Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Įmones be aiškios darbo apmokėjimo sistemos baus griežtai 

2018 lapkričio 21 d. 12:00
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad darbo apmokėjimo sistema privalo būti viešas dokumentas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad darbo apmokėjimo sistema privalo būti viešas dokumentas.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui didžiausių pasikeitimų laukta atlyginimų srityje. Tačiau pastebėta, kad dalis įmonių nenoriai pereina prie skaidrios atlyginimų politikos, o ginčai dėl laiku neišmokėto uždarbio išlieka pagrindiniu klausimu darbo ginčų komisijoje.

Nežino, kas yra darbo apmokėjimo sistema

Viena aktualiausių šiandienos problemų – kad dalyje įmonių nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos arba ji tėra fiktyvi. Tai reiškia, kad atėjęs į tokią įmonę darbuotojas iš tiesų nežino, kokio dydžio alga už kokią pareigybę priklauso, kokios taikomos papildomos išmokos ir priedai, ar nustatytas atlyginimas nėra diskriminuojantis ir panašiai. Darbo apmokėjimo sistema yra privaloma visoms įmonėms, kuriose dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Sistemos įgyvendinimas turi būti aiškiai apibrėžtas įmonės kolektyvinėje sutartyje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad, nors darbo apmokėjimo sistema privalo būti viešas įmonės dokumentas, visgi praktikoje tai gana sunkiai įgyvendinamas uždavinys.

„Įmonėse, kur yra profesinės sąjungos, yra ir kolektyvinės sutartys, kuriose apibrėžta ir darbo apmokėjimo sistema. Kur profesinių sąjungų nėra – situacija liūdnesnė. Teko susidurti net su tokiais atvejais, kad patys darbdaviai nežino, kas ta darbo apmokėjimo sistema. Kitur tai tik formalus dokumentas paukščiukui užsidėti. Tokioje įmonėje darbuotojas nesijaučia saugus, nežino ir negali reikalauti ar derėtis klausimais, susijusiais su jo darbo santykiais. Darbdaviai visais būdais stengiasi išvengti darbo apmokėjimo sistemos kaip pagrindinio priedo kolektyvinėje sutartyje. Tačiau šiandien mes turime Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Darbo inspekcijos pažadą, kad bus vykdomi tokių įmonių patikrinimai. Jeigu įmonėse nebus apibrėžtos aiškios darbo apmokėjimo sistemos, tokios įmonės bus baudžiamos“, – pabrėžė Inga Ruginienė.

Viršvalandžiai: Lietuva persidirba dviem mėnesiais ilgiau

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tikina, kad net jeigu ir įmonė turi darbo apmokėjimo sistemą, jos kokybę įvertinti labai sunku. Dažnai tokioje sistemoje nurodomos žirklės tarp minimalaus darbo užmokesčio ir maksimalaus atlygio. Tačiau kaip darbuotojas konkrečiai gali tą užmokestį pasiekti – sistemoje nėra nurodyta. Kita problema – kad numatytas darbo krūvis ir už jį tenkantis atlygis nėra adekvatūs.

„Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis lietuviai viršvalandžių per metus dirba 448 valandomis daugiau negu vokiečiai. Kitaip tariant – dviem mėnesiais per metus ilgiau. O vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje realiai siekia apie 500 eurų. Tai kokia pigi darbo jėga esame! O koks darbo krūvis tenka? Tiek medikai, tiek pieno perdirbimo pramonėje dirbantys asmenys tikina, kad tokių krūvių jie nebepakelia. Juk darbdavys šiandien elgiasi kaip: atleidęs dalį žmonių, jų darbo krūvį paskirsto kitiems“, – taisytinas vietas vardijo Kristina Krupavičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės nuomone, dėl netinkamų darbo krūvių ar neadekvataus atlyginimo gyventojai turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Mums vis dar trūksta tos socialinės atsakomybės. Mes nenorime susimažinti savo pelno, nes jį reikia pasidalinti su darbuotoju. Darbdaviai turi būti socialiai atsakingi darbuotojų atžvilgiu. Už kvalifikuotą darbo jėgą reikia mokėti, antraip ji išvažiuoja. Dėl to ir buvo keičiamas Darbo kodeksas. Tai yra mūsų visų aukščiausio lygio nacionalinė kolektyvinė sutartis. Juo vadovaujantis žingsnis po žingsnio mes galime pasiekti geresni reglamentavimą ir įgyvendinimą tam tikrų nuostatų. Tiesiog reikia turėti drąsos peržengti tą griovį“, – įsitikinusi viceministrė.

Konsultuoja ir socialiniuose tinkluose

Netinkamas apmokėjimas už darbą išlieka pačia opiausia šalies problema. Tokio pobūdžio ginčai šiandien sudaro apie 80 proc. visų skundų, kuriuos nagrinėja Darbo ginčų komisija. Pasak Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, kasmet darbo ginčų komisija išnagrinėja po 5–6 tūkst. tokio pobūdžio bylų. Bendra neišmokėtų atlyginimų suma siekia apie 5–6 mln. eurų, kurie grąžinami darbuotojams.

Patys rizikingiausi sektoriai, kuriuose atlyginimų apskaitos ir išmokėjimo problema itin opi yra transportas, statyba bei paslaugų sektorius. Taip pat daugėja skundų dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Darbo inspekcija ragina gyventojus, susidūrusius su problemomis darbo santykių srityje, prieš priimant sprendimus, pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais.

„Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui iki 60 proc. padidėjo konsultacijas teikiančių skyrių krūvis. Stengiamės interesantams operatyviai teikti informaciją, susijusią su darbo santykiais. Šiandien visa informacija teikiama elektroninėje erdvėje. Darbo inspekcijos socialinėje „Facebook“ paskyroje interesantas atsakymą į jį dominantį klausimą gali gauti per valandą. Tai reiškia, kad asmuo sprendimus šiandien priima jau pasitaręs su Darbo inspekcija ir vėliau išvengia bereikalingų ginčų“, – sakė Jonas Gricius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"