Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų 

2019 sausio 30 d. 15:46

Visi Baltijos jūros keltų terminalai konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir paprastesnės klientui vartų kirtimo, įvažiavimo ir išvažiavimo sistemos. Centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame laivų pakrovimo ir iškrovimo procesas yra skaitmenizuotas, įsitvirtino rinkoje ir yra vienas pažangiausių regione.

Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – krauta 5,8 mln. tonų krovinių. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų: ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algoritmai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.

Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja.

Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su gabenama karine technika.

Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai. CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija. Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.

Nekelia diskomforto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, 2018 m. pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 metų rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 metų vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.

„Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 metų tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 procento. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A. Drungilas.

Jonas Nazarovas, bendrovės „DFDS Seaways“ vadovas, teigia, kad tuomet, kai į CKT perkėlė pirmąjį savo keltų maršrutą, sunku buvo tikėtis, jog jau po trejų metų terminalas pasieks projektinį krovinių apdorojimo pajėgumą. „Viena vertus, puiku, tačiau, kita vertus, tai ima kelti klientų aptarnavimo rūpesčių. Tiek CKT, tiek KLASCO vadovybė ir darbuotojai, kurie čia atlieka krovos operacijas, 2018 metais tvarkėsi profesionaliai ir atsakingai. Mus, kaip šių kompanijų klientus, taip pat džiugina, kad įdiegta ir nuolat tobulinama elektroninė vartų kontrolės ir krovinių apdorojimo terminale sistema, organizuotos papildomos darbuotojų, reguliuojančių sunkiasvorių eismą priešais patikros vartus, pajėgos. Sklandus dokininkų darbas leido ne tik be didesnių trikdžių priimti 3 proc. padidėjusius DFDS krovinių ir 9 proc. didesnį mūsų keltuose keleivių srautą, tačiau ir pusvalandžiu sutrumpinti keltų, dirbančių Vokietijos maršrute, pakrovimo ir iškrovimo laiką“, – pasakojo J. Nazarovas.

CKT vadovas Karolis Grigalauskas pastebi, kad terminalo apkrovimas glaudžiai susijęs su Lietuvos vežėjų pozicija Europos logistikos rinkoje. „ Pagrindiniai mūsų klientai – „Girteka“, „Vlantana“ ir Antano Griciaus įmonė. Pavyzdžiui, „Girteka“ keltais 2018 m. gabeno 30–40 proc. daugiau krovinių nei pernai. Akivaizdu, kad kompanijos labai stiprios ir jų verslas daro įtaką valstybės transporto sektoriui. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie jų sėkmės. Daugėjant į keltus važiuojančių automašinų mes stengiamės sudaryti sąlygas sklandžiai joms kirsti terminalo vartus, bet kartu privalome sureguliuoti srautus taip, kad nepatektų į miesto transporto spūstis. 2018 metais klientai naudojosi modernia terminalo valdymo sistema, kuri vartų kirtimo procedūrą vienam vienetui padėjo sumažinti nuo vidutiniškai 5 min. iki 30 sekundžių įgudusiam klientui, o šiandien be pagalbos iš šalies ją naudoja apie 90 proc. terminalo sunkiasvorio transporto paslaugas teikiančių klientų. Sekantis planuojamas modernizacijos žingsnis – keleivių patekimo į terminalą savitarnos galimybės bei išmaniųjų mobiliųjų programėlių kūrimas, kurios palengvins registraciją“, – kalbėjo K. Grigalauskas.

Paulius Dambrauskas, „Girteka Logistics“ vykdantysis direktorius nurodo, kad su keltų ir CKT paslaugomis yra gerai susipažinęs. „Daugiausia bendradarbiaujame veždami krovinius į Skandinaviją, vykstant į Didžiąją Britaniją. Didėja mūsų pervežamų krovinių kiekiai, todėl kai kuriomis kryptimis tranzitinių leidimų skaičius nespėja augti reikiamu greičiu, ieškome įvairių išeičių, įskaitant kėlimąsi keltais. Nors tai kainuoja brangiau, bet laimime kitur – vairuotojai iš kelto išlipa pailsėję ir gali iškart tęsti kelionę. Ir 2019 metais planuojame naudotis keltų paslaugomis“, – apie jūros kelio naudą kalbėjo „Girtekos“ atstovas.

„Vlantanos“ vykdantysis operacijų direktorius Algimantas Šniepis jūrinių pervežimų naudą grindžia, visų pirma, dislokacijos vieta. „Įmonė įsikūrusi šalia greitkelio Klaipėda – Vilnius ir nuo CKT nutolusi 10 kilometrų. Šalia esančio uosto ir keltų linijų privalumai leidžia efektyviau išnaudoti intermodalinio (įvairiarūšio) transporto ir Klaipėdos uosto, kaip svarbaus transporto mazgo, galimybes. Kadangi didžiąją krovinių pervežimų dalį sudaro tranzitiniai kroviniai, įmonė skiria didelį dėmesį krovinių pervežimui logistikos grandinėje ne tik sausuma, tačiau ir jūra bei geležinkeliu. Mums yra svarbu atitikti Europos transporto vystymosi tendencijas ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus“, – kalbėjo A. Šniepis.

Pastaruoju metu „Vlantanos“ vykdomų pervežimų logistikos grandinėje jūriniai pervežimai sudaro iki 50 proc. visų įmonės pervežimų. 2019 metais planuojame per Klaipėdos uostą gabenti panašų krovinių kiekį. Tačiau „Vlantanos“ atstovas pažymi, kad intermodaliniai pervežimai turi plačią perspektyvą ir, neabejojama, jūrinis kelias bus naudojamas dažniau.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika