Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kai kuriose savivaldybėse piniginės pilnėja labiau 

2019 vasario 5 d. 06:00
Tarp pirmaujančių tiek atlyginimų dydžiu, tiek atlyginimų augimu, tiek pritraukiamomis investicijomis - Trakų rajonas.
Tarp pirmaujančių tiek atlyginimų dydžiu, tiek atlyginimų augimu, tiek pritraukiamomis investicijomis - Trakų rajonas.
"Lietuvos žinių" nuotrauka

Atlyginimai šalies savivaldybėse per pastaruosius ketverius metus išaugo vidutiniškai 36 procentais – tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

Nuo 2015-ųjų dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų, Pakruojo, Plungės, Širvintų rajonuose, atlyginimai pastaruosius ketverius metus augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais.

Mažiausiai per tą laiką gyventojų piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių rajone (25,4 proc.).

Pasak pranešimo, 2018 metais mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 procentais.

Vilniaus mieste jis buvo daugiau kaip 800 eurų „į rankas“, Kauno ir Klaipėdos miestuose – apie 750 eurų, o Kalvarijos, Zarasų, Šalčininkų savivaldybėse žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 550 eurų „į rankas“ .

„Analizuojant, kaip keitėsi savivaldybės nuo 2015 metų, labiausiai tinka posakis, kad potvynis pakelia visas valtis. Atlyginimai auga visur be išimties. Vis dėlto, regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų. Tad ir prielaidų augti atlyginimams ateityje yra mažiau“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Tai ypač svarbu įvertinus, kad investicijos šalyje yra pasiskirsčiusios itin netolygiai. Analizė rodo, kad pagal tiesiogines užsienio investicijas, 10 savivaldybių lyderių atsiliekančias lenkia šimtais kartų, pagal materialines investicijas – 5 kartus.

Žilvinas Šilėnas: „Regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų.“

2015–2017 metais 13-oje savivaldybių investicijų iš užsienio apskritai mažėjo.

Investicijų pasiskirstymo koncentracija nesikeitė – tiesioginių užsienio investicijų daugiausiai koncentravosi Vilniaus mieste, materialinės investicijos buvo tolygiau pasiskirsčiusios po Lietuvą.

Kaip teigia LLRI, šiame kontekste išsiskiria dvi savivaldybės, kurios yra tarp pirmaujančių tiek atlyginimų dydžiu, tiek atlyginimų augimu, tiek pritraukiamomis investicijomis – tai Kauno miestas ir Trakų rajonas.

„Būtų galima sakyti, kad egzistuoja bent trys Lietuvos. Lyderės, potencialios vidutiniokės ir stagnuojančios. Panašią tendenciją matome kiekvienais metais sudarydami Lietuvos savivaldybių indeksą. Ir nepaisant to, kad dėl daugelio dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia ir savivaldos pastangos bei veikla. Pavyzdžiui, savivaldybės nustato nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, turi daug įtakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijų planavimo ir su tuo susiję reikalai, o bene svarbiausia – pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui būtų kuo mažiau kliūčių“, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovas Martynas Tininis.

Anot jo, sunerimti labiausiai turėtų tos savivaldybės, kurios nuo vidurkio atsilieka tiek atlyginimo dydžiu, tiek jo augimu, tiek investicijų lygiu: Kalvarijos, Zarasų, Varėnos, Lazdijų, Skuodo, Ignalinos ir Biržų rajonai bei ir kai kurios kitos savivaldybės.

Žilvinas Šilėnas: "Regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų." / "Lietuvos žinių" nuotrauka
Žilvinas Šilėnas: "Regionai, kur atlyginimai mažesni, kur jie auga lėčiau, turi bendrą bruožą – juose dažnai labai trūksta investicijų." / "Lietuvos žinių" nuotrauka

„Lietuvos ekonomika 2015–2017 metais augo, tačiau net 13 savivaldybių tiesioginių užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, mažėjo. Jei ši tendencija nepasikeis, prielaidų kilti atlyginimams šiose savivaldybėse mažės“, – daro išvadą LLRI analitikai.

Faktai

2015–2018 m. vidutinis darbo užmokestis (VDU) augo visose savivaldybėse be išimties, tačiau augimo tempas skyrėsi.

Mažiausias augimas buvo Visagino (+18,2 proc.), Pagėgių (+23,6 proc.) ir Kėdainių rajonų savivaldybėse (+25,4 proc.), o didžiausias – Trakų (+47,4 proc.), Pakruojo (+47,2 proc.) ir Plungės rajonuose (+46,2 proc.).

2018 m. III ketvirtį mažiausias ir didžiausias VDU šalies savivaldybėse skyrėsi 55 proc.: Vilniaus mieste jis siekė 816,6 euro („į rankas“), o Kalvarijos savivaldybėje – 526,3 euro.

Savivaldybėse, kuriose buvo aukštesnis investicijų lygis, fiksuojami aukštesni darbo užmokesčiai.

2015–2017 m. vidutiniškai savivaldybėse vienam gyventojui tenkantis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kiekis didėjo nuo 1522 iki 1698 eurų.

Labiausiai TUI išaugo Mažeikių rajono savivaldybėje – nuo 4 454 eurų iki 7 540 eurų.

Net 13 savivaldybių šių investicijų mažėjo (daugiausiai TUI sumažėjo Kėdainių rajono savivaldybėje – nuo 6 573 eurų iki 3 731 eurų).

2017 m. daugiausiai investicijų vienam gyventojui teko Vilniaus m. savivaldybėje: TUI – 18 190, materialinių investicijų (MI) – 4 422 eurai.

Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, vidutiniškai savivaldybėse sumažėjo nuo 1602 iki 1 562 eurų.

Net 26 savivaldybėse fiksuotas MI susitraukimas.

Labiausiai materialinių investicijų mažėjo Alytaus rajono savivaldybėje – nuo 5 461 eurų iki 902 eurų, o daugėjo Birštono savivaldybėje – nuo 2 213 iki 3 528 eurų.

Kazlų Rūdos, Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybės sugebėjo per 2008–2017 m. išlaikyti daugiau nei dvigubai didesnį TUI augimą, nei vidutiniškai savivaldybėse: Kazlų Rūdos savivaldybėje TUI išaugo 6 564 eurų, kai vidutiniškai augo 750 eurų.

Šaltinis: LLRI

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika