Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Ekspertai: valdžios siūlomos kainų mažinimo priemonės jų nesumažins 

2018 lapkričio 13 d. 15:07
pixabay.com nuotrauka

Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sako, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas.

Pasak BNS apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams. Be to, anot jų, įteisinant slaptus pirkėjus, reikia įvertinti tokios priemonės administravimo naštą.

Tačiau ekspertai palankiai vertino Vyriausybės planus blokuoti taisyklių nesilaikančias internetines prekybos svetaines. Kita vertus, jie pastebi, kad Vyriausybė vienu metu siekia ir pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir kuria jiems nepatrauklią aplinką.

Priemonės neatitinka tikslo

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, Vartotojų teisų apsaugos tarnybos bei Konkurencijos tarybos įgaliojimai gali būti stiprinami, tačiau tai neturi įtakos Vyriausybės norui mažinti kainas.

„Turėtų būti atitinkami tikslai – kad rinka vyktų efektyviai, o ne kovoti, siekiant pažaboti infliaciją, nes ji, kaip procesas, yra būtinas valstybės ekonomikai ir centriniai bankai siekia, kad šalyse būtų ne per didelė, normali infliacija. Tai yra tiesiog netinkamas tikslas, todėl, natūralu, kad ir priemones vertinti labai sunku“,– BNS antradienį teigė ekonomistė.

Ji taip pat pabrėžė, kad valdžia neturėtų kelti tikslo kovoti su kainomis, nes jas diktuoja tarptautinės žaliavų rinkos bei specifinės Lietuvos problemos, tarkime, situacija darbo rinkoje.

„Nemažą impulsą kainoms duoda darbo išteklių ribotumas dėl emigracijos ir kitų problemų, ir darbo užmokesčio spartus augimas, stebėtas pastaraisiais metais. Ir paslaugų kainų kilimas yra kone kertinė ašis, dėl ko ta infliacija pas mus auga sparčiau nei kitose Europos šalyse, todėl matosi, kad trūksta įsigilinimo į kainų tendencijas“,– BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad asociacija pritaria priemonėms, kurios mažintų biurokratinę ir administracinę naštą bei būtų orientuotos į jautriausias socialines grupes. Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, kaip slapti pirkėjai bei blokuojamos svetainės galėtų sumažinti prekių kainas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Kiekviena ribojanti priemonė turi turėti aiškų tikslą bei įgyvendinimo mechanizmą. Taip pat turi būti įvertinta, ar nėra kitos priemonės, galinčios pasiekti tą patį tikslą, tik mažesniais kaštais. Dėl šios priemonės mums nėra aišku, kaip ji prisidėtų prie deklaruojamo siekio mažinti kainas vartotojams“, – BNS sakė L. Vilimas.

Abejojama siūlymų būtinybe

Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas sako, kad siūlomi didesni Vartotojų teisų apsaugos tarnybos įgaliojimai yra pertekliniai.

„Jeigu Vartotojų teisių tarnyba nuo to geriau gins vartotojų poreikius, tai tebūnie. Bet tai yra tokios smulkmenos, žiūrint į tai, kad apskritai tos priemones neturi kažkokio konkretaus tikslo arba vizijos, tai priemonių galima privyniot ir du šimtus, bet klausimas, ko mes siekiame, nes nei Skvernelis (premjeras Saulius Skvernelis – BNS) nei Malinauskas (premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas – BNS) nesugeba atsakyti, kiek jie sumažins tas kainas“,– BNS sakė J. Gavėnas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad vartotojų teisų stiprinimas – teigiamas dalykas, tačiau jį turėtų inicijuoti verslininkai arba vartotojai.

„Labai svarbus dalykas, kad iniciatyvos kiltų iš rinkos dalyvių poreikio, ar verslininkų, ar vartotojų. Jeigu tai yra perteklinis reikalavimas, nuleistas iš viršaus, nėra natūralios paklausos nei iš vartotojų, nei iš verslininkų pusės, tuomet tai sukelia tik papildomą biurokratinę naštą ir rinką daro mažiau efektyvią“,– BNS komentavo Ž. Mauricas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė turėtų ne tik stiprinti tarnybų galias, bet labiau skatinti naudoti jau esamas. Ekonomisto teigimu, nemaža dalis gyventojų vis dar nesinaudoja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos paslaugomis, o tai leidžia piktnaudžiauti daliai verslo atstovų.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad įvedant kai kurias priemones, pavyzdžiui, slaptus pirkėjus, reikėtų įvertinti priemonės mastą, jos administravimo naštą ir tai, kiek ji kainuos valstybei.

„Tai turi būti padaryta prieš iniciatyvų teikimą svarstymui, ir ar mes galim sau leisti tokią prabangą, kontroliuoti tokiais būdais ne tik prekybos centrus, bet visą prekybos sektorių“,– teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ūkio ministerija, be kita ko, siūlo, kad dėl visų nuolaidų tarp tiekėjų ir prekybininkų turėtų būti susitarta raštu arba elektroniniu paštu. I. Genytės-Pikčienės teigimu, dviejų verslų santykiai turėtų būti konfidencialūs, erdvės valstybei į juos kištis nėra daug.

Kai kuriuos siūlymus vertina palankiai

L. Vilimas teigia pritariantis idėjai stiprinti Konkurencijos tarybą, nes jos įgaliojimai tik teoriškai yra dideli.

„Mūsų vertinimu, Konkurencijos taryba ir iki šiol turėjo plačius įstatyminius įgaliojimus vykdyti kontrolę. Bet jei turi popierinius įgaliojimus, o praktikoje neturi resursų jiems greitai ir kokybiškai įgyvendinti, tuomet gali kilti grėsmė visai konkurencinei verslo aplinkai. Todėl pasisakėme už šios institucijos struktūrinį stiprinimą, įskaitant ir geresnį valstybinį finansavimą“, – teigė L. Vilimas.

Ekonomistai palankiai vertino Vyriausybės planus blokuoti internetines prekybos svetaines, pažeidžiančias taisykles, – pasak jų, jei pažeidimai daromi nuolat, privaloma imtis sankcijų, tačiau tai neturi tapti piktnaudžiavimu.

Investuotojams aplinka nepatraukli

Ekspertai pastebi, kad Vyriausybė vienu metu siekia ir pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir kuria jiems nepatrauklią aplinką.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, