Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Elektra brangs gal tik metams 

2018 rugsėjo 20 d. 12:00
„Lietuvos žinios“ prognozuoja, kad kitąmet gyventojai mokės apie 12,5 cento už kilovatvalandę. Dabar jie moka po 11,3 cento. / 
„Lietuvos žinios“ prognozuoja, kad kitąmet gyventojai mokės apie 12,5 cento už kilovatvalandę. Dabar jie moka po 11,3 cento. / 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nekyla abejonių, kad kitais metais gyventojai už elektros energiją mokės brangiau. Tai aiškinama šiemet rinkoje beveik trečdaliu paaugusiomis didmeninėmis elektros kainomis, pagal kurias moka valstybinė energijos skirstymo AB Energijos skirstymo operatorius (ESO).

Jau gruodį žinosime, kokius elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tarifai nustatomi kartą per metus, atsižvelgiant į vidutinę didmeninę elektros energijos kainą per praėjusius metus. Mat didmeninėmis kainomis už elektros energiją moka gyventojams elektrą tiekianti ESO.

Tadas Povilauskas: „Importuojame beveik tris ketvirtadalius elektros energijos, todėl kainos padidėjimas daug priklauso nuo išorinių tiekėjų.“

„Šiais metais ESO už elektros megavatvalandę turėjo mokėti didmenine kaina vidutiniškai 33 eurus, o moka apie 45 eurus“, – „Lietuvos žinioms“ teigė SEB banko prezidento patarėjas Tadas Povilauskas.

Anot jo, pirkdama brangiau, ESO patiria nuostolių, kuriuos turės padengti vartotojai. Dabar jie moka po 11,3 cento už kilovatvalandę o didmeninė kaina – 3,4 cento.

Geresnis ESO buvo šių metų pirmasis pusmetis. Bendrovė pranešė, kad šiemet per šešis mėnesius ESO uždirbo 84,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją – 11,9 proc. daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį, kai šis rodiklis buvo 75,3 mln. eurų.

Žemos kainos baigėsi

„Žemų kainų periodas energetikoje baigiasi. Jis, galima sakyti, baigėsi jau praėjusiais metais, ir rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti ją tokio paties lygio, kuris yra, labai riboti“, – BNS padėtį komentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anot jo, kartu su Kainų komisija, bendrovėmis „Litgrid“ ir ESO mėginama rasti rezervų, kad galimas kainos augimas būtų kuo mažesnis.

Nuo šių metų sausio elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo vidutiniškai 1,2 proc. – standartinis vienos laiko zonos tarifas dabar yra 11,3 cento už kilovatvalandę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ministro teigimu, gerokai padidėjusios elektros kainos poveikį jau dabar jaučia pramonininkai, tiesiogiai perkantys elektrą iš tiekėjų.

Didėja nesustodama

Didmeninė kaina Baltijos rinkoje šiemet nepaliaujamai didėja. Nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ pirmadienį pranešė, kad Baltijos šalių elektros rinkoje antra savaitė iš eilės matomos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina per savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc., iki 64,83 euro, ir 1 proc., iki 64,19 euro už megavatvalandę, o Estijoje sumenko 10 proc., iki 54,57 euro.

Pasak T. Povilausko, kainų augimą Lietuvoje ir Latvijoje pristabdė lietingesni orai, labiau įsukę hidroelektrinių turbinas, didesnė gamybos apimtis vėjo jėgainėse, taip pat mažesnė elektros energijos paklausa, o pagrindinė kainų augimo priežastis tebėra antrą mėnesį vykstantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas.

Pasak T. Povilausko, didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje yra panaši. Nors Latvija daug elektros energijos pasigamina pati, tačiau vartotojams kaina Latvijoje yra daug aukštesnė nei Lietuvoje.

Lietuva dabar elektros energiją importuoja iš Baltarusijos, Rusijos ir Latvijos. Estai perka iš Suomijos, kur elektra pigesnė ir lengviau pasiekiama. Patys estai gaminasi mažai. Jie naudoja savo degiuosius skalūnus ir gamtines dujas, o tai dėl brangstančių taršos leidimų yra brangiau, negu importuoti pigesnę suomišką energiją arba gamintis vėjo energiją, kuri Estijoje išplėtota gerokai labiau nei pietinėse kaimynėse.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse buvo pagaminta 73 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 28 proc., Latvijoje – 64 proc. suvartotos energijos. Tuo metu Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 51 procentu.

Augs iki 1,5 cento

VKEKK patarėja Aistė Griškonytė „Lietuvos žinias“ informavo, kad komisija artimiausiu metu pradės skaičiuoti elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, kurie galios nuo 2019 metų sausio 1 dienos, o galutinis tarifas turės būti patvirtintas iki lapkričio 30 dienos.

Tadas Povilauskas / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Tadas Povilauskas / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Rugpjūtį vidutinė elektros energijos kaina biržoje buvo 58 proc. didesnė negu prieš metus, o per 8 mėnesius – 26 proc. didesnė. Tikėtina, kad iki lapkričio vidutinė didmeninė kaina bus trečdaliu didesnė negu prieš metus. Ji sudaro ir trečdalį elektros tarifo buitiniams vartotojams. Tad „Lietuvos žinios“ prognozuoja, kad kitąmet už kilovatvalandę gyventojai mokės apie 12,5 cento.

Teks palaukti bent metus

Pasak T. Povilausko, elektros kaina rinkoje yra užkilusi. Importuojame beveik tris ketvirtadalius elektros energijos, todėl normalu, kad kainos padidėjimas daug priklauso nuo išorinių tiekėjų. „Judėjimą rinkoje turi pajusti ir vartotojo kišenė“, – sakė SEB banko analitikas.

Anot jo, daug veiksnių, kurie lėmė elektros brangimą biržoje, gali būti išties trumpalaikiai, tad elektros kaina didmeninėje rinkoje kitąmet veikiausiai vėl bus mažesnė, tačiau buitiniams vartotojams 2019 metais teks už elektrą mokėti bent keliais procentais daugiau.

„2019 metais didmeninė elektros energijos kaina galbūt bus žemesnė, todėl tikėtina, kad buitiniams vartotojams elektros energijos kaina 2020 metais bus taip pat žemesnė“, – svarstė T. Povilauskas.

Didmeninė elektros kaina rinkoje šokinėja. Tuos svyravimus labiau jaučia juridiniai asmenys, perkantys elektrą tiesiogiai iš gamintojų arba sudarę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, perkančiais elektrą „Nord Pool“ biržoje, kurie vis pagal kitokius tarifus už energiją moka kiekvieną mėnesį.

Nepriklausomi gamintojai ne pirmi metai puoselėja viltis pagal panašią sistemą elektrą tiekti ir buitiniams vartotojams, kaip jau dabar yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių. „Tikėtina, kad ateis tokie laikai, kai ir buitiniai vartotojai turės pasirašyti sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Dabar perkame iš visuomeninio tiekėjo pagal VKEKK nustatomus tarifus“, – sakė T. Povilauskas.

Vidutinės elektros energijos kainos biržoje, eurai už megavatvalandę

Mėnuo20182017
Sausis37,6236,88
Vasaris43,4936,45
Kovas46,0831,27
Balandis40,1831,42
Gegužė43,6932,46
Birželis51,0538,36
Liepa54,5636,27
Rugpjūtis59,0337,30

Šaltinis: „Nord Pool“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"