Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kada finansiškai lengviau – gyvenant šeimoje ar vienam? 

2018 spalio 15 d. 16:59
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų metų išaugo 5 proc., arba daugiau nei 61 tūkst. gyventojų. Namų ūkio, kurį sudaro vienas asmuo, finansiniai dėsniai skiriasi nuo kelių asmenų, gyvenančių kartu, finansų.

Su kokiais finansiniais iššūkiais susiduria gyvenantys po vieną, palyginus su gyvenančiais šeimoje, ir kieno sąskaitą būtinosios išlaidos tirpdo labiau?

Nuosavas būstas – didelis pliusas

„Swedbank“ Finansų instituto atliktas būtinųjų išlaidų, skiriamų būstui, mokesčiams, transportui ir maistui tyrimas atskleidė, kad po vieną nuosavame būste gyvenantiems jauniems žmonėms sumokėjus būtinąsias išlaidas proporcingai lieka daugiau laisvų lėšų, negu nuosavą būstą turinčiai keturių asmenų šeimai. Remiantis tyrimu, tokios tendencijos užfiksuotos ir Vilniuje, ir kitose Baltijos šalių sostinėse.

„Paskaičiavome, kad nuosavame bute senos statybos daugiabutyje miegamajame Vilniaus rajone gyvenančiam jaunam žmogui sumokėjus mokesčius lieka 75 proc. laisvų pajamų, o šeimoms kiek mažiau – apie 69 proc. nuo disponuojamų pajamų. Tačiau būsto neturintys ir jį besinuomojantys vienišiai atsiduria visai kitoje situacijoje, jiems po mokesčių už būstą ir sumokėtos nuomos lieka tik apie 38 proc. laisvų pajamų. Akivaizdu, kad savarankiško gyvenimo starte esantiems jauniems žmonėms yra pigiau gyventi su šeima arba būstą nuomotis keliese ir šias sąnaudas pasidalinti“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak jos, lyginant po vieną gyvenančių jaunų vilniečių ir dviejų vaikų šeimos išlaidas mokesčiams už būstą, paaiškėjo, kad ir vienišiai, ir šeimos komunalinėms paslaugoms skiria tiek pat − apie dešimtadalį nuo disponuojamų pajamų. Tačiau analizuojant mokesčių sudedamąsias dalis paaiškėja, kad gyvenantys po vieną proporcingai daugiau moka už šildymą ir būsto administravimą, mažiau – už vandenį ir elektrą.

„Gyvenant vienam erdvės taupymui nėra daug: galima efektyviau naudoti elektros energiją ir vandenį, o kitos išlaidų eilutės yra gana nelanksčios mažinimui, nebent jaunas žmogus gyvena naujos statybos bute, kuriame galima pagal savo poreikius reguliuoti šildymo intensyvumą“, – pastebi J. Cvilikienė.

Mažiau moka už transportą

Tyrimas parodė, kad per mėnesį vienas gyvenantis asmuo visuomeniniam transportui Vilniuje išleidžia vidutiniškai apie 29 eurus, kai tuo tarpu šeima skiria apie 64 eurus. „Gyvenant po vieną transporto išlaidas valdyti lengviau, nes galima rinktis – važiuoti visuomeniniu transportu, persėsti ant dviračio arba keliauti pėsčiomis. Tokios galimybės paprastai neturi šeimos su vaikais, kurioms automobilis tampa ne prabanga, o būtinybe ir dėl to išlaidos transportui gerokai ūgteli“, − sako „Swedbank“ finansų ekspertė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak jos, todėl savarankiško gyvenimo pradžioje norintiems sutaupyti jauniems žmonėms pirmiausiai reiktų įvertinti, ar jiems tikrai reikia nuosavo automobilio. Galbūt šiame gyvenimo etape galima rinktis visuomeninį transportą, dviratį, automobilių dalijimosi paslaugas ir kitus keliavimo būdus.

Už maistą moka daugiau

Remiantis tyrimo duomenimis, maisto išlaidos vidutiniškai sudaro apie penktadalį visų šeimos lėšų, o vienišius tam išleidžia per pusę mažiau – apie dešimtadalį savo pajamų. Vis dėlto maisto išlaidų eilutė gali tapti viena didesnių ir viršyti kitas būtinąsias išlaidas, jei žmogus renkasi valgyti kavinėse ir restoranuose arba jei maisto gamybai namuose renkasi gurmaniškus produktus.

Vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad jauni žmonės, ypač Z kartos atstovai, vis daugiau dėmesio skiria patirtims, ieško išskirtinumo, labiau linkę rinktis mažesnį kiekį, bet prabangesnių, gurmaniškų produktų. Toks gyvenimo būdas plečia akiratį ir lavina skonį, tačiau jis turi ir savo kainą − jei jaunas žmogus savarankiško gyvenimo pradžioje norėtų sukaupti finansinį rezervą, gyvenant gurmaniškai tai pasiekti būtų gana sunku.

„Savarankišką kelią pradėjusiems jauniems žmonėms stebėti savo pomėgius ir riboti išlaidas, skiriamas brangiems maisto produktams, dažniems vakarojimams kavinėse ar baruose, pietavimui restoranuose. Kitu atveju mėnesio pabaigoje maitinimosi išlaidos sudarys didžiausią pragyvenimo išlaidų dalį ir taupymo planus teks atidėti ateičiai“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Neplanuotoms išlaidoms − apynasris

Pasak J. Cvilikienės, visos išlaidos skirstomos į būtinas ir ne, o norint sutaupyti, pavyzdžiui, pradiniam įnašui už būstą ir taip ilgainiui mažinti savo pragyvenimo išlaidas, taupyti vertėtų pradėti nuo nebūtinųjų. Tai gali būti spontaniški pirkiniai, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms, madingi drabužiai. „Jei mes nesusimastydami impulsyviai leidžiame pinigus pramogoms ir daiktams, natūralu, kad mėnesio ar metų gale turime daug daiktų ir gražių prisiminimų, tačiau sąskaitose nebėra pinigų“, – teigia „Swedbank“ ekspertė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"