Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Gaminti aplinkai nekenksmingas žvakes padės robotai 

2018 gruodžio 22 d. 10:00
Vytautas Jakelis sakė, kad nei įrangos modernizavimo, nei ekologiškų inovacijų projektai nėra svarbūs, kai produkcija gaminama rankomis.
Vytautas Jakelis sakė, kad nei įrangos modernizavimo, nei ekologiškų inovacijų projektai nėra svarbūs, kai produkcija gaminama rankomis.
Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Žiedinės ekonomikos principai, skatinantys perdirbti, o ne deginti sparčiai didėjantį atliekų kiekį, gamybai rinktis aplinkai nekenkiančius produktus ir technologijas, neaplenkia ir žvakių gamintojų. Dažnoje šio segmento įmonėje finišo link juda ekologiškų inovacijų projektai.

Nuo 2009 metų šalia sostinės veikianti bendrovė „Irto“ nuolat modernizuoja įrangą, diegia naujas technologijas, nes siekia būti konkurencinga. Ir šiuo metu čia įgyvendinamas ekologiškų inovacijų projektas. Beje, jis jau įpusėjęs. „Dar nesame nusipirkę visos reikalingos įrangos, bet šiek tiek daugiau kaip pusę turime. Dėl likusios vyksta derybos su tiekėjais. Tačiau ir be jos tobuliname naujų produktų gamybos technologiją“, – aiškino bendrovės direktorius Tomas Tėvelis.

Dabar įmonė gamina lauko žvakes stiklo, plastiko ir skardos indeliuose. Jų degiam mišiniui naudoja parafiną, palmių aliejų ir vašką. „Irto“ asortimento krepšelį sudaro 50 skirtingos struktūros ir savybių žvakės.

Kol technologija neįdiegta iki galo, Vilniaus pašonėje veikiančios bendrovės vadovas neatskleidžia, kokius naujus produktus gamins įmonė, tačiau neslepia, kad keletas jų bus naujiena Lietuvos rinkoje. „Kita inovacijų dalis palies jau esamus produktus – jų gamyba taps ekologiškesnė. Nauja įranga leis taupiau naudoti medžiagas, liks mažiau atliekų. Žaliavas, iš kurių gaminame žvakes, taip pat stengsimės pakeisti ekologiškesnėmis, tokiomis, kurių gamybai naudojama mažiau gamtos išteklių. Deganti žvakė išskiria nedaug kenksmingų medžiagų, bet bandysime jas dar labiau mažinti“, – teigė T. Tėvelis.

Nors deganti žvakė išskiria nedaug kenksmingų medžiagų, siekiama jas dar labiau mažinti.

Bendrovės vadovas patikino, kad nuo pat pradžių, kai tik įmonė buvo įsteigta, jie stengiasi daryti gamybą kiek įmanoma ekologiškesnę, rinktis lengviau perdirbamas žaliavas. Šiuo metu įgyvendinamas ekologiškų investicijų projektas turėtų būti baigtas vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje.

„Irto“ direktorius nėra įsitikinęs, ar diegiamos inovacijos pastebimai padidins įmonės pelningumą, tačiau neabejoja, kad padidės našumas, o kartu ir įmonės konkurencingumas. Jo žodžiais, lauko žvakių gamybos srityje Lietuvoje konkurencija kiek nuosaikesnė, tačiau jaučiamas nuolatinis kaimynų kvėpavimas į pakaušį.

Didžiąją dalį savo produkcijos Vilniaus rajono įmonė parduoda šalies rinkoje, šiek tiek eksportuoja tiems kaimynams, su kuriais nereikia grumtis konkurencinėje kovoje. Lauko žvakių gamyba yra sezoninė. „Sezonas prasideda vasarą, o pirkimo pikas būna lapkričio pradžioje. Tada vėl laukiame pavasario, ruošiame naujus gaminius. Toks yra mūsų ciklas“, – pasakojo „Irto“ vadovas.

Žiedinė ekonomika – ne dėl mados

Kuo mažiau teršti aplinką nori ir kiti Lietuvos žvakių gamintojai. Viena didžiausių šio segmento bendrovių „Geralda“ deda daug pastangų, kad tai pasiektų. Žvakių deivės vardu pavadinta Kretingos rajono įmonė įgyvendino net du projektus: įrengė fotovoltinę saulės jėgainę ir įsigijo modernią gamybos įrangą. Ji jau sumontuota, tačiau pastarasis projektas dar nėra visiškai baigtas.

Kretingiškiai gamina žvakes stiklo, plastiko ir skardos indeliuose. Iki šiol daugumą „Geraldos“ produkcijos sudarė kapų žvakės ir žvakės nuo uodų. Įmonė planuoja pradėti masinę arbatinių žvakių gamybą iš bioproduktų (rapsų, palmių aliejaus ir kt.), o jų indelius – iš plastiko atliekų, taip pat iš visiškai suyrančio ir kompostuojamo plastiko.

„Geralda“ patentavo arbatinės žvakės indelio formą ir konstrukciją, kuri neleidžia pasislinkti dagčiui. Sukurti žvakių indo fiksatoriai ribos dagčio laikiklio judėjimą ir apsaugos nuo užsidegimo. Tai labai svarbu, nes indeliai, kuriuos numatoma gaminti, bus iš suyrančio plastiko ir labai degūs.

„Geralda“ jau yra įsigijusi modernią įrangą: arbatinių žvakių ir jų indelių gamybos linijas, kolaboratyvius robotus ir automatizuotą termobarjerinę, su oru nekontaktuojančią keturių talpyklų sistemą bei jos technologinį vamzdyną. „Šiandien robotai jau nėra kažin koks kosminis pirkinys“, – pažymėjo įmonės vadovas Gintautas Igaris. Nauja įranga per valandą bus pajėgi pagaminti 30 tūkst. vienetų arbatinių žvakių.

„Ir anksčiau atkreipėme dėmesį, kad kapų žvakių gamybos srityje naudoti gamybos procese buvusius produktus, tokius kaip plastiko dalys, pravartu. Jau tiekiame rinkai, tik viešai nedeklaruojame, produktus, kurie atitinka žiedinės ekonomikos principus. Jais paremta „Geraldos“ gamyba. Pasaulyje kyla tokia banga, visi apie tai kalba, manau, netrukus atsiras nauja mada, tik klausimas, ar ši mada bus tikra įmonėse. Mes žiedinės ekonomikos link pasukome kiek anksčiau, nei viskas prasidėjo“, – kalbėjo bendrovės direktorius.

Paklaustas, kaip pradėjus arbatinių žvakių gamybą keisis gamybos apimtis, „Geraldos“ vadovas konkrečių skaičių neįvardijo. „Galima tik spėlioti. Tai viltis, paremta žinojimu, nes produktas – naujas. Planuojame, kad įmonės pajėgumas padidės 30 procentų“, – sakė jis.

Šiuo metu „Geralda“ gamina per 150 skirtingų produktų, tačiau netrukus jų portfelis gerokai keisis. „Šiemet gavome daug sertifikatų. Iš Skandinavijos tinklų sulaukėme įmonės veiklos įvertinimo, turime jau sertifikuotą „Žaliosios gulbės“ produktų liniją, medžiagos, iš kurios gaminamos arbatinės žvakės, austrų sertifikatą“, – dėstė G. Igaris.

Šiuo metu labiausiai perkamos kalėdinės žvakės.
Šiuo metu labiausiai perkamos kalėdinės žvakės.

Parama leido išplėsti galimybes

Kauno bendrovei „Jakelio žvakės“ nei įrangos modernizavimo, nei ekologiškų inovacijų projektai nėra svarbūs, mat čia produkcija gaminama rankomis. Kauniečiai žvakes daro iš aukščiausios kokybės visiškai išvalyto maistinio parafino.

Šios bendrovės žvakės skirtos vestuvėms, krikštynoms, jubiliejams, šv. Kalėdoms, šv. Velykoms ir kitoms šventėms. „Mes kiekvienais metais atnaujiname dizainą, kuriame naują kolekciją ir dalyvaujame tradicinėje tarptautinėje parodoje „Christmasworld“ Frankfurte (Vokietija), susitinkame su esamais klientais ir ieškome naujų“, – pasakojo Vytautas Jakelis.

Paprastai nauja kolekcija kuriama įmonės lėšomis, tačiau šiemet „Jakelio žvakės“ parengė projektą ir gavo ES finansavimą jam įgyvendinti. „Labai džiaugiamės parama, nes ji leido išplėsti galimybes“, – neslėpė V. Jakelis.

Šiuo metu bendrovė intensyviai ruošiasi sausio pabaigoje vyksiančiai parodai. Kasmet „Jakelio žvakėse“ dirbantys diplomuoti dailininkai sukuria apie 60 naujo dizaino žvakių. Panašus kiekis naujų produktų ir šiemet keliaus į Frankfurtą. Kauno žvakių gamintojai parodoje dalyvaus jau dvyliktą kartą. Jie džiaugiasi kaskart surandantys vis naujų klientų.

Šiandien bendrovė eksportuoja savo gaminius į 24 pasaulio šalis ir didžiuojasi įsitvirtinusi tokiose rinkose kaip Japonija, Kanada, Australija, Grenlandija, San Marinas. „Rinkų geografija kasmet plečiasi, šiemet suradome naują įdomų klientą Kolumbijoje“, – teigė įmonės vadovas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"