirba daugiau nei minimalusis darbo užmokestis, nors šis darbas nereikalauja išskirtinių įgūdžių ar specializacijos.

Pašnekovas tikino, kad technologijos neišstums darbuotojų iš prekybos sektoriaus ir dėl to, kad automatizuojamus procesus taip pat reikia prižiūrėti, išlieka ir salės darbuotojų poreikis. Be to, prekybos tinklai, kaip pabrėžė jis, kasų, kuriose dirba kasininkai, nenaikina – jie tik papildo atsiskaitymo, aptarnavimo galimybes ir sumažina kasininkų darbo krūvį.

Vienai įprastai kasai tenka vienas darbuotojas, o tas pats vienas žmogus gali pasirūpinti 4–6 savitarnos kasų priežiūra. / maxima.lt nuotrauka
Vienai įprastai kasai tenka vienas darbuotojas, o tas pats vienas žmogus gali pasirūpinti 4–6 savitarnos kasų priežiūra. / maxima.lt nuotrauka

Moko apsipirkti savarankiškai

Bendrovės „Dineta“ produkto vadovo Giedriaus Židonio teigimu, šiemet Lietuvos mažmenininkai ir toliau stengsis kaip įmanoma palengvinti klientų apsipirkimo procesą, todėl pirmiausia turėtų augti savitarnos kasų skaičius.

„Kompanijos „Technavio“, užsiimančios technologiniais tyrimais ir konsultavimu, duomenimis, 2016 metais pasaulyje buvo maždaug 240 tūkst. savitarnos aparatų. Prognozuojama, kad iki 2021 metų šis skaičius beveik padvigubės. Neabejoju, kad panašų augimą matysime ir Lietuvoje“, – įsitikinęs specialistas.

Prekybos tinklas „Maxima“, kaip teigė jo operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, šiemet planuoja rekordinę savitarnos kasų plėtrą, nes 3 iš 4 apklaustų pirkėjų atsiskaityti už prekes esą renkasi savitarnos kasas. Šiandien 86-iose „Maximos“ parduotuvėse veikia 480 savitarnos kasų, o kitais metais turėtų atsirasti apie porą šimtų naujų tokių kasų.

Be to, Vilniaus Mindaugo gatvėje veikiančioje „Maximos“ XXX formato parduotuvėje diegiamas bandomasis savarankiško prekių skenavimo projektas – čia bus apie 100 savarankiško skenavimo įrenginių. Užėjęs į parduotuvę pirkėjas turės galimybę pasiimti specialų mobilųjį prietaisą, į krepšelį susirinkti ir prietaisu nuskenuoti pasirinktų prekių kainas, o priėjęs prie kasos – iškart už jas atsiskaityti.

„Pirkėjui nebereikės iškrauti prekių ant kasos konvejerio ar savitarnos kasų svarstyklių. Tokiu būdu gerokai sutrumpėja apsipirkimo laikas bei eilės kasose“, – sakė I. Ščerbavičienė.

Bendrovė pabrėžia, kad diegiant naujoves naikinti kasų, kuriose dirba kasininkai, nežadama, todėl darbuotojų skaičius esą nemažės. Darbuotojų trūksta ir ieškoma nuolat, tuo labiau kad jie reikalingi ne tik kasose: ieškoma ir salės, ir vitrinų, ir savitarnos kasų darbuotojų.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad šis prekybos tinklas šiemet taip pat planuoja atnaujinti savitarnos kasų skaičių ir investuoti į jų plėtrą. Šiuo metu tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje įrengta 100 savitarnos kasų „IKI Bitutė“, jomis naudojasi apie 40 proc. pirkėjų ir jų skaičius kasmet nuosekliai auga. Skirtingose parduotuvėse visoje Lietuvoje prekybos tinklas papildomai įrengs dar 50 naujų savitarnos kasų.

Tikimasi, kad tai leis padidinti esamų kasų pralaidumą, efektyviau kontroliuoti pirkėjų srautus ir paskirstyti personalo resursus. „Pavyzdžiui, vienai įprastai kasai tenka vienas darbuotojas, o tas pats vienas žmogus gali pasirūpinti 4–6 savitarnos kasų priežiūra“, – sakė B. Čaikauskaitė.

Be to, naujosios kasos pasižymės didesne sparta ir patrauklesne išvaizda, taip pat jose bus įdiegta moderni pinigų cirkuliacijos (angl. cash recycling) funkcija. Ši inovacija leis atlikti tiek grynųjų pinigų priėmimo, tiek išdavimo funkcijas, gebės automatiškai atpažinti padirbtus pinigus.

Bendrovės „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta pasakojo, kad tinklo parduotuvėse yra įdiegtos pažangios kasų valdymo bei prekių skenavimo sistemos, leidžiančios ne tik automatizuoti procesus, bet ir dirbti efektyviau.

Tačiau „Lidl“ pozicija, kaip sakė pašnekovas, nėra numačiusi mažinti darbuotojų skaičių diegiant technologijas.

„Dėl procesų optimizacijos darbuotojų skaičiaus nemažiname, tokių planų artimiausioje ateityje neturime. Atvirkščiai, plečiant mūsų parduotuvių tinklą, didiname ir jame dirbančių darbuotojų skaičių. Mūsų prekybos tinklas deda visas pastangas, kad galėtų išlaikyti savo darbuotojus ir pritraukti naujų“, – tvirtino V. Lopeta.

