Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kada kojinė patikimesnė už banką 

2018 spalio 4 d. 08:50
Užblokavus bankus Lietuvoje, duomenys apie gyventojų lėšas būtų nepasiekiami užsienyje. / 
Užblokavus bankus Lietuvoje, duomenys apie gyventojų lėšas būtų nepasiekiami užsienyje. / 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jei tikite, kad banko kortelė yra saugiau nei grynieji pinigai, ar kad banke santaupos guli ramiau negu kojinėje, o auksas – prasta investicija, pagalvokite dar kartą. Kilus karui ir mūsų šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų klientai, net ir pasitraukę į užsienį, būtų paleisti ubagais – pasiimti savo pinigų jie negalėtų net Švedijoje, Danijoje ar Norvegijoje, kur yra šių bankų pagrindinės būstinės.

Užsienio bankų veikla Lietuvoje būtų paralyžiuota vien dėl to, kad šių finansų institucijų duomenys nėra saugomi už šalies ribų esančiuose serveriuose. Kitaip tariant, bankų elektroninės bankininkystės IT sistema nėra rezervuota kitose, palyginti saugesnėse Vakarų valstybėse. Tad užblokavus bankus Lietuvoje, duomenys apie juose esančias gyventojų lėšas būtų nepasiekiami užsienyje.

Keista, kad Lietuvos įstatymai neįpareigoja tarptautinių komercinių bankų turėti rezervines IT sistemas valstybėse, kur yra šių bankų pagrindinės būstinės.

Tokiomis aplinkybėmis išgyventi pajėgtų nebent asmenys, juodai dienai atsidėję grynųjų pinigų, aukso ir kito vertingo kilnojamojo turto arba turintys sąskaitas bankuose kitose ES valstybės ar JAV.

Toks scenarijus nėra fantazijos vaisius ar teorinė galimybė. Kad Lietuvoje veikiančių užsienio bankų klientai, atsitikus nelaimei, gali realiai netekti galimybės pasinaudoti savo santaupomis, net jei tuo metu būtų užsienio šalyje, teigia išsiaiškinęs pirmųjų nepriklausomų radijo stočių įkūrėjas, VIII Vyriausybės ryšių ir informatikos ministras, buvęs Seimo narys Rimantas Pleikys.

Šiuo metu Tarptautinio Baltijos bangų radijo projektų koordinatoriumi dirbantį R. Pleikį labiausiai nustebino tai, kad apie valstybės finansinės sistemos pažeidžiamumą ir šalies gyventojų indėlių saugumo spragas žinanti valdžia nesiima priemonių padėčiai pakeisti. Esą bankams tai daug kainuotų, dėl to brangtų jų teikiamos paslaugos, dėl naujų reikalavimų jie net galėtų pasitraukti iš Lietuvos.

Atliko tyrimą

Ryšių ir informatikos srityje dirbančiam R. Pleikiui gerai žinoma, kad saugumo sumetimais yra įprasta įvairias radijo ryšių sistemas – antenas, siųstuvus, jungiamąsias linijas – dubliuoti. Tad jam natūraliai kilo mintis pasidomėti, kaip patikimai veikia tokie, rodos, kasdieniai dalykai, kaip internetinė bankininkystė ar bankomatai. Juolab kad pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama išorės grėsmėms.

„Įsivaizduokime paprastą situaciją, kad esate turistinėje kelionėje su šeima užsienyje. Ir staiga sužinote (o tokie dalykai visada įvyksta netikėtai), kad Lietuvoje vyksta negeri dalykai – prasidėjo kariniai veiksmai, užimta dalis teritorijos, įvykdyta kibernetinė ataka. Kas tokiu atveju atsitiktų su mūsų santaupomis: ar galėtume užsienyje naudotis internetine bankininkyste, kortele išsiimti grynųjų iš bankomato? Pats pagal profesiją esu žurnalistas, tai atlikau tokį mini žurnalistinį tyrimą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo R. Pleikys.

Buvęs ryšių ir informatikos ministras kreipėsi į Lietuvoje veikiantį Švedijos kapitalo komercinį banką, Finansų ministeriją, Seimą ir komercinius bankus prižiūrintį Lietuvos banką. Gauti atsakymai neišsklaidė R. Pleikio įtarimų dėl Lietuvos piliečių bankuose laikomų indėlių saugumo.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Swedbank“ nekomentuoja hipotetinių scenarijų

Didžiausio pagal turimą indėlių portfelį Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ R. Pleikys oficialiai teiravosi, ar galėtų disponuoti savo indėliu šiame banke ir gauti visas paslaugas (elektroninės bankininkystės, bankomatų, banko skyrių) būdamas kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse tuo atveju, jeigu „Swedbank“ padaliniai ir IT infrastruktūra Lietuvoje dėl force majeure priežasčių (karo veiksmų, teritorijos okupacijos) neveiktų neapibrėžtai ilgą laiką.

Teigiamo atsakymo atveju šio banko klientas R. Pleikys prašė nurodyti, kuriose ES ir kitose šalyse jis galėtų naudotis visomis „Swedbank“ paslaugomis. Neigiamo atsakymo atveju prašė rekomenduoti, kaip klientas galėtų visa apimtimi disponuoti savo indėliu „Swedbank“, susiklosčius nurodytoms ypatingoms aplinkybėms.

„Swedbank“ Konsultacijų centro kokybės vadybininkė Agata Vaitiekūnienė paaiškino negalinti suteikti konkrečių atsakymų. „Mes negalime ir nesiimame komentuoti hipotetinių nurodytų scenarijų“, – atsisakymą paaiškinti galimą situaciją pagrindė ji.

Rimantas Pleikys: „Jeigu Lietuvos teritorijoje bankai bei jų informacinių technologijų padaliniai dėl force majeure aplinkybių nebegalėtų dirbti, mes ne tik čia, bet ir Stokholme, Varšuvoje, kitur neturėtume galimybės disponuoti savo pinigais.“ / Alinos Ožič nuotrauka
Rimantas Pleikys: „Jeigu Lietuvos teritorijoje bankai bei jų informacinių technologijų padaliniai dėl force majeure aplinkybių nebegalėtų dirbti, mes ne tik čia, bet ir Stokholme, Varšuvoje, kitur neturėtume galimybės disponuoti savo pinigais.“ / Alinos Ožič nuotrauka

Banko atstovė drąsiai užtikrino klientą, kad dėl paties banko kaltės bankinių paslaugų prieinamumas ir klientų lėšų saugumas nebus pažeistas. „Bet trečiųjų asmenų galimų veiksmų, kurių negalėtume kontroliuoti bei užkirsti tam kelią, ir kitų hipotetinių situacijų neturime galimybių komentuoti. Šiuo metu galiojanti Civilinio kodekso norma, reglamentuojanti sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, neatima kitos šalies teisės nutraukti sutartis arba sustabdyti jos vykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas“, – raštu R. Pleikį informavo švedų banko atstovė.

Karas nėra draudžiamasis įvykis

Negavęs norimų atsakymų iš „Swedbank“, R. Pleikys klausimus peradresavo Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui. Kreipimesi jis pridūrė, kad indėlį turi ir komerciniame SEB banke, todėl prašė pakomentuoti, kaip šiuo atveju elgtųsi ir šis skandinavų kapitalo bankas. „Lietuvos žinios“ primena, kad SEB bankas Lietuvoje užima lyderio pozicijas pagal sukauptą turtą ir paskolų portfelį.

LB: turint omeny, kad nepaprastosios padėties atveju galima teisėtai rekvizuoti ar laikinai paimti gyventojų transporto priemones, ginklus, kitą turtą, „galima daryti išvadą, kad, esant reikalui, kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimus ir dėl lėšų bankų sąskaitose ar indėliuose“.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba R. Pleikiui paaiškino, kad teikiamą atsakymą reikėtų vertinti „tik kaip nuomonę dėl galimo tariamos karinės intervencijos situacijos vertinimo Lietuvoje galiojančių teisės aktų kontekste“.

