Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Greitosios medicinos pagalbos stočių lėšos švaistomos privačiam ryšiui 

2018 lapkričio 7 d. 06:00
Visų skubios pagalbos tarnybų naudojimasis vienu radijo ryšio tinklu pagreitintų reagavimą į pagalbos prašymus, pagerintų veiksmų koordinavimą tarp atskirų pagalbos tarnybų./
Visų skubios pagalbos tarnybų naudojimasis vienu radijo ryšio tinklu pagreitintų reagavimą į pagalbos prašymus, pagerintų veiksmų koordinavimą tarp atskirų pagalbos tarnybų./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nekomercinis Vidaus reikalų ministerijai priklausantis ryšys, kuriuo naudojasi viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos ir įstaigos, neįtinka daugeliui greitosios medicinos pagalbos stočių – jos naudojasi privačiu tinklu ir jam kasmet išleidžia milijonus.

Nuo 2008 metų visoje Lietuvos teritorijoje veikia nekomercinė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausanti skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistema, kurios viena pagrindinių paskirčių – bendras patikimas ir saugus ryšys, skirtas viešąjį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir įstaigoms, įskaitant ir greitosios medicinos pagalbos stotis. Vis dėlto vos kelių šalies apskričių stotys naudojasi šiuo tinklu, o visos kitos už privatų tinklą kasmet moka dideles paslaugų ir įrangos nuomos sumas. Manoma, kad tokiu būdu gali būti švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos.

Didžioji dalis greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių skelbia atvirą konkursą balsinio radijo ryšio, duomenų perdavimo, vietos identifikavimo sistemos plėtimo programinei įrangai bei jos priežiūros paslaugoms įsigyti.

Tik Marijampolės, Panevėžio, Utenos apskrityse veikiančios GMP stotys naudojasi VRM tinklu. Jų išlaidos gerokai mažesnės, nes yra vienkartinės – kartą įsigijus įrangą, nereikia kas mėnesį mokėti už ryšį ir įrangos nuomą.

„Lietuvos žinių“ šaltiniai kelia klausimą, kodėl brangias paslaugas perkančiosios organizacijos nutarė rinktis komercinį privatų radijo ryšio paslaugų teikėją, užuot pasinaudojusios dešimtmetį funkcionuojančia nekomercine sistema, kuri atitinka TETRA standartą. Abejojama, ar nuomos paslaugos iš privačių tiekėjų būtinos ir ar toks pirkimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų.

Taip pat nuogąstaujama, ar privataus tiekėjo paslaugos užtikrina operatyvumą ir saugumą. Mat privatus TETRA tinklas neturi legalių sąsajų su VRM sistema, todėl, esant reikalui, privatų tinklą naudojančios įstaigos su policija ar kitomis specialiosiomis tarnybomis turėtų bendrauti GSM ar kitais komerciniais telefono ryšio kanalais, o tai esą kenktų saugumui, operatyvumui, būtų sunkiau koordinuoti kelių tarnybų veiksmus.

Įžvelgia lobistų darbą

VšĮ Marijampolės GMP stoties, kuri naudojasi nekomerciniu VRM tinklu, direktorius Alvydas Dirsė „Lietuvos žinias“ tikino, kad valstybinis ryšys veikia sklandžiai ir jam jokių priekaištų neturima. Todėl pašnekovas nepritaria, kad kitos stotys naudojasi brangiai kainuojančiu privačiu tinklu.

„Per visą Lietuvą privataus tinklo naudojimas kainuoja milijonus, nes kiekvieną mėnesį turi mokėti už kiekvieną įrengtą raciją: už raciją mašinoje, nepriklausomai nuo to, ar mašina važiuoja, ar ne, ar ji atsarginė, už nešiojamąsias racijas ir pan. Tuo tarpu mes investavome tik į savo aparatūrą – paties ryšio paslauga nemokama“, – sakė A. Dirsė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jo teigimu, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis patyrė vienkartines išlaidas, kurios siekė apie 100 tūkst. eurų. Dabar jokių papildomų investicijų nereikia.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad 2016 metais vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai pasirašė įsakymus, įpareigojančius visas GMP stotis pereiti į VRM ryšį. Tačiau esą lobistai itin aktyviai gynė bendrovės „Dekbera“ privatų ryšį.

Tuo tarpu privatų ryšį naudojanti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis, kuri teikia Vilniaus miesto, Širvintų, Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės gyventojams greitosios medicinos pagalbos išvažiuojamųjų brigadų paslaugas, taip pat Vilniaus bei Utenos apskrities gyventojams dispečerinės tarnybos paslaugas, pranešė, kad siekia paslaugas vykdyti operatyviai ir kokybiškai, o VRM naudojama radijo ryšio sistema esą negali užtikrinti viso reikalingo funkcionalumo. Pavyzdžiui, anot įstaigos, radijo ryšio pagalba turi būti nustatyta tiksli vieta, į kurią turi vykti GMP brigada, arčiausiai įvykio vietos esančių brigadų išdėstymas, jų pasiruošimo lygis, brigadų statusas („laisva“, „užimta“, „vykdo pervežimą“ ir pan.) ir kt.

„Lietuvos žinioms“ ji pabrėžė, kad radijo ryšio pirkimas vykdomas viešai, atviro konkurso būdu – jame gali dalyvauti bet kuris SAM patvirtintus reikalavimus atitinkantis tiekėjas.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis informavo, kad įstaigos išlaidos radijo ryšio paslaugoms šiemet siekė apie 258,3 tūkst. eurų, 2017 metais – apie 221,7 tūkst. eurų, 2016 metais – apie 220,3 tūkst. eurų. Išlaidų padidėjimą įstaiga aiškino GMP dispečerinės teikiamų paslaugų išplėtimu naujiems rajonams.

Įstaiga, kaip ji teigė „Lietuvos žinioms“, neturi informacijos apie 2016 metų VRM ir SAM įsakymus visoms greitosioms pereiti prie VRM sistemos.

VšĮ Kauno miesto GMP stotis, kaip nurodė jos direktorius Nerijus Mikelionis, už skaitmeninio ryšio infrastruktūrą dispečerinėse ir brigadose per metus moka apie 87 tūkst. eurų.

Tačiau, kaip teigė šios vadovas, didžioji dalis GMP stočių nesinaudoja VRM sistema, nes GMP dispečerinės infrastruktūra esą sudėtinga, apimanti skambučių priėmimo sistemos, protokolų, kartografijos, statistikos, pajėgų valdymo sistemos bei skaitmeninio radijo ryšio integraciją. O kuriant šią sistemą VRM ryšio tinklas neatitiko GMP dispečerinėms keliamų reikalavimų ir, anot jo, iki šiol neatitinka. Dėl šių priežasčių nuo 2016 metų pereiti prie VRM ryšio sistemos esą nebuvo jokių techninių galimybių.

Vis dėlto A. Dirsė pabrėžė, kad sveikatos apsaugos ministro patvirtinti reikalavimai dispečerinėms įrengti buvo suformuluoti taip, kad jas atitikti pavykdavo tik bendrovei „Dekbera“. Dėl to, anot jo, viešuosiuose pirkimuose ši bendrovė būdavo laimėtoja ir šiuo metu jos ryšiu naudojasi didžioji dauguma stočių.

Pašnekovo žiniomis, anksčiau tiek nešiojamoji racija, tiek racija mašinoje „Dekberos“ užsakovams per mėnesį kainuodavo po 250 litų (be PVM; 72,4 euro), stiprintuvai – 300 litų (be PVM; 86,9 euro). Pastarųjų skaičius priklauso nuo teritorijos, pavyzdžiui, rajone gali reikėti 3–4 stiprintuvų.

A. Dirsė pabrėžė, kad skirtingą ryšį naudojančios stotys negali bendrauti tarpusavyje, nes skiriasi radijo dažniai. „Skirtumas tarp VRM ryšio ir „Dekberos“ yra tai, kad mes, būdami VRM ryšyje, susijungiame per bendrąjį pagalbos centrą ir jis gali apytiksliai nustatyti vietą, iš kurios skambinama, galima matyti, kur kokia kitų stočių mašina vyksta. O naudojantis privačiu ryšiu vietos nustatyti negalima, kaip ir matyti kitų stočių mašinų judėjimo“, – aiškino pašnekovas.

Ne reikalavimas, o rekomendacija

SAM teigimu, kadangi už ryšio paslaugas moka ne ministerija, o pačios greitąją medicinos pagalbą teikiančios įstaigos, jų patiriamų išlaidų SAM nežino ir ragina dėl jų kreiptis į stotis.

Tik Marijampolės, Panevėžio, Utenos apskrityse veikiančios greitosios medicinos pagalbos stotys naudojasi Vidaus reikalų ministerijos tinklu. Jų išlaidos gerokai mažesnės, nes yra vienkartinės – kartą įsigijus įrangą, nereikia kas mėnesį mokėti už ryšį ir įrangos nuomą.

Remiantis centrinio viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiamais duomenimis, 2011–2013 metais įvykdyti pirkimai už ne mažiau kaip 19 mln. litų (apie 5,5 mln. eurų), iš jų 8,5 mln. litų (beveik 2,5 mln. eurų) atiteko bendrovei „Dekbera“, 10,5 mln. litų (apie 3 mln. eurų) – bendrovei „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, o, kaip teigia „Lietuvos žinių“ šaltiniai, konkursuose visur buvo tik vienas dalyvis.

Informacijos apie naujausius pirkimus CVPP beveik nėra. Jame galima rasti tik informaciją apie šiemet sudarytą 345,6 tūkst. eurų vertės sutartį dėl GMP brigadų valdymo programinės įrangos nuomos tarp Klaipėdos GMP stoties ir bendrovės „Dekbera“, 280,8 tūkst. eurų vertės sutartį tarp šių šalių dėl GMP radijo pokalbių valdymo programinės įrangos, skaitmeninio radijo ryšio infrastruktūros nuomos, automobilių programinės įrangos palaikymo.

VRM ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kurios nusprendė „Lietuvos žinioms“ pateikti bendrą poziciją, atkreipė dėmesį, kad GMP įstaigų steigėjos yra savivaldybės ir tokio pobūdžio teisės aktai kaip VRM ir SAM įsakymas nėra privalomi – jie yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl iki šiol bendros sistemos esą ir nebuvo.

Tačiau šiuo metu, kaip informavo ministerijos, yra parengtas Bendrojo pagalbos centro įstatymo pakeitimo projektas (Vyriausybės nutarimu pateiktas svarstyti Seimui), kuris numato, kad nuo 2021 metų sausio bendrasis pagalbos centras, policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba komunikacijai ir operatyviajam pajėgų valdymui naudos Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą (SMRRT). Šis terminas esą numatytas tam, kad būtų atlikti viešieji pirkimai ir tam tikri techniniai pasirengimo darbai.

„Šiuo metu (iki 2021 metų) GMP stotys turi užtikrinti savo paslaugų tęstinumą naudodamos savo turimą dabartinį radijo ryšį, iki VRM įsigis ir įdiegs radijo ryšio terminalus, skirtus GMP įstaigoms dirbti SMRTT“, – teigiama bendrame ministerijų komentare.

Anot jų, visų skubios pagalbos tarnybų naudojimasis vienu radijo ryšio tinklu pagreitintų reagavimą į pagalbos prašymus, pagerintų veiksmų koordinavimą tarp atskirų pagalbos tarnybų.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, visi šie klausimai jau yra išspręsti praėjusių metų rudenį.

„Šiuo metu abiejų greitosios medicinos pagalbos teikėjų numeriai yra sujungti ir tiek vienu, tiek kitu galima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Gyventojų patogumui naudotinas trumpasis numeris 112. Techninis klausimas, kurį iš esamų ryšių naudoti – nebeaktualus, nes neilgai trukus bus perkama nauja programinė įranga, valdysianti GMP paslaugų teikimo procesą ir pajėgas. Šiuo metu rengiamos techninės specifikacijos šiai programinei įrangai ir ryšio priemonėms pirkti“, – pranešė SAM.

Vis dėlto A. Dirsė skeptiškai vertino tikimybę, kad netolimoje ateityje visos stotys pereis į valstybinį ryšį. „Žinau, kad lobistai vėl guldys galvas už privatų ryšį, neva jis labai geras, kad esant vien valstybiniam ryšiui jis gali sutrikti, o negalima rizikuoti žmonių sveikata, todėl reikalingas ir privatus ryšys bei pan. „Greitosios“ buvo ir bus, nes tai yra valstybės funkcija, o čia sukasi milijonai – tai yra pastoviai melžiama karvė“, – įsitikinęs pašnekovas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"