Laurynas Vilimas: "Veiklos modernizavimas padeda amortizuoti darbuotojų stoką, taigi technologijos ne atima iš darbuotojų darbą, o padeda įmonei kompensuoti nepakankamą darbo jėgos pasiūlą." / maxima.lt nuotrauka
Laurynas Vilimas: "Veiklos modernizavimas padeda amortizuoti darbuotojų stoką, taigi technologijos ne atima iš darbuotojų darbą, o padeda įmonei kompensuoti nepakankamą darbo jėgos pasiūlą." / maxima.lt nuotrauka

Visiškai atsisakė kasų

Nors Lietuvos prekybininkai dėl technologijų diegimo kol kas nežada mažinti darbuotojų skaičiaus, specialistai nėra tikri, ar automatizacija paliks vietos darbo jėgai. „Payment Week“ suskaičiavo, kad JAV drabužių ir aksesuarų prekybos tinklas „Macy's“ turi tiek pat parduotuvių kaip ir 2008-aisiais, tačiau darbuotojų skaičius sumažėjo 52 tūkst., o robotai parduotuvėse dar nelaksto.

Pasak G. Židonio, bene didžiausią iššūkį mažmenininkams visame pasaulyje metė kompanija „Amazon“, atidarydama „Amazon Go“ parduotuves: jose klientams suteikiama galimybė apskritai atsisakyti skenavimo, kasininkų ir savitarnos kasų. Apsipirkimui pakanka telefone įsidiegti „Amazon Go“ išmaniąją programėlę, joje esantį QR kodą pirkėjas turi nuskenuoti įeidamas į šią parduotuvę.

Sukurta technologija veikia dėl įdiegtų jutiklių, kurie registruoja pirkėjų pasirenkamas prekes ir sudeda jas į virtualųjį pirkinių krepšelį. Jeigu pirkėjas kokią nors prekę padeda atgal į lentyną, ji iš pirkinių krepšelio automatiškai pašalinama. Pasirinkę visas norimas prekes pirkėjai iš parduotuvės paprasčiausiai išeina, o programėlė pirkinių sumą nurašo iš jų sąskaitos.

„Kaip aiškina šios technologijos kūrėjai, kad sprendimas veiktų, buvo sukurta sistema, kuriai reikalingos vaizdo kameros, jutikliai ir dirbtinis intelektas. Šis sprendimas kol kas sulaukė teigiamų klientų atsiliepimų, todėl jį bando kopijuoti ir kiti, tai sau leisti galintys, prekybininkai. Tuo tarpu visos mažesnės žuvys šiemet dar tik stebės, kaip ši tendencija veikia ir kaip jai sekasi įsitvirtinti rinkoje,“ – prognozavo G. Židonis.

FAKTAI

Pardavėjų poreikis mažės

2018 metais darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų paslaugų sektoriuje – 67 proc., o iš šių kas trečią – didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės.

2018 metais Užimtumo tarnybos duomenų registre buvo registruota 13,9 tūkst. darbo pasiūlymų parduotuvių pardavėjams bei pardavėjams kasininkams – tai profesijų grupė, kuriai 2018 metais darbo vietų registruota daugiausia.

Palyginti su 2017 metais, pernai darbo pasiūlymų pardavėjams registruota beveik dešimtadaliu (9,7 proc.) daugiau. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruota per 60 proc. visų darbo vietų parduotuvių pardavėjams.

2018 metais augo ir prekybos salės, sandėlininkų paklausos poreikis.

Šie duomenys atspindi trumpojo laikotarpio tendencijas: darbo vietų dėl prekybos įmonių plėtros sukuriama daugiau, negu jų panaikinama įrengus savitarnos kasas.

Tačiau pagal Užimtumo tarnybos 2018 metais pristatytas tendencijas, darbo rinkoje ilguoju laikotarpiu šių profesijų poreikis dėl verslo investicijų į technologijas, procesų robotizavimo ir automatizavimo mažės.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės šios profesijos atstovams pastebimos didžiausiuose šalies miestuose. Čia ne tik registruojama daugiausia darbo pasiūlymų, bet ir darbo jėgos paklausos ir pasiūlos santykis palankiausias darbo ieškantiems asmenims, t. y. darbo vietų registruojama gerokai daugiau nei norinčių tokį darbą dirbti. Pavyzdžiui, Vilniuje 2018 metais buvo registruota 3,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir 1,4 tūkst. asmenų, norinčių dirbti tokį darbą. Vilniaus darbdaviai registravo daugiausia – 26,7 proc. – visų darbo pasiūlymų pardavėjams ir pardavėjams kasininkams.

Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruota per 60 proc. visų darbo vietų parduotuvių pardavėjams.

Pagal Užimtumo tarnybos pristatytas įsidarbinimo galimybes 2019 metams, kasininkai ir bilietų pardavėjai, parduotuvių pardavėjai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, priklausomai nuo regiono, priskiriami prie didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių. Didelės įsidarbinimo galimybės parduotuvės pardavėjo profesijos atstovams yra Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Sandėliavimo tarnybos tarnautojams didelės įsidarbinimo galimybės Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika