Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Jėgainėms – rezervo vaidmuo, Lietuvai – elektros importas 

2019 sausio 29 d. 06:00
Vilniaus šiluminė elektrinė neveikia nuo 2016 metų sausio.
Vilniaus šiluminė elektrinė neveikia nuo 2016 metų sausio.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos elektros energijos sistema 70–80 proc. aprūpinama kitose šalyse gaminama elektra, nupirkta Šiaurės Europos energetikos biržos „Nord Balt“ aukcionuose. Nors visose mūsų valstybės energetikų strategijose rašoma, kaip svarbu didinti vietinę generaciją, galingiausi elektros gamybos įrenginiai įšaldomi vienas po kito, o naujos jėgainės įsibėgės dirbti tik po dvejų metų, bet „Lietuvos energijos“ grupei priklausančios elektrinės įjungiamos tik kaip rezervas, stokojant pirkti elektros.

Paskutinį 2018 metų mėnesį – gruodį Baltijos šalyse įsitvirtinus žiemiškiems orams, elektros energijos suvartojimas išaugo 7 proc., iki 2621 GWh. O elektros energijos gamyba tą patį gruodį Baltijos šalyse susitraukė 8 proc., iki 1487 GWh. Estijoje šis rodiklis sumenko 22 proc., iki 722 GWh. Latvijoje ir Lietuvoje gamyba ūgtelėjo, bet latviai pasigamino 524 GWh, o Lietuva – vos 242 GWh elektros.

Per gruodį Baltijos šalys kartu pasigamino 43 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta tik 21 proc., Latvijoje – 77 proc., o Estijoje – 88 proc. šaliai reikalingos elektros.

Per gruodį trys šalys kartu pasigamino tik 43 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta tik 21 proc. šaliai reikalingos elektros, Latvijoje – 77 proc., o Estijoje – 88 procentai.

Pastaruoju metu AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), priklausanti valstybinei energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ (LE), skelbia įvairių naujienų apie jos valdomo elektros gamybos ūkio, kurio instaliuotoji galia sudaro 64 proc. visos Lietuvos elektros jėgainių galios, modernizavimą ir plėtrą.

LEG valdo daugiausia senųjų jėgainių: Lietuvos elektrinę Elektrėnuose – 1055 MW, Kruonio hidroakumuliacinę (KHAE) – 900 MW, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę (KHE) – 100 MW ir Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) – 360 MW.

Vilniaus TE-3 „atostogos“

Gariūnuose stūksančios Vilniaus TE-3 turtinis kompleksas į LEG balansą buvo įrašytas 2018 metų kovą. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė LEG gamybos vadovas Darius Kucinas, šis objektas neveikia – abu jėgainės blokai yra konservuoti, nes nėra galimybių juose gaminti šilumą ir elektros energiją rinkoje konkurencingomis kainomis. Elektrinė sustabdyta nuo 2016 metų sausio. Svarstomos įvairios galimos elektrinės plėtros alternatyvos.

„Ateinančiais metais jokių konkrečių veiksmų dėl Vilniaus TE-3 blokų veiklos tęstinumo nėra numatyta – šios elektrinės blokai ir toliau bus konservuojami. Tačiau šiuo metu atliekamas vertinimas galimybių ir sąlygų atgaivinti TE-3 salos režimo bandymams ar kitoms perdavimo sistemos operatoriaus reikmėms“, – teigė D. Kucinas.

Pasak jo, šis objektas neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Jei jie nepasikeis, abu TE-3 blokus, kaip ir Elektrėnų komplekso 7-ąjį ir 8-ąjį blokus, esą teks galutinai sustabdyti ir išmontuoti.

