Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Jūrinės žvejybos įmones gena į krantą 

2018 rugpjūčio 7 d. 06:00
Jei
kvotų skirstymo sistemoje niekas nesikeis, Lietuvoje liks gal penkios žvejybos
Baltijos jūroje įmonės ir mažiau kaip 10 laivų.
Jei kvotų skirstymo sistemoje niekas nesikeis, Lietuvoje liks gal penkios žvejybos Baltijos jūroje įmonės ir mažiau kaip 10 laivų.
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio ministerijai penktus metus nepavyksta padalyti Lietuvai skiriamų Baltijos jūroje žuvų kvotų taip, kad ir stambus verslas klestėtų, ir tradicinė smulkiųjų žvejų pramonė neišnyktų.

2014 metais pakeistas Žuvininkystės įstatymas, sukūręs sąlygas verslo koncentracijai, žvejų bendruomenę sukiršino taip, kad mažiausia pagal įmonių ir darbuotojų skaičių žemės ūkio šaka tapo net ES institucijoms žinomu skundų liūnu. Jis spėjo įtraukti ir naująjį žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, per du mėnesius planuojantį jau trečią susitikimą su jūros žvejais.

Pasiūlymas imtis kaimo verslų gali tikti kai kuriems žvejybos įmonių akcininkams, bet ką daryti jų samdomiems jūrininkams, kurie tikrai nesiims kitos veiklos, kai žvejoja 30–40 metų.

Skundai – dėl nelygybės

Europos Teisingumo Teismo (ETT) kolegija šių metų liepos 12 dieną Liuksemburge priėmė prejudicinį (išankstinį) sprendimą Lietuvos žvejybos bendrovių „Senoji Baltija“, „Stekutis“, „Spika“ ir Prekybos namai „Aistra“ byloje prieš Žuvininkystės tarnybą. Šios tarnybos įsteigta Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, remdamasi ūkio subjektų sugavimų istorija, kurią žvejai vadina iškreipta, 2015 metais daugiausia papildomų kvotų skyrė įmonėms „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“.

Žvejų ginčą dėl kvotų nagrinėjęs ir procesą sustabdęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pateikdamas prašymą ETT siekė įsitikinti, ar teisingai supranta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus dėl bendros žuvininkystės politikos. Prašyme buvo pabrėžta, kad pagal Žuvininkystės įstatymą įmonės neturi vienodų sąlygų gauti žvejybos galimybių, prašyta išaiškinti, ar Tarybos reglamentas nedraudžia valstybėms nustatyti kriterijus, sukuriančius nevienodas sąlygas ūkio subjektams.

ETT konstatavo, kad pasirinktas tinkamas kvotų skirstymo metodas, „kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo“.

Byloje dalyvaujančios 18 žvejybos Baltijos jūroje įmonių dar tik gilinasi į šią išvadą ir jos neginčija. Bet net nujausdami, kokia teisine linkme gali pakrypti LVAT nagrinėjama byla, ieškovai nesijaučia moraliai pralaimėję. Nes ETT savo nutarime priminė Lietuvai, kokie ES žuvininkystės politikos tikslai: sąlygos perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui; žvejybos pajėgumų ir galimybių suderinimas siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus; pagalba užtikrinant tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos priklausomiems asmenims; propaguojama priekrantės žvejyba.

Lietuva, žvejų įsitikinimu, pažeidžia proporcingumo principą: vieno verslininko 2 įmonės, gaunančios didžiausias kvotas, maždaug po 30 proc. strimelių ir šprotų kiekviena, klesti, o kitos 15 įmonių, kai kurios – neturinčios nė procento šių žuvų kvortos, dirba nuostolingai. Pagalbos, kad galėtų supjaustyti į metalo laužą mažiausiai 18 laivų, jos nesulaukia. Dar prieš metus prašyta ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ieškoti pinigų biudžete už pasitraukimą iš verslo, bet negauta atsako.

Siūlo keisti verslą

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Žvejų daugumos nuomone, išsakyta susitikime su žemės ūkio ministru G. Surpliu aną savaitę Klaipėdoje, socialinį neteisingumą dar įmanoma pašalinti pakeitus Žuvininkystės įstatymą, numatant griežtesnius nei dabar kvotų dalies vienai įmonei apribojimus ir, pasibaigus dabartinių teisių į žvejybos galimybes terminui 2019 metų pabaigoje, nuo 2020 metų pradėti kurti naują kvotų skirstymo istoriją. Tokia išeitis, siekiant užbaigti skandalingą kvotų epopėją, numatyta Vyriausybės 2017 metų liepos 5 dienos nutarime „Dėl LR žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17.2 straipsnio papildymo ir 17.5 straipsnio pakeitimo“.

Tačiau ministras, prieš mėnesį vykusiame pirmajame susitikime su žvejų bendruomene žadėjęs ieškoti lėšų prašomai pasitraukimo iš verslo kompensacijai, sulaukęs ETT išvados, kad kvotų skirstymo metodas nėra blogas, klaipėdiečių nenudžiugino.

„Surasti 5 mln. eurų pasitraukimui iš verslo nepavyko, ir galimybių nematome, bet atvežėme 2 pasiūlymus: pirmasis palankesnis tiems, kuriems ekonominė logika siūlo trauktis ir palikti sąlygas veikti didesnėms įmonėms. Kodėl reikėtų subsidijuoti tai, kas nepelninga? Kurie nepatenkinti kvotų sistema, siūlome pagalbą užsiimant alternatyvia veikla“, – kalbėjo G. Surplys ir tikino, kad pasiūlymas tikrai geras – kiekvienam individualiai būtų skirtas ministerijos konsultantas parengti verslo planą gyvybingai veiklai su galimybe jau nuo šių metų spalio gauti iki 20 tūkst. eurų finansavimą iš Kaimo plėtros programos. Tiesa, naujas verslas turėtų būti registruojamas ne mieste.

Taip žvejai esą sutaupytų maždaug 10 tūkst. eurų – tiek paprastai kainuoja savarankiškai rengiami dokumentai. Naujas verslas galėtų būti žuvininkystės produktų perdirbimas, kaimo turizmas, kepykla ir kitos alternatyvios žemės ūkiui veiklos, o žvejybos įmonė kurį laiką dar galėtų užsiimti tradicine veikla. O po 2020 metų žuvininkystės reglamentai galbūt leistų finansuoti laivų pjaustymo priemonę.

Apie antrąjį pasiūlymą G. Surplys užsiminė tik tada, kai žvejai pasisakė prieš pirmąjį. Tai – kvotų perskirstymas. Tačiau po ETT išaiškinimo ministerija, anot jo, nelinkusi keisti Žuvininkystės įstatymo arba norėtų jį koreguoti minimaliai.

Didelis ir maži

Ministerijai pasirinkus tokį kelią, mažosios žvejų įmonės turėtų skelbti bankrotą. Antrajam G. Surplio pasiūlymui palaikymą reiškė „Banginio“ savininkas Algirdas Aušra, ministrą raginęs nutraukti žvejų šaršalą, kai ETT pasisakė, kad kvotos skirstomos teisingai. Oponentams jis priekaištavo, kad šie nepriima ministerijos metamo gelbėjimo rato, penkti metai merdi ir vis nenumiršta. Socializmo šiame versle, kai iš vieno atimama ir padalijama kitiems, esą būti negali.

Kiti žvejų įmonių vadovai atkreipė ministro dėmes į tai, kad išsisukti be kompensacijų taip lengvai nepavyks. Nes pasiūlymas imtis kaimo verslų gali tikti kai kuriems akcininkams, bet ką daryti jų samdomiems jūrininkams, kurie tikrai nesiims kitos veiklos, kai žvejoja 30–40 metų? Iš ko mokėti jiems išeitines išmokas, kai įmonių balansuose minusai? Nei Nacionalinė mokėjimo agentūra gali pinigų tokiu atveju skirti, nei bankai skolins.

Jūrinės žuvininkystės srityje ilgai dirbęs mokslininkas Šarūnas Toliušis parėmė mažųjų įmonių poziciją ir priminė, kad žuvų kvotos – nemokamai gaunamas nacionalinis turtas, kurio naudą turi jausti plati visuomenė. Neva dabar daugiausia kvotų gavęs verslas žuvis parduoda ne Lietuvoje, mūsų šalis nestiprina žuvininkystės pramonės. Be to, pasak jo, ES šalys nekuria įstatymų, kurie mažintų darbo vietas, to nėra ir dabartinės Vyriausybės programoje.

Pateikti konkrečius pasiūlymus žvejų įmonėms G. Surplys žada rugsėjo pradžioje. Iki to laiko kiekviena įmonė žada apsvarstyti, ar ji sutiktų imtis kaimo verslų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"