Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Fintech: naudojasi ir verslas, ir skolininkai 

2018 sausio 30 d. 07:40
Alinos Ožič nuotrauka

Palankios finansinių technologijų (fintech) sąlygos traukia ir šalies, ir kitų valstybių bendroves, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad užsienio fintech įmonėms sudarytomis galimybėmis veikti Lietuvoje naudojasi įžūlūs skolininkai.

Lietuvos banko nuomone, fintech sektorius galėtų sulaukti dar daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų, o vartotojai – turėti gausesnį finansinių paslaugų pasirinkimą. „Fintech įmonėms padidinus konkurenciją Lietuvos finansų sektoriuje, ilgainiui vartotojai ją pajustų tiek per kainas, tiek per paslaugų kokybę“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Savo ruožtu skolų išieškojimu užsiimantys verslininkai mano, kad fintech kompanijoms sudarytos palankios sąlygos yra naudingos tiems, kurie linkę tyčia vilkinti skolų grąžinimą.

Dvigubai daugiau licencijų

2017 metais Lietuvos bankas fintech bendrovėms suteikė 32 licencijas – kone dvigubai daugiau negu 2016-aisiais, kai buvo išduota 17 licencijų. Šiuo metu dar apie 20 paraiškų nagrinėjama, o pokalbiai ir susitikimai dėl galimybių veikti Lietuvoje buvo rengiami su daugiau kaip 100 įmonių atstovais. Gauti licenciją Lietuvoje norėtų ne tik vietos, bet ir užsienio kompanijos, – daugiausia iš Didžiosios Britanijos, Izraelio, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių. „Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti fintech veiklą Lietuvoje“, – sakė M. Jurgilas.

Palankias sąlygas fintech įmonėms kurtis Lietuvoje sudaro priemonės, įgyvendinamos bendradarbiaujant viešojo sektoriaus institucijoms, atsakingoms už finansų sektoriaus plėtrą.

„Šiais metais ketiname inicijuoti reguliavimo naujoves ir taip palengvinti fintech sektoriaus bendrovių veiklą Lietuvoje“, – pabrėžė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Skatins sektoriaus plėtrą

Fintech plėtrai Lietuvoje skatinti įgyvendinamos papildomos priemonės. Dar šiemet atsiras e. licencijavimo galimybė, tad įmonės visus dokumentus sutvarkyti ir reikiamas procedūras atlikti galės elektroniniu būdu.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Kiekviena nauja licencija leidžia sukurti šalyje papildomų darbo vietų. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ jau yra padėjusi įsikurti daugiau kaip 10 fintech kompanijų. Jos turėtų įsteigti daugiau kaip 300 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Fintech sektorius – idealus tarpinstitucinio susitelkimo ir bendradarbiavimo pavyzdys, duodantis įvairiapusę naudą šalies ekonomikai“, – kalbėjo Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Inovatyvius finansinius produktus plėtojančioms fintech įmonėms Lietuvoje kuriamos sąlygos išmėginti juos bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), o specialioje technologinėje platformoje, vienoje perspektyviausių fintech inovacijų, – blokų grandinės (angl. blockchain) technologija pagrįstas paslaugas.

Slepia skolininkų sąskaitas

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Lietuvos banko reklamuojamas fintech proveržis, nors ir skatina finansinių paslaugų kokybės didėjimą bei kainų mažėjimą, gali pakenkti rinkai. Mat dabartinės sąlygos, sudarytos užsienio fintech kompanijoms veikti Lietuvoje, yra palankios įžūliems skolininkams, linkusiems tyčia vilkinti skolų grąžinimą.

Jei skolininkas turi sąskaitą užsienio fintech įmonėje, kuriai duotas leidimas teikti finansines paslaugas Lietuvoje, antstoliui gali kilti problemų išieškant jo skolas. Ši spraga neliko nepastebėta nesąžiningų asmenų. Skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ direktorius Marius Šlepetis „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad galimybė laisvai naudotis fintech bendrovių paslaugomis neretai gali lemti skolininkų piktnaudžiavimą. Jo teigimu, Lietuvoje veikiantys antstoliai patiria sunkumų išieškodami skolas iš asmenų, laikančių savo pinigines lėšas sąskaitose tokių fintech bendrovių, kurios nėra registruotos Lietuvoje ir neturi čia filialo ar priežiūros institucijos. Jis neslėpė ir pats ne kartą susidūręs su skolininkais, aiškiai žinančiais apie šią įstatymų spragą.

„Ne vienas skolininkas išdidžiai yra pareiškęs, kad specialiai nemokės kreditoriui pinigų, nes naudojasi „Revolut“ sąskaita ir mokėjimo kortele, o tos lėšos šiandien mums dar nepasiekiamos, – pasakojo bendrovės vadovas. – Jei norime priverstinai išieškoti skolą iš tokio asmens, turime atlikti Jungtinėje Karalystėje sudėtingas procedūras, kurios yra imlios ir laikui, ir sąnaudoms. Tuo metu Lietuvos piliečiui atsidaryti „Revolut“ sąskaitą ar gauti mokėjimo kortelę – vienas juokas.“

Pagal galiojantį reglamentavimą, kaip aiškino M. Šlepetis, antstoliams suteikti įgaliojimai atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, areštuoti ir išieškoti pinigines lėšas tik iš Lietuvoje registruotų ar savo filialą čia turinčių finansų įstaigų sąskaitų. Kreditorius, norėdamas nukreipti išieškojimą į užsienio kompanijos sąskaitoje esančias skolininko lėšas, privalo kreiptis į valstybės, kurioje registruota ta bendrovė, atitinkamas institucijas. Ilga ir brangi procedūra, anot „Legal Balance“ vadovo, daugumai neprieinama.

Lietuva – tramplinas į ES rinką

Lietuvos banko Licencijavimo skyriaus viršininkė Vilija Petronienė dienraščiui pripažino: laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo ES sąlygomis viešajam interesui atstovaujančioms institucijoms iš tikrųjų kyla nemenkas iššūkis sukaupti pakankamai informacijos apie rinkos subjektų ūkinę veiklą ir finansinius sandorius.

Fintech kompanijoms pernai Lietuvos bankas suteikė 32 licencijas – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai buvo išduota 17 licencijų.

Pašnekovė neįvardijo, kiek per metus Lietuvos bankas iš fintech įmonių sulaukia prašymų teikti finansines paslaugas Lietuvoje. Esą skaičiai labai keičiasi, nes kitose ES valstybėse narėse įsikūrusios įvairios finansinės kompanijos vis praneša apie ketinimą teikti paslaugas Lietuvoje, t. y. dalyvauja vadinamajame notifikavimo procese. Kaip įprasta ES, dauguma fintech bendrovių, norinčių veikti kitose ES narėse, renkasi teikti paslaugas neįsteigusios filialo. Lietuvos bankas taip pat neskelbia, kiek visų prašymų atmeta.

V. Petronienė nurodė, kad leidimų nesuteikiama dėl įvairių priežasčių: netenkina kapitalo reikalavimai, akcininkai nepajėgūs užtikrinti tvarios įmonės veiklos, pripažįstama, jog vadovai ar akcininkai nėra nepriekaištingos reputacijos, ir kita.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"