Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Išmanųjį stalą parsivežė į Lietuvą 

2017 lapkričio 12 d. 12:00
Lukas Lukoševičius prie vieno iš keliolikos jo biure stovinčių išmaniųjų stalų.
Lukas Lukoševičius prie vieno iš keliolikos jo biure stovinčių išmaniųjų stalų.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Kai dėl sėdimo darbo užklupo nugaros skausmai, Lukas Lukoševičius susikūrė išmanųjį darbo stalą. Dabar tokiais jo kurtais stalais puikuojasi garsiausių ir didžiausių pasaulio kompanijų vadovai ir darbuotojai, o lietuvių startuolis „TableAir“ reprezentuoja lietuvių inovatyvumą.

„Mūsų išmanusis stalas suprojektuotas ir pagamintas Lietuvoje, tuo ypač didžiuojamės. Per visas parodas, kuriose dalyvaujame, ant jo visada stovi Lietuvos vėliava, kad lankytojai iškart suprastų ir žinotų, jog mūsų šalyje sėkmingai kuriamos XXI amžiaus technologijos“, – gerai nusiteikęs tikino „TableAir“ bendrovės vienas įkūrėjų L. Lukoševičius.

Pirmasis – sau

Pieš ketverius metus Lukas dirbo Londone, „JPMorgan Chase & Co“ banko biure, prie investicinių projektų. Sėdimas darbas provokavo nugaros skausmus, tad smalsus lietuvis ėmė domėtis, ką daryti, kad to išvengtų. „Pamačiau, jog gaminami stalai, prie kurių gali dirbti stovėdamas. Norėjau įsigyti, bet neradau, kuris patiktų. Tad su kolega Justinu Vilimu nutarėme pabandyti pasidaryti tokį stalą patys, susikurti norimą dizainą, pritaikyti konkrečiai savo poreikiams – kad prie jo būtų galima dirbti ir sėdint, ir stovint. Esu kilęs iš Panevėžio, ten mano tėtis turėjo nedidelę baldų įmonę. Vaikystėje nuolat su juo važiuodavau į darbą ir, kol jis būdavo užsiėmęs, aistringai meistraudavau įvairiausius kardus, šautuvus. Man labai patiko ir iki šiol patinka kurti daiktus iš medžio, kitų medžiagų“, – prisiminė pašnekovas.

Daug po pasaulį keliavęs Lukas Lukoševičius prisipažino, jog už Vilnių geresnio miesto niekur nerado, todėl užsiimti išmaniųjų stalų gamyba grįžo į gimtinę.

Nors L. Lukoševičius pasirinko kitą karjeros kelią – informacinių technologijų sritį, – vaikystės aistra meistrauti pravertė kuriant „TableAir“ prototipą, kurį pasigamino Lietuvoje ir atsivežė į Londoną. Bendradarbiams ir bičiuliams išmanusis stalas padarė tokį įspūdį, jog Lukas su kolega nutarė, kad verta panašius stalus pasiūlyti ir kitiems. „Į šį stalą sukišau visas santaupas. Toks jau mano būdas – jeigu ką nors imu daryti, tai padarau šimtu procentų, – šyptelėjo Lukas. – Londone išsinuomojome patalpas, įrengėme savotišką pristatymo kambarį, pasikvietėme architektų, biurų interjero dizainerių. Ten gavome pirmuosius užsakymus pagaminti išmaniųjų stalų.“

Kitados vykti laimės ieškoti į Londoną Lukas labai nenorėjo, tačiau jį įkalbėjo draugė, kuriai magėjo išbandyti didmiesčio galimybes. Daug po pasaulį keliavęs pašnekovas prisipažino, jog už Vilnių geresnio miesto niekur nerado, jam mieliausia – Lietuvoje. Todėl užsiimti išmaniųjų stalų gamyba grįžo į gimtinę. Pirmieji klientai, įsigiję Luko ir komandos pagamintus išmaniuosius stalus, paskleidė apie juos žinią plačiai po pasaulį, dalijosi nuotraukomis ir įspūdžiais socialiniuose tinkluose, straipsniai apie lietuviškus „TableAir“ pasirodė solidžiame „The New York Times“ laikraštyje, žurnale „Wired“, rašančiame apie naujausias technologijas ir tendencijas.

Sulaukė investuotojų

L. Lukoševičiaus ir bendraminčio gaminys sulaukė dėmesio ir Lietuvoje – buvo pasiūlyta solidi lietuviško kapitalo investicija plėtoti veiklą sparčiau, ne tik dviejų bičiulių pastangomis. Šiandien „TableAir“ komandoje dirba per dešimt žmonių. Jie ištobulino išmanųjį stalą ir kuria naujus produktus. Kompanija turi platintojų tinklą pasaulyje – įmonės Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Singapūre, Honkonge, Šveicarijoje pristato išmanųjį lietuvių kūrinį savo ekspozicijų salėse ir priima užsakymus. „Stalus gaminame ir dabar, tačiau iš pirkėjų sulaukėme atgarsių, kad jie norėtų įvairesnio jų dizaino: vieni – ilgesnio stalo, kiti – apvaliais kampais, storesniu ar plonesniu stalviršiu. Mes nesame tikra baldų gaminimo įmonė, pridėtinę mūsų gaminio vertę kuria išmanioji technologija. Todėl nutarėme stalo „smegenis“ paversti atskiru produktu ir jį pardavinėti baldų gamintojams visame pasaulyje. Dabar gamintojai patys integruoja šią technologiją į savo kuriamus baldus.“

Išmanusis stalas jutikliais gali būti nuleistas iki patogaus sėdėti aukščio ir pakeltas į aukštį, tinkamą dirbti stovint. Tereikia palaikyti delną norimame aukštyje virš jutiklio, šis nuskenuoja atstumą ir stalas pakyla iki nurodytos vietos. „Gal kam nors tai gali pasirodyti lyg koks žaisliukas, tačiau atlikti ergonomikos tyrimai parodė, kad žmogus negali aštuonias valandas sėdėti prie darbo stalo. Reikia daryti pertraukėles, o geriausias variantas, kurį rekomenduoja kineziterapeutai, – pusę laiko dirbti sėdint, pusę – stovint. Valandą pasėdėjus, reikėtų valandą pastovėti. Toks idealus ciklas“, – aiškino savo kailiu sėdimo darbo keliamas problemas patyręs Lukas.

Išmanųjį stalą parsivežė į Lietuvą

Pasak „TableAir“ kūrėjo, šį išmanųjį stalą galima pakelti į bet kokio ūgio žmogui tinkamą aukštį, kad jis galėtų dirbti stovėdamas ir jo padėtis būtų taisyklinga: alkūnės ant stalo būtų padėtos rekomenduojamu šimto laipsnių kampu, tai yra kiek žemiau nei devyniasdešimt laipsnių kampas, kuris neigiamai veikia kraujotaką. Išmanusis stalas valdomas į jį šone įmontuotu įrenginiu, kuris turi ir daugiau funkcijų: juo galima pasirinkti per visą stalo perimetrą einančio apšvietimo spalvą, jutiklių ir kitų dalių švietimo intensyvumą. „Įmonės stalo apšvietimą naudoja kūrybingai, pavyzdžiui, degant raudonai šviesai aplinkiniams signalizuojama, kad žmogus dirba labai intensyviai ir jo trukdyti nevalia“, – aiškino Lukas.

Valdomas mobiliuoju telefonu

Lietuvių sukurtą išmanųjį stalą galima pamatyti solidžiausių – ir turtingiausių – pasaulio bankų, architektų įmonių vadovų ir darbuotojų kabinetuose, keletą jų įsigiję privatūs asmenys. L. Lukoševičius sakė, jog šis gaminys – prabangos prekė, tad ir perka jį finansiškai pajėgūs pirkėjai, kuriems svarbus prestižas ir komfortas.

„Stalą galima valdyti specialia mūsų sukurta programėle mobiliesiems telefonams. Įsidiegus ją į savo išmanųjį, nuotoliniu būdu stalą galima pakelti ir nuleisti, reguliuoti apšvietimą, užprogramuoti, kad po valandos sėdėjimo jis primintų šeimininkui, jog atėjo laikas pastovėti, ir gavęs jo sutikimą pakeistų poziciją į stovimą. Netikėtai savaime jis nepakils, reikia, kad žmogus leistų jam tai padaryti“, – gaminio galimybes vardijo Lukas.

Naujas „TableAir“ išradimas ir patobulinimas – galimybė vartotojui biure išmanųjį stalą rezervuoti pageidaujamam laikui nuotoliniu būdu iš savo telefono. Prie rezervuoto stalo niekas kitas neprisės, nes stalas „atpažįsta“ jį užsakiusį žmogų pagal jo telefoną. Tad valdyti jį gali tik tas, kuris pirmas suskubo užsisakyti darbo vietą. Darbdavys per sukurtą programą gali matyti, kuris darbuotojas biure dirba prie išmaniojo stalo.

„Kurdami šią sistemą padarėme ir ekonominį jos variantą, skirtą paprastiems stalams biure, vadinamąjį užimtumo indikatorių „Trafick Line“. Ne visi biuruose dirba prie reguliuojamo aukščio stalų, tad padarėme tokius pačius elektronikos komponentus turintį prietaisą, susietą su indikatoriumi įprastiems stalams. Padėjus indikatorių matomoje vietoje ant stalo, jis signalizuoja, ar darbo vieta laisva. Tarkime atėjote į biurą, kuriame yra penkiasdešimt darbo vietų, ir matote, kad trisdešimt indikatorių šviečia mėlynai (vieta užimta), o kiti žaliai (vieta laisva)“, – aiškino išmaniojo stalo koncepciją toliau tobulinantis Lukas. Jis su komanda jau sukūrė ir susitikimų kambariams įstaigose skirtos rezervacijos sistemą, kai darbuotojas iš savo telefono gali užsisakyti šį kambarį planuojamiems susitikimams su svarbiais žmonėmis.

„Iš tiesų, įžengėme į išmaniųjų biurų operacinių sistemų kūrimo etapą ir nežadame sustoti. Didelės ir solidžios kompanijos Lietuvoje ir Amerikoje jau bando šias mūsų naujas sistemas“, – sakė L. Lukoševičius.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"