Rašte pabrėžiama, jog pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ginkluoto valstybės užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir karo padėtį valstybėje ar jos dalyje įveda Prezidentas. Taip pat Prezidentas ir Seimas gali priimti sprendimus dėl fizinių ir juridinių asmenų teisių ir laisvių apribojimo bei konkrečių priemonių taikymo.

Pasak Lietuvos banko, įvedus nepaprastąją ir karo padėtį, jeigu nebūtų priimti kitokie sprendimai, indėlių lėšų teisinis statusas liktų toks pat, ir klientas (banko sąskaitos savininkas), taip pat indėlininkas galėtų disponuoti savo lėšomis. „Jei, žinoma, tai būtų fiziškai įmanoma (veiktų interneto ryšys, bankomatai, dirbtų bankų skyriai ir pan.)“, – patikslino LB Priežiūros tarnyba.

Lietuvos bankas svarstė: turint omeny, kad nepaprastosios padėties atveju galima teisėtai rekvizuoti ar laikinai paimti gyventojų transporto priemones, ginklus, kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, „galima daryti išvadą, kad, esant reikalui, kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimus ir dėl lėšų bankų sąskaitose ar indėliuose“.

Atsakyme R. Pleikiui paminėta ir Civilinio kodekso nuostata, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. „Karinis konfliktas neabejotinai galėtų būti laikomas ta aplinkybe, kurios bankas negalėjo numatyti sutarties dėl indėlio arba sąskaitos atidarymo sudarymo metu ar tuo labiau užkirsti tam kelią“, – aiškino Lietuvos bankas.

Šalies komercinių bankų priežiūros institucija dar atkreipė dėmesį, kad bankų klientų indėlius saugo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas. „Tačiau pažymėtina, kad pagal šį įstatymą kariniai veiksmai arba nepaprastoji padėtis nėra draudžiamasis įvykis“, – tvirtino Lietuvos bankas.

Veiktų „esant fizinėms galimybėms“

Lietuvo bankas, kaip ir „Swedbank“, vis dėlto išsisuko nuo atsakymo į R. Pleikio klausimą, ar karo atveju jis išsaugotų savo indėlį komerciniame banke ir galėtų jį paimti būdamas užsienyje.

Buvusio ryšių ir informatikos ministro nuomone, dėl tarptautinės padėties bei kaimyninės valstybės agresyvaus elgesio, nenugalimos jėgos destruktyvus poveikis Lietuvos komerciniams bankams nėra visiškai teorinė prielaida.

„Užfiksuojant šią aplinkybę sutartyse su klientais, kad kilus karui pasitraukę į užsienį jie bus paleisti ubagais. Siekiant to išvengti, klientams turėtų būti rekomenduojama atsidaryti sąskaitas užsienio šalių (ES, JAV) bankuose.“

„Kaip išaiškinta Lietuvos banko rašte, dėl force majeure aplinkybių poveikio bankų veikla Lietuvoje gali būti nutraukta. Kita vertus, žinome, kad SEB bankas ir „Swedbank“ priklauso užsienio šalių bankų grupėms, todėl aš, kaip jų klientas, turiu pagrįstą lūkestį, kad bankų elektroninės bankininkystės IT sistema yra rezervuota kitose ES šalyse, ir nenugalimai jėgai nutraukus bankų veiklą Lietuvoje, aš galėsiu disponuoti savo lėšomis išvykęs į kitas ES valstybes“, – kreipimesi į finansų ministrą Vilių Šapoką teigė R. Pleikys.

Jis atkreipė ministro dėmesį, kad darant prielaidą, jog SEB banko, „Swedbank“ infrastruktūra yra fiziškai dislokuota tik Lietuvoje ir dėl force majeure aplinkybių (pavyzdžiui, priešo karinių veiksmų) nutrūkus bankų veiklai Lietuvoje, jų klientai neteks galimybės disponuoti savo lėšomis, net ir pasitraukę į užsienį. Tokiu atveju bankų klientai, R. Pleikio nuomone, turėtų būti iš anksto aiškiai apie tai informuojami: „Užfiksuojant šią aplinkybę sutartyse su klientais, kad kilus karui pasitraukę į užsienį jie bus paleisti ubagais. Siekiant to išvengti, klientams turėtų būti rekomenduojama atsidaryti sąskaitas užsienio šalių (ES, JAV) bankuose.“

Vis dėlto, pasak R. Pleikio, geriausias sprendimas būtų įstatymiškai įpareigoti Lietuvoje veikiančius bankus organizuoti užsienyje tokią rezervinę infrastruktūrą, kuri leistų aptarnauti klientus kitose ES šalyse, kol dėl force majeure aplinkybių poveikio bankų veikla Lietuvoje būtų neįmanoma.

Lietuvoje veikiančių užsienio bankų klientai, atsitikus nelaimei, gali realiai netekti galimybės pasinaudoti savo santaupomis. / Alinos Ožič nuotrauka
Lietuvoje veikiančių užsienio bankų klientai, atsitikus nelaimei, gali realiai netekti galimybės pasinaudoti savo santaupomis. / Alinos Ožič nuotrauka

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė tokį, regis, racionalų, buvusio ryšių ir informatikos ministro pasiūlymą sumalė į miltus. Nors pripažino, kad bankų veikla dėl karo veiksmų Lietuvoje galėtų nutrūkti. „Neaišku, ar reikalavimai, įpareigojantys bankus sukurti rezervinę infrastruktūrą užsienyje, atitiktų ES teisę, tam nustatyti reikėtų detalesnės analizės, galbūt įtraukiant ir Europos Komisiją“, – sakė ji.

Be to, anot viceministrės, privalomos bankams rezervinės infrastruktūros kūrimo užsienio valstybėse įgyvendinimas „pareikalautų didesnių kaštų iš bankų“, o tai neva „galėtų lemti, kad bankai pakeltų teikiamų paslaugų įkainius ar atsisakytų teikti jas iš viso“.

Nepasirengę sudėtingoms aplinkybėms

R. Pleikys įtarė, kad komerciniai bankai Lietuvoje nėra pasirengę nenumatytoms situacijoms. „Galbūt bankai neturi rezervinių duomenų bazių ir operacinių sistemų savo pagrindinėse šalyse – Švedijoje, Danijoje ir kitose. Jeigu Lietuvos teritorija būtų okupuota ir bankai bei jų informacinių technologijų padaliniai nebegalėtų dirbti, mes ne tik čia, bet ir Stokholme, Varšuvoje ar kitur neturėtume be galimybės disponuoti savo pinigais“, – spėjo R. Pleikys.

Jis prisipažino iki atlikto tyrimo turėjęs galbūt naivią viltį, kad, galimai prasidėjus karui ar diversijoms, Lietuvoje veikiančių tarptautinių bankų, kurių pagrindinės būstinės yra Kopenhagoje ar Stokholme, paslaugomis galėtų pasinaudoti tie Lietuvos piliečiai, kurie tuo metu būtų užsienyje ar dėl karo veiksmų vėliau pasitrauktų iš Lietuvos.

„Paprastai tariant, komercinis bankas persijungtų į kitą serverį užsienio valstybėje, ir klientai galėtų toliau disponuoti savo lėšomis, naudodamiesi internetine bankininkyste ar mokėjimo kortele, juolab kad sąskaitose esantys pinigai nėra „fiziniai“, – svarstė R. Pleikys. – Bet iš gautų atsakymų supratau, kad, esant force majeure situacijai, bankai turi teisę neribotai ilgą laiką nutraukti savo veiklą Lietuvoje ir už pasekmes neatsakytų. Kitaip tariant, bankų skyriai ir serveriai užsidaro, ryšio linijos nutrūksta, santaupų nelieka. Net užsienyje esantys šių bankų klientai lieka basi. Tai truputį šiurpina.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"