Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Geležinkeliai sieks perimti keleivius ir tapti kelionių ašimi 

2018 rugsėjo 1 d. 06:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei šią savaitę leidus „Lietuvos geležinkeliams“ teikti naują kombinuoto keleivių vežimo paslaugą, kai dalį maršruto keleiviai vežami traukiniais, o dalį – autobusais, visuomenėje kilo diskusija, ar nebus naikinami nepopuliarūs maršrutai.

„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys tikina, kad šiuo metu nesvarstoma naikinti jokių maršrutų, nauja paslauga leis keliautojams geriau pasiekti kelionės tikslą, o bendrovei – efektyviau išnaudoti išteklius ir kartu mažinti iš keleivių vežimo veiklos patiriamus nuostolius.

– Kaip kilo kombinuoto keleivių vežimo idėja?

– „Pajūrio ekspresas“ buvo mūsų idėja ir šiuo pavyzdžiu parodėme, kad galima tai padaryti. Tą patį kalbame ir su miestų savivaldybėmis – kad būtų galima naudoti vieną bilietą, kad iš atokesnių miesto rajonų, pavyzdžiui, Vilniuje esančių Panerių, keleiviai, įsigiję traukinio bilietą, galėtų vėliau persėsti į viešąjį transportą ir pasiekti galutinę stotį.

– Turbūt turite statistikos, kuriuose maršrutuose yra mažiausias traukinių užimtumas?

– Reikia suprasti, kad, pavyzdžiui, Trakuose nėra traukinių depo ir jį pastatyti būtų nuostolinga. Taigi norint atvežti Trakų gyventojus ryte į darbą Vilniuje, pirmiau į Trakus turi nuvažiuoti tuščias traukinys, kuris atgal jau važiuoja pilnas. Statistiškai iš Trakų į Vilnių traukinių užimtumas siekia 80 proc., bet bendrai skaičiuojant kelionę į abi puses, šį skaičių reikia dalyti per pusę. Dabar statistiką pakoreguos ir popiežiaus vizitas, nes traukiniai į Kauną važiuos pilni, o naktį atgal į Vilnių grįš tušti, kad kitą dieną galėtų paimti kitus keleivius.

Nuo šių metų gruodžio 8 dienos, kaip įprasta kiekvienais metais, įsigalioja nauji traukinių tvarkaraščiai. Šiemet pakoregavome visus tvarkaraščius. Keisis laikai ir traukinių važiavimo dažnis. Iki šiol atrodė, kad daugiausia dėmesio buvo kroviniams, o keleiviai buvo vežami netrukdant kroviniams, bet realiai taip nėra. Pirmiausia žiūrime į žmones, kurie važiuoja į darbą ir atgal namo. Pavyzdžiui, iš Marijampolės į Kauną traukinių laikai yra sunkiai paaiškinami. Principas turi būti, kad žmogus Kaune turi būti ryte prieš 8 valandą, o po darbo traukinys jo lauks apie 17.30 valandą. Jau susitarta, ir nuo rudens pradedame vežti keleivius iš Klaipėdos į Šilutę. Taip pat jau žinome, kad važiuos keturių sostinių traukinys iš Kijevo į Rygą. Jis kursuos kas antrą dieną, o su Latvijos geležinkeliais tariamės, kad būtų užimtos visos kitos dienos, ir traukiniai iš Vilniaus į Rygą važiuotų kasdien.

– Numatoma ieškoti privačių vežėjų autobusais, kurie vežtų traukinių keleivius dalį maršruto, arba tokią paslaugą teiktų patys „Lietuvos geležinkeliai“. Kaip užtikrinti, kad privatus vežėjas veš, net jei tai bus nuostolinga?

– Čia ir yra didžiausias galvosūkis, kaip tai padaryti. Turime atokesnių vietų, žinome, kada ir kiek žmonių važiuoja, yra toks laikas, kai beveik nėra keleivių. Jei, pavyzdžiui, dabar yra galutinė stotis Turmantas, tai galbūt ten būtų galima vežti rečiau, o galutine stotimi palikti Visaginą. Jei bus privatus vežėjas, kuris sakys, kad jam neįdomu vežti vieną keleivį, tuomet ar „Lietuvos geležinkeliai“ investuos į papildomą autobusą, kuris didžiąją dalį dienos stovės? Greičiausiai ne, nes esame ta pati akcinė bendrovė, kuri turi uždirbti. Bet yra vadinamoji viešųjų įsipareigojimų sutartis, ir galbūt Susisiekimo ministerija sakys, kad privalome važiuoti, ir jie mums už tai mokės.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Ar dėl kombinuoto keleivių vežimo nedidės bilieto kaina?

– Apie kainų didinimą ar mažinimą kol kas nekalbame. Kainas koreguoja infliacija, degalai, darbo užmokesčio pokyčiai. Negalime sakyti, kad 10 metų kainos bus stabilios. Kol kas žiūrime, kaip geriausiai nustatyti maršruto laiką, ir viduje siekiame mažinti sąnaudas, nes dar yra daug neefektyvaus resursų panaudojimo.

– Ar nesvarstėte atrasti naujų maršrutų naudojant kombinuotą pavėžėjimo paslaugą?

– Svarstome, taip ir bus. Turime padaryti daug namų darbų, visko neaprėpiame, viskam yra savo laikas.

Linas Baužys: " Būtų galima naudoti vieną bilietą, kad iš atokesnių miesto rajonų keleiviai, įsigiję traukinio bilietą, galėtų vėliau persėsti į viešąjį transportą ir pasiekti galutinį tašką." Romo Jurgaičio nuotrauka
Linas Baužys: " Būtų galima naudoti vieną bilietą, kad iš atokesnių miesto rajonų keleiviai, įsigiję traukinio bilietą, galėtų vėliau persėsti į viešąjį transportą ir pasiekti galutinį tašką." Romo Jurgaičio nuotrauka

– Ar pasiteisino naujas maršrutas iš Vilniaus į Daugpilį nuo šių metų pradžios?

– Pasiteisino, šiemet dėl šio maršruto turime papildomai 4 tūkst. keleivių. Traukinys į tą pusę jau ir taip važiavo (iki Turmanto), o į Daugpilį mėgsta važiuoti Visagino gyventojai. Daugpilis yra sprendimas, kaip kompensuoti patiriamas sąnaudas dėl Turmanto maršruto. Įvertinus net ir brangią Latvijos geležinkelio infrastruktūrą, mums tas vežimas nėra nuostolingas, pasidengiame kaštus.

Yra Marcinkonys ir klausimas, ar reikia tą maršrutą uždaryti. Gal geriau nutiesti papildomus 15 kilometrų bėgių iki Druskininkų? Turime daug keleivių, kurie iš Minsko traukiniais atvažiuoja į Vilnių. Dažnai girdime, kad jie nori traukinio iki Druskininkų. „Lietuvos geležinkelių“ strategija yra ne karpyti ir trumpinti, o vystytis ir plėsti.

– Kada, manote, pirmieji keleiviai galės būti vežami pagal naująjį kombinuoto vežimo modelį?

– Nenoriu atskleisti, su kuo kalbame, bet nuolat žiūrime, kur ir ką galime padaryti. Lietuvoje labai pigu važiuoti automobiliu keliais, be to, turime šešėlinę degalų prekybos rinką. Norime padaryti, kad žmonės, kurie važiuoja automobiliu, galėtų aikštelėje prie traukinių stoties palikti savo automobilius ir toliau važiuoti traukiniu. Yra Palemono stotis netoli Vilniaus-Kauno magistralės, ir ten įrengus automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkinių rajonų gyventojai galėtų privažiuoti automobiliu ir palikę juos aikštelėje persėsti į traukinį. Atvažiavus į Vilnių galima sėsti į vieną iš automobilių dalijimosi įmonių siūlomų automobilių.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"