Valstybės valdoma UAB „Lietuvos energija“ 2017 metų spalį iš Vilniaus miesto savivaldybės valdomos AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigijo Vilniaus TE-3 termofikacinės elektrinės turtą. Sandorio vertė – 9,94 mln. eurų. 2018 metų kovą TE-3 kaip nepiniginis įnašas perduotas į LE dukterinės įmonės „Lietuvos energijos gamybos“ įstatinį kapitalą.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos sustabdyta Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė – didžiausia Lietuvoje kogeneracinė elektrinė, kartu gaminanti elektros energiją ir šilumą (603 MW instaliuotos šilumos galios ir 360 MW elektros galios), veikė nuo 1983 metų. Jos veikla tapo neįmanoma Vyriausybei panaikinus VIAP rėmimo kvotas kogeneracinėms elektrinėms. Jos įrenginių technologinė schema neleido gaminti šilumos negaminant elektros energijos. 2017 metų kovą po 15 metų trukusios nuomos bendrovė „Vilniaus energija“ grąžino TE-3 ir visą sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei VŠT.

Žaliosios elektros gamybos objektas - Kauno HE. / "Lietuvos žinių" nuotrauka
Žaliosios elektros gamybos objektas - Kauno HE. / "Lietuvos žinių" nuotrauka

Jau ne širdis, bet svarbūs

Elektrėnai, kuriuose yra sutelktos pagrindinės šalies elektros energijos gamybos galios, buvo laikomi Lietuvos energetikos širdimi ir tada, kai veikė Ignalinos atominė elektrinė. Dabar pagrindinis ir dažniausiai veikiantis objektas šiame komplekse yra kombinuotojo ciklo 9-asis blokas. Ši kondensacinio tipo elektrinė gamina tik elektros energiją.

Šiemet, laimėjęs AB „Litgrid“ skelbtą aukcioną, blokas teikia sisteminę paslaugą – 260 MW galios tretinį galios rezervą, skirtą įtampų valdymui 330 kV tinkle ir antriniam galios rezervui atkurti. Likutine kombinuotojo ciklo bloko galia, kuri viršija tretinio rezervo poreikį, prekiaujama biržoje komerciniais pagrindais, kai ji yra didesnė nei technologinis minimumas.

Pasak D. Kucino, senieji, 7-asis ir 8-asis, Elektrėnų komplekso blokai (jų bendra galia yra 882 MW) dabar yra konservuoti, tačiau bus parengti darbui ir kartu su kombinuotojo ciklo bloku atliks svarbų vaidmenį vykdant izoliuoto tinklo bandymą šių metų birželį.

Anksčiau ir elektros energiją, ir šilumą gaminusi Elektrėnų elektrinė dabar šį miestą, o žiemą – ir Vievį aprūpina tik šiluma, kurią gamina jos pašonėje pastatyta biokuro katilinė. Gamtinės dujos, buvęs pagrindinis Elektrėnų elektrinės kuras, dabar naudojamos tik 9-ajame bloke ir, kai šaliai prireikia daugiau rezervinės galios, – 7-ajame ir 8-ajame blokuose.

Pasak D. Kucino, gamtines dujas naudojančių LEG jėgainių pagrindinis ateities vaidmuo šalies energetikos sistemoje yra energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas: „Tai lemia už vietinę gamybą gerokai mažesnės elektros importo kainos bei didėjanti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) pajėgumų plėtra.“

Šiuo metu Kruonio HAE yra įrengti 4 hidroagregatai. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Šiuo metu Kruonio HAE yra įrengti 4 hidroagregatai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Vandens „procedūros „ – žalioji energetika

Palaidojusi senas galingiausias šalies jėgaines LEG dabar planuoja aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos. Energetikos ministerijos duomenimis, šiai jau 2018 metais teko 18,25 proc. Lietuvos elektrinių instaliuotosios galios – iš viso 839 MW.

Pagrindinis LEG bendrovei priklausantis žaliosios elektros gamybos objektas yra 100 MW galios Kauno HE. Sausio pradžioje LEG pranešė apie šioje elektrinėje planuojamą įrengti energijos kaupiklį, tačiau pagrindinis šios investicijos tikslas – ne energijos gamyba, o užtikrinti elektros tinklo dažnio stabilumą ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu šią paslaugą Baltijos valstybėms daugiausia teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės. Pasak D. Kucino, ta paslauga Lietuvai taps itin aktuali 2025 metais, Baltijos valstybėms atsijungus nuo rusiško BRELL žiedo ir prisijungus prie žemyninės Europos elektros tinklų.

LEG priklausančiu žaliosios energetikos objektu galima laikyti ir Kruonio HAE, kuri, naudodama perteklinę elektros energiją siurbia vandenį į baseiną, o piko metu veikia kaip hidroelektrinė – išleisdama vandenį iš baseino.

Šiuo metu Kruonio HAE yra įrengti 4 hidroagregatai. Kiekvienas iš jų gali veikti fiksuotu (220 MW) galingumu siurblio režimu. Jų lankstumas generatoriaus režimu galimas 160–225 MW diapazone. Visa instaliuotoji galia – 900 MW.

2019 metais du Kruonio HAE agregatai perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ teiks sisteminę paslaugą – antrinį rezervą. Kiti du veiks komerciškai, jų pagaminta elektros energija bus prekiaujama biržoje.

Prieš keletą dienų pranešta, kad, bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu, planuojama pradėti bandomąjį projektą – KHAE baseine įrengti saulės jėgaines ir elektros energijos kaupiklius. Tai turėtų praplėsti bendrovės turimos infrastruktūros galimybes.

Pasak D. Kucino, pirminiame projekto etape bus vertinama tik plaukiojančių saulės baterijų modulių įrengimo ir tolesnės eksploatacijos galimybė. „Įgyvendindami šį projektą, siekiame prisidėti prie mokslinių tyrimų plėtros Lietuvoje, atrasti tinkamiausią technologiją tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtrai ir ištestuoti galimybes panaudoti juos kokybiškų sisteminių paslaugų teikimui“, – sakė LEG gamybos direktorius. Planuojama, kad baseine plūduriuojančios saulės jėgainės galia sieks 60 kW, o jos pagaminta elektros energija bus panaudojama KHAE reikmėms. Įvertinus šio bandomojo projekto rezultatus, bus sprendžiama dėl galimybės 300 ha ploto KHAE baseine įrengti didesnę saulės jėgainę, didžiausią ir galingiausią saulės jėgainę Lietuvoje.

fotkes/thumb/75341_Elektrenai duju elektrine3.jpg / Kauno savivaldybės nuotrauka
fotkes/thumb/75341_Elektrenai duju elektrine3.jpg / Kauno savivaldybės nuotrauka

Investicijos – generacijai

2018 metų viduryje LEG paskelbė savo veiklos iki 2030 metų strategiją, tačiau joje dar nėra nubrėžtas konkretesnis investicijų poreikis, nes, kaip teigia D. Kucinas, bendrovės galios rezervo didinimo ir esamų pajėgumų modernizavimo sprendimai priklauso ne tik nuo LEG strateginių tikslų, bet ir nuo platesnės šalies energetikos krypties bei jos įgyvendinimo priemonių.

LEG strategijoje iki 2030 metų numatyta, kad svarbiausia bendrovės veikla bus elektros galios generacija, esamų pajėgumų modernizavimas ir inovatyvių sprendimų taikymas, bendrovę paverčiant konkurencingu tarptautiniu energijos gamybos kompetencijų centru. Numatoma, kad LEG investicijos sudarys reikšmingą dalį iš 600 mln. eurų, kuriuos „Lietuvos energijos“ grupė iki 2030 metų planuoja investuoti į gamybos įrenginius ir esamose, ir naujose gamybinėse bazėse.

Elektros energijos balansas Lietuvoje, MWh

Pozicija2016 m.2017 m.
Gamyba iš viso4265,74187
šiluminėse elektrinėse1131,7747,9
pramonės įmonių elektrinėse618,3575,9
saulės elektrinėse66,568
hidroelektrinėse453,9602,4
hidroakumuliacinėje elektrinėje589,7579
vėjo jėgainėse1135,91363,8
kituose įrenginiuose269,7250,2
Importas10 101,411 179,8
Eksportas1826,72502,6
Bendras sunaudojimas12 540,412,864,4

Šaltinis: Statistikos departamentas

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika