Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Grigiškėse bręsta maištas prieš Vilnių 

2018 lapkričio 17 d. 12:00
Vokė anka, ir Grigiškėms nuolat gresia potvyniai, tačiau išvalyti upę iš jos naudotojo nereikalaujama. /
Vokė anka, ir Grigiškėms nuolat gresia potvyniai, tačiau išvalyti upę iš jos naudotojo nereikalaujama. /
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Grigiškių gyventojai su nostalgija prisimena laikus, kai šis miestas tvarkėsi savarankiškai ir turėjo savivaldos teises. Po prijungimo prie Vilniaus 2000 metais Grigiškės tapo viena iš Vilniaus seniūnijų ir dabar priklauso nuo sostinės valdžios malonės. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai ignoruoja grigiškiečius. O prisimena tik prieš savivaldybių rinkimus.

Grigiškės yra vienintelis Lietuvos miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei. Nors pagal administracinį šalies suskirstymą Grigiškės yra miestas, oficialus jo statusas nuo 2000 metų – seniūnija.

Grigiškių seniūnaičių sueigos pirmininkas Jonas Viesulas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog sostinės valdžia buvusio savarankiško miesto poreikius dabar dažnai ignoruoja. „Jeigu miestas būtų savarankiškas, galėtume įvairiems projektams prašyti Europos Sąjungos paramos, skirtos regionams. Matome, kad Trakai, Lentvaris turi gerokai daugiau galimybių. Todėl žmonės su didžiule nostalgija prisimena laikus, kai Grigiškės buvo savivaldis miestas“, – kalbėjo jis.

Savivaldybė ignoruoja gyventojus

Pasak J. Viesulo, grigiškiečiai jaučiasi, lyg būtų svetimi Vilniaus valdžiai, vertinančiai Grigiškes kaip tolimą užkampį. Štai spalio pabaigoje Grigiškėse vyko seniūnaičių sueigos susitikimas su Grigiškių gyventojais. Į jį pakviesti Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis ir Detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Mockus gyventojų kvietimą ignoravo ir į susitikimą neatvyko.

Vilniaus savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, kad atsigręžia į miesto bendruomenes. „Nuo šiol visos sostinės seniūnijos turės sau priskirtą architektą: taip gyventojai galės aktyviau įsitraukti į savo gyvenamojo rajono problemų sprendimą, turės galimybę spręsti įvairius su rajono teritorijos plėtra ir infrastruktūros gerinimu susijusius klausimus“, – anksčiau skelbė Vilniaus valdžia. Architektas ir teritorijų planavimo ekspertas R. Mockus paskirtas konsultuoti Grigiškių gyventojus, tačiau, pasak J. Viesulo, regis, interesantus priima tik savo kabinete Vilniaus savivaldybės dangoraižyje.

Tiltai didina automobilių srautą

Susitikime grigiškiečiai norėjo aptarti nesutarimus dėl planuojamo mieste statyti dar vieno tilto per Vokę, nors pirmasis, statytas beveik dešimtmetį, užbaigtas tik prieš metus. Vieni mano, kad naujas tiltas nereikalingas, kiti galvoja priešingai.

Grigiškės dabar perpildytos pravažiuojančio transporto, iš greitkelio Vilnius-Kaunas nukreipto į Lentvarį per siaurą Grigiškių centrinę Kovo 11-osios gatvę, kuri šiuo metu perkasta grioviais dėl apsnūdusių remonto darbų. O čia dar sumanyta keturių eismo juostų tiltą statyti kitoje dviejų juostų gatvėje tarp daugiabučių namų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Dėl tiltų dar labiau išaugtų transporto srautas per Grigiškes iš Lentvario. Dauguma gyventojų pasipiktinę, nori žinoti, kas iš tikrųjų planuojama ir kam to reikia. Ar tikrai dėl to, kad vienas Grigiškių gyventojas turi kitoje Vokės upėje daug žemės sklypų? Už valstybės pinigus pastatytas tiltas labai padidintų šių sklypų vertę“, – svarstė J. Viesulas.

Grigiškių seniūnas Leonardas Klimovičius „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius yra įsakymu uždraudęs seniūnams tiesiogiai bendrauti su žiniasklaida, ir patarė kreiptis į savivaldybės Komunikacijos skyrių. Bet vis dėlto jis pasakojo, jog rengiamas Vilniaus bendrasis planas numato, kad nuo 2030 metų bus pastatytas tiltas per Vokę Grigiškių Šviesos gatvėje. „Gatvė priskirta žemesnei kategorijai, o tiltas – aukštesnei. Klausimas toks: ar ateity norėsime, kad per šį tiltą važiuotų viešasis transportas, ar ne? Jeigu tilto kategorija bus žemesnė, viešasis transportas čia važiuoti negalės“, – problemos esmę dėstė seniūnas. L. Klimovičius teigė, jog kitoje Vokės upės pusėje gyvena apie 3 tūkst. gyventojų, ir pripažino, kad toje teritorijoje planuojama statyti gyvenamųjų namų bei kotedžų kvartalą.

Per Grigiškes tekančią Vokės upę stabdo privačios mažosios hidroelektinės įrenginiai, ji nevaloma uždumblėjusi ir anka. „Gal upė turėtų būti ne vien gyventojų, bet Vilniaus miesto savivaldybės ir Aplinkos ministerijos rūpestis? Juk Šnipiškių gyventojai neverčiami valyti Neries. Bet Grigiškių seniūnas puolamas, kad neišvalo dėl privačios užtvankos uždumblėjusios, žolės prižėlusios upės“, – stebėjosi J. Viesulas.

Grigiškių seniūnija jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir tarpinstitucinę Ekstremalių situacijų komisiją, bet daug naudos nepešė. Grigiškėms kasmet gresia potvynis, kai žiemą temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio, ir Vokės vagos lygis gali pakilti apie 1 metrą. Apie problemą puikiai informuota ir Aplinkos ministerija, bet daug metų jos taip pat nesprendžia.

Jonas Viesulas: „Jeigu toliau tęsis grigiškiečių poreikių ignoravimas, turbūt reikės pradėti atsiskyrimo nuo Vilniaus procesą.“Alinos Ožič nuotrauka
Jonas Viesulas: „Jeigu toliau tęsis grigiškiečių poreikių ignoravimas, turbūt reikės pradėti atsiskyrimo nuo Vilniaus procesą.“Alinos Ožič nuotrauka

Bedarbiai paversti „zuikiais“

Anksčiau Grigiškėse veikė Darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnyba) padalinys, bet dabar jis panaikintas, ir nuo sostinės centro 17 kilometrų nutolusio Grigiškių miesto bedarbiams registruotis tenka daugiau kaip 20 kilometrų grūstis per visą Vilnių į Šiaurės miestelį. Tačiau iš tolimų Grigiškių nė vienas autobusas ten neveža. Nėra ir greitojo maršruto, kaip iš kitų mikrorajonų, nė vieno maršruto – į stoties rajoną, kur patogiausia būtų persėsti, ir tik vieno maršruto autobusas rečiau nei kas pusvalandį važiuoja į Žvėryną, kitas – tik į Žemuosius Panerius – miesto prieigas. Tad tenka bent porą kartų persėsti.

„Bedarbis iš Grigiškių registruotis į biržą važiuoja „zuikiu“ – juk neturi pinigų. Pagautas kontrolierių, nubaudžiamas pinigine bauda, kuri laiku nesumokėjus išauga iki šimtų eurų, ir žmogų pradeda puldinėti antstoliai. Jeigu Darbo biržos skyrius vėl veiktų Grigiškėse, tokių dalykų nebūtų“, – samprotavo J. Viesulas. Jis prisipažino, kad asmeniškai vieną dėl tokių skolų paskendusį bedarbį įdarbino savo įmonėje. J. Viesulas yra bendrovės „Ferogama“ direktorius.

Anksčiau Darbo birža skirdavo bedarbiams įvairius viešuosius darbus mieste – tai buvo svari pagalba seniūnijai. Dabar tokios pagalbos pasigendama.

Vartai ar tolimas pakraštys?

Vilniaus miesto savivaldybė ne visas seniūnijas myli vienodai, taip mano grigiškiečiai, mokantys savo mokesčius Vilniaus biudžetui. Antai Grigiškėse katalikų parapijos, kuriai priklauso apie 8 tūkst. tikinčiųjų, statomos bažnyčios sostinė neremia. Nors 2017 metų spalį Vilniaus miesto taryba Pilaitės bažnyčios statyboms skyrė 50 tūkst. eurų. Pirmoji Grigiškėse katalikų bažnyčia kyla išimtinai aukotojų lėšomis, o jų trūkstant pabaigtuvės vis atidedamos. 2016 metais pradėtą statyti kuklią bažnyčią planuota tikintiesiems atiduoti 2017-aisiais, bet dėl lėšų stygiaus darbai užsitęsė, ir dar nematyti jų pabaigos.

„Vilniaus valdžia įsivaizduoja, esą Grigiškės yra Vilniaus pakraštys. O juk iš tikrųjų tai ne pakraštys, o miesto vartai. Iš Kauno vykstant į sostinę pirmiausia tenka pravažiuoti Grigiškes, ir jos tikrai neturėtų atrodyti apgailėtinai kaip koks nušiuręs priemiestis“, – svarstė Grigiškių seniūnaičių sueigos pirmininkas J. Viesulas.

Jo nuomone, miesto vartai turėtų reprezentuoti sostinę. „Pinigai Vilniuje seniūnijoms skirstomi pagal gyventojų skaičių. Niekas neatsižvelgia į Grigiškių miesto specifiką – seniūnas su seniūnaičiais per metus visiems renginiams gauna porą tūkstančių eurų“, – sakė J. Viesulas.

Jeigu Grigiškės būtų savarankiškas miestas, jo manymu, galėtų pretenduoti į ES fondų paramą regionams. „Jeigu toliau tęsis grigiškiečių poreikių ignoravimas, turbūt reikės pradėti atsiskyrimo nuo Vilniaus procesą“, – dėstė J. Viesulas.

Į „Lietuvos žinių“ raštu pateiktus klausimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija per Visuomenės informavimo įstatymo nustatytą terminą neatsakė.

Faktai

Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvoje yra vienintelė, kuri apima ne vieną, bet du miestus – Vilnių, Grigiškes ir tris kaimus Grigiškių seniūnijoje.

95 metų sukaktį šiemet minėjusios Grigiškės – miestas Vilniaus miesto savivaldybėje, 17 kilometrų į vakarus nuo Vilniaus centro. Jos išsidėsčiusios abipus Vokės upės ir kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, į pietus nuo Neries upės.

Vilniaus miesto taryba 2000 metais nusprendė Grigiškių miesto teritorijoje įsteigti vieną iš sostinės seniūnijų ir priimti nurodytose kadastro vietovėse esantį turtą sostinės savivaldybės nuosavybėn. Iki tol Grigiškių miestas, turintis beveik 12 tūkst. gyventojų, priklausė Trakų rajonui.

Dviejų miestų sujungimą nustatantys teisės aktai iki šiol kelia abejonių, mat jų priėmimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl to Vilnius jau 18 metų neturi teisės aktuose nustatytų teritorinių ribų.

Sostinės politikai sprendimą priėmė vadovaudamiesi įstatymais, kurių priėmimo Seime procedūras Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant ginčijamus teisės aktus nebuvo tinkamai atliktos vietos gyventojų apklausos, t. y. buvo pažeista jų priėmimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnis nustato, kad Respublikos administracinį suskirstymą nustato Seimas. Taigi jokia savivaldybė pati negali panaikinti, prijungti ar perimti kito administracinio vieneto ir jo turto.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"