Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Ilona Volskienė: „Galvojau, kad didelėms įstaigoms turi vadovauti vyrai“ 

DEIMANTĖ GRUODĖ, lsveikata.lt
2019 kovo 8 d. 13:34
„Kai pradėjau dirbti, į kurią vietą benueidavau, visur atrodė, kad reikia remontų. Šiandieną džiaugiuosi gražia ligonine, kuri tikrai yra sena, bet sutvarkyta ir rajono žmonėms, manau, jauki bei išskirtinė“, - sako „Metų vadovė 2018“Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.
„Kai pradėjau dirbti, į kurią vietą benueidavau, visur atrodė, kad reikia remontų. Šiandieną džiaugiuosi gražia ligonine, kuri tikrai yra sena, bet sutvarkyta ir rajono žmonėms, manau, jauki bei išskirtinė“, - sako „Metų vadovė 2018“Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.
lsveikat<span style="font-size: 14.6667px;">a</span>.lt nuotr.

„Noriu pasidžiaugti, kad niekada nekėliau balso, netrankiau kumščiu į stalą“, – sako Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, kuri rajoninių gydymo įstaigų kategorijoje šiemet buvo išrinkta „Metų vadove 2018“.

– Ar sunku būti vadove moterimi?

– Visąlaik galvodavau, kad didelėms įstaigoms turi vadovauti vyrai. Tačiau kadaise priėmiau iššūkį. Manau, kad moterims tikrai nėra lengva, nes vadovo darbas atima ir labai daug asmeninio gyvenimo. Vyrams turbūt paprasčiau. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis daug ne tik medicininių, bet ir ekonominių ar teisinių žinių. Tad negali stovėti vietoje, turi nuolat tobulėti. Moteriai galbūt nėra lengva pasiekti, kad kolektyvas tavimi tikėtų ir eitų kartu į priekį. Suburti gerą kolektyvą – menas.

– Ar pavaldiniai vyrai klauso vadovės, nebando atsikalbinėti, ypač jūsų vadovaujamo darbo pradžioje?

– Noriu pasidžiaugti, kad niekada nekėliau balso, netrankiau į stalą kumščiu. Vyrai galbūt gerbia manyje tokias savybes ir klauso, priešingai, stengiasi daugumoje situacijų padėti ir kartu spręsti iškilusias problemas. Nesu iš labai griežtų vadovių. Tiesiog žmonės manimi pasitiki.

Nekenčiu melavimo. Man geriau pripažinti kaip yra, negu ką nors meluoti ar išsisukinėti. Taip pat labai nemėgstu tokio bruožo kaip vėlavimas į darbą. Pati taip nesielgsiu. Manau, kad visada reikia pasirodyti laiku ir tokių dalykų netoleruoju.

– Sako, kad moterys sunkiau priima sprendimus, iškilus konfliktui – jos emocionalesnės. Ar tai tiesa?

– Esu tokio būdo, kad emocijoms kaip tik neleidžiu prasiveržti ir daugiau viską laikau savyje. Bet iš tikrųjų moterys galbūt daugiau abejoja ir svarsto, priimdamos sprendimus jos atsižvelgia ir į savo intuiciją. Bet jei jau žengia žingsnį, nuoseklus darbas einant tikslo link – kaip tik tai yra moters pranašumas prieš vyrus.

– Sunku atleisti žmogų iš darbo?

– Neturėjau tokios patirties, kad atleisčiau ką nors už prasižengimus, nors dirbu nemažai metų. Tokie dalykai nėra lengvi. Bet esu tos nuomonės, jei tikrai taip reikia, vadinasi, reikia, ir griežtumo priimti tokį sprendimą man užtektų.

– Įdomu, kaip kitų įstaigų vadovai žvelgia į kolegę moterį – iš jų nepatiriate diskriminacijos, kreivų žvilgsnių?

– Rajone ligoninė iš tikrųjų yra viena iš didžiausių. Šalia turiu ir kolegų vyrų. Jie žiūri gana pagarbiai, nes svarbiausia – kompetencija: kaip tu išmanai, kaip sugebi išsakyti, apginti nuomonę. Tikrai nepajutau, kad mane ignoruotų ar negerbtų. Galbūt mes pačios kartais susikuriame nuostatų, kad vyrai stipresni, geresni vadovai, nors iš tikrųjų taip nėra. Priešingai, kruopštumu, nuoširdžiu darbu, ryšiais su darbuotojais jos gali dar daugiau nuveikti.

– Iš šeimos esate sulaukusi priekaištų, jog užuot kepusi namuose pyragus skubate į ligoninę?

– Šeima visada nukenčia, kai moteris užima atsakingas pareigas. Tad labai svarbus artimųjų palaikymas. Noriu pasidžiaugti, kad turiu vyrą, kuris padeda namų ruošos darbuose ir palaiko emociškai. Aišku, kartais ir supyksta, kai parsinešu darbo, apie kurį sukasi mintys, į namus ir jam reikia atiduoti dalį laisvalaikio. Bet šeimoje yra sutarimas ir palaikymas.

– Vadovauti ligoninei vis dar įdomu?

– Tai – labai įdomus darbas. Kadaise į jį eidama ir keisdama gyvenimą visai kita linkme, maniau, kad jis daug paprastesnis. Tačiau dabar jau žinau, jog šis darbas reikalauja labai daug žinių ir visą laiką sužinai, atrandi ką nors naujo, tobulėji. Kiekvieną rytą pergalvoju pagrindinius darbus. Visada noriu ką nors naujo įdiegti, patobulinti. Man, kaip vadovei, tai yra džiaugsmas. O jei dar ir pacientai įvertina tavo pastangas...

Atėjus vadovauti turbūt vienas didžiausių netikėtumų buvo viso ūkio tvarkymas. Medikai gal kartais ir nutolę nuo tokių dalykų, o čia ir pastatas senas, reikėjo jį remontuoti, tvarkyti, tad teko susipažinti su daug vyriškų darbų, kurie man, moteriai vadovei, buvo didelis iššūkis. Bet tai reikia priimti ir paskui pasidaro netgi įdomu.

Kai pradėjau dirbti, į kurią vietą benueidavau, visur atrodė, kad reikia remontų. Šiandieną džiaugiuosi gražia ligonine, kuri tikrai yra sena, bet sutvarkyta ir rajono žmonėms, manau, jauki bei išskirtinė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika