Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Europos piniginė svajonė Lietuvoje apkarto 

2019 sausio 24 d. 13:42
BNS nuotrauka

Dvidešimtmetį švenčianti bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta – euras – per savo gyvavimo laikotarpį tapo ne tik integralesnio Senojo žemyno simboliu, bet neretai ir nemažu galvos skausmu Bendrijos šalims. Ilgai siekta Lietuvos narystė euro zonoje didelę dalį šalies gyventojų nuvylė, pirmiausia – dėl su šia valiuta siejamo kainų šuolio.

Euras įvestas 1999 metų sausio 1 dieną kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė. Grynieji eurai į apyvartą paleisti po trejų metų – 2002 metų sausio mėnesį. Nuo pat valiutos atsiradimo būta nemažai nuogąstavimų dėl jos ateities, ne kartą kalbėta ir apie euro žlugimą. Tačiau bent jau iki šiol bendra ES valiuta sugebėjo atlaikyti negandas ir krizes.

Lietuva siekį prisijungti prie euro zonos puoselėjo nuo pat narystės Bendrijoje pradžios 2004-aisiais. Vis dėlto pasiekti tikslą pavyko tik po daugiau nei dešimtmečio, paskutinei iš Baltijos šalių 2015 metais. Nors mūsų šalies gyventojai – vieni didžiausių ES entuziastų, nacionaline valiuta tapęs euras didelio džiaugsmo jiems nekelia. Kaip parodė vasarą atliktas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas visuomenės nuomonės tyrimas, beveik pusė (46,3 proc.) apklaustų gyventojų yra nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti euro įvedimu – dvigubai daugiau nei tuo patenkintų žmonių. Apskritai europiečiai šią valiutą iš esmės vertina geriau. Eurobarometro apklausos rodo, kad eurą palankiai vertina trys iš keturių ES piliečių.

Stasys Jakeliūnas: "Europos Sąjungos valiutos projektas veikia, bet kiek jis tvarus, ypač žiūrint į tolesnę ateitį, klausimas lieka neatsakytas.“ / bns nuotrauka
Stasys Jakeliūnas: "Europos Sąjungos valiutos projektas veikia, bet kiek jis tvarus, ypač žiūrint į tolesnę ateitį, klausimas lieka neatsakytas.“ / bns nuotrauka

Sėkme tikėjo nedaugelis

Minint euro jubiliejų Briuselyje, savo įžvalgomis apie bendrą ES valiutą dalijosi aukščiausio rango Bendrijos pareigūnai. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prisiminė, kad iš pradžių nedaugelis tikėjo pinigų sąjungos sėkme, o kai kurie jos kūrimą vadino avantiūra. Vis dėlto, jo nuomone, šiandien akivaizdu, kad euras pasiteisino.

Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajani manymu, euras ES vidaus rinką pavertė konkurencingesne ir skaidresne, paskatino investicijas, judėjimą, prekybą bei turizmą. Esą per krizę valiuta apsaugojo silpniausias Europos ekonomikas nuo žlugimo. „Labai svarbu užbaigti kurti tai, ką pradėjome. Bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga, taip pat fiskalinė ir ekonominė sąjunga privalo būti užbaigtos kuo greičiau. Jeigu sustosime pusiaukelėje, mūsų pasiekimus gali nušluoti nauja krizė“, – aiškino jis.

Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi įsitikinęs, kad euras yra lengviausiai apčiuopiama ES integracijos išraiška, su kuria piliečiai susiduria kasdien. Anot jo, 1999-aisiais ES šalių eksportas į kitas Bendrijos valstybes sudarė 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiandien šis rodiklis siekia 20 proc. BVP. Esą tokio padidėjimo nebūtų galima įsivaizduoti be euro.

Romas Lazutka: "Kai kurių politikų ir ekspertų teiginiai, esą mūsų šaliai tapus euro zonos nare padaugės užsienio investicijų, buvo „propagandiniai dalykai“." / bns nuotrauka
Romas Lazutka: "Kai kurių politikų ir ekspertų teiginiai, esą mūsų šaliai tapus euro zonos nare padaugės užsienio investicijų, buvo „propagandiniai dalykai“." / bns nuotrauka

Politikos daugiau nei ekonomikos

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, bendros ES valiutos projekte daugiau politikos nei ekonomikos. Ją įsivedusios šalys – skirtingos, patekimo į euro zoną ir buvimo joje kriterijai esą minimalūs, dalies jų, tarkime, dėl leistino valstybės skolos dydžio, kai kurios šalys nesilaiko. „Šalių įvairovė, problemos, jų valdysena ir koordinavimas kelia bei kels problemų ateityje. Projektas veikia, bet kiek jis tvarus, ypač žiūrint į tolesnę ateitį, klausimas lieka neatsakytas“, – samprotavo parlamentaras.

ES pinigų sąjunga su stabilizavimo mechanizmais, bankine sistema, jos priežiūra turi būti stiprinama. Anot S. Jakeliūno, skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų šalių narių – tiek dėl valdysenos kokybės, tiek ekonomikos konkurencingumo – turi mažėti. „Kitu atveju liks įtampos. Kelerius metus truko kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Tai kelia įtampą visoje sistemoje, visoms šalims. Dabar sklinda panašios kalbos apie Italiją. Tam tikro nestabilumo bus ir ateityje, kartais reikės imtis ekstremalių veiksmų“, – prognozavo jis.

Lietuva su euru gyvena ketverius metus. S. Jakeliūnas įžvelgė daugiau pliusų nei minusų dėl to, kad litą pakeitė bendra ES valiuta. Jo manymu, mūsų šaliai saugiau euro zonoje nei vienai bandyti manevruoti vandenynuose ir audrose. „Vienas didžiausių pranašumų įstojus į euro zoną yra didesnis mūsų ekonomikos, finansų, bankų sistemos stabilumas. Turint omeny, kad mūsų skolos – tiek gyventojų, tiek valstybės – nuo 2004, 2005 metų buvo daugiausia eurais, neturint euro, kaip savo valiutos, didėjo devalvacijos rizika ir ta įtampa niekam nebuvo reikalinga. Minusų, be abejo, taip pat yra. Išnyko net minimalios lankstumo galimybės, nors jų nelabai ir galėjome realizuoti, nes turėjome fiksuotą valiutos kursą, vadinamąją valiutų valdybą“, – kalbėjo jis.

S. Jakeliūnas tikino, kad kainų dinamikai euras turėjo minimalią įtaką. Didelę infliaciją daugiausia lėmė žaliavų kainos, atlyginimų augimas, perkamosios galios didėjimas.

Netapo visos ES valiuta

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka sakė, kad sunku įvertinti, ar euras yra pasiteisinęs projektas. Jis priminė, kad nors tai – bendra ES valiuta, ne visos šalys narės jį įsivedusios. Ekonomistas priminė, kad kai kurios ES narės, pavyzdžiui, Danija, Jungtinė Karalystė, iš karto išsiderėjo galimybę neįsivesti euro. Be to, po 2015 metų, kai šią valiutą įsivedė Lietuva, nė viena šalis neprisijungė prie euro zonos ir, atrodo, neskuba to daryti, nors vadinamieji Mastrichto kriterijai nėra nepasiekiami, tarkime, Lenkijai ar kitoms valstybėms narėms. „Euras netapo visos ES valiuta būtent dėl to, kad nėra labai tvirtų įrodymų, jog visoms šalims tai būtų geriau“, – pažymėjo jis.

R. Lazutka pažymėjo, kad bendrą ES valiutą turinčių šalių, kaip ir neturinčių, ekonominė raida yra labai skirtinga – ir tarp vienų, ir tarp kitų yra ekonomiškai sėkmingų bei ne tokių sėkmingų valstybių. Dėl to negalima vienareikšmiškai atsakyti: euro įvedimas didesnis pranašumas ar trūkumas. Jis priminė, kad kuriant euro zoną įžvalgesni ekonomistai rašė, jog bendra valiuta tinka giliai integruotai ekonominei zonai. „Tarkime, JAV doleris veikia. Tuo metu euro zonoje nėra gerai. Kaip žinome, yra šalys, kurioms reikia vienokios pinigų politikos, kitoms – kitokios. Pavyzdžiui, Pietų Europa ir Vokietija skirtingos, o valiuta ta pati. Sudėtinga taikyti pinigų politiką bandant koreguoti ekonomikos raidą, nes šalys nėra tiek integruotos. Todėl paprastai visame pasaulyje yra nacionalinė valiuta“, – aiškino VU profesorius.

R. Lazutka kol kas neįžvelgė didesnių grėsmių eurui. Suprantant, kad bendra ES valiuta yra daugiau politinis, o ne grynai ekonominis projektas, situacija dėl to priklausys nuo politinės raidos Bendrijos bloke. Kalbant apie ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria ar gali susidurti euro zonoje esančios šalys, reikia nepamiršti, kad joms numatyti specialūs finansinės pagalbos mechanizmai. Tiesa, dėl monetarinės politikos ES yra kiek aukojami ekonominiai dalykai. Pavyzdžiui, vienose euro zonos šalyse reikėtų skatinti kainų didėjimą, kitose – stabdyti infliacijos augimą, o dar kitose – mažinti nedarbą. „Politika reikalinga skirtinga. Tačiau euras – vienas, vykdyti skirtingos politikos negalima. Tai reiškia, kad ekonominiai dalykai šiek tiek aukojami siekiant išsaugoti eurą. Taip gali būti ir toliau“, – svarstė ekonomistas.

Kainos kyla ne dėl euro

R. Lazutkos nuomone, sunku pasakyti, ar euras naudingas Lietuvai. Ekonomistas laikėsi ir tebesilaiko principo, kad ES valstybė gali išlaikyti nacionalinę valiutą. Jo manymu, kai kurių politikų ir ekspertų teiginiai, esą mūsų šaliai tapus euro zonos nare padidės užsienio investicijų, buvo „propagandiniai dalykai“. Tačiau jis sutiko, kad euras patogus tiems, kas palaiko glaudesnius ekonominius ryšius su kitomis euro zonos šalimis, mat nebeliko poreikio keisti valiutas.

Vis dėlto R. Lazutka priminė, kad litas buvo susietas su euru, tas reiškė, kad Lietuvos bankas negalėjo vykdyti savarankiškos pinigų politikos: skatinti arba daryti įtaką ekonomikai. „Lito savarankiškumo buvo atsisakyta dar prieš tai. Todėl lito pakeitimas euru kaip nors nesumažino galimybės veikti ekonomiką per savarankišką pinigų politiką, nes jos ir taip nebuvo. Čia niekas nepasikeitė. Tačiau klausimas, ar nereikėjo atsieti lito nuo euro, kad mūsų centrinis bankas būtų galėjęs daryti didesnę įtaką Lietuvos ekonomikai. Čia buvo verta padiskutuoti“, – įsitikinęs profesorius.

R. Lazutkos teigimu, Lietuvos gyventojai eurą nelabai mėgsta, nes būtent su juo sieja spartų kainų augimą. Tačiau, pasak ekonomisto, nors bendros ES valiutos įvedimas sutapo su didėjančia infliacija, nereiškia, kad šie procesai vienas nuo kito priklauso. „Jei gaidys gieda ir saulė teka, nereiškia, kad ta giesmė saulę pakelia. Kainos Lietuvoje pastebimai kyla, ir tai yra bendra tendencija, nes šalis vis labiau integruojasi, vis daugiau yra ekonominių ryšių: daugiau eksportuojama, importuojama, daugiau žmonių juda. Todėl tendencija, kad kainos Lietuvoje ir toliau kils, turėtų būti. Jeigu pažiūrėtume į situaciją iki euro įvedimo, 2006, 2007, 2008 metais buvo didžiulis kainų augimas, bet taip pat kilo ir atlyginimai. Po krizės ekonomika yra atsigavusi, kainos, matyt, kiltų ir nesant euro. Todėl man atrodo, kad be reikalo žmonės tai tiesiogiai susieja, manydami, kad jei nebūtų euro, kainos būtų stabilios“, – akcentavo jis.

Euro zona

1992 metais pasirašyta Mastrichto sutartis įpareigojo visas tuometines ES šalis įsivesti eurą tada, kai jos atitiks tam tikrus monetarinius ir biudžeto kriterijus. Vis dėlto Jungtinė Karalystė ir Danija išsiderėjo išlygas, o Švedijos gyventojai 2003 metais referendume balsavo prieš euro įvedimą.

Šiuo metu euro zoną sudaro 19 ES valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija.

Devynios ES valstybės narės – Bulgarija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Vengrija – nėra įsivedusios euro.

Euras yra oficiali ir kelių ES nepriklausančių valstybių valiuta: Andoros, Juodkalnijos, Kosovo, Monako, San Marino bei Vatikano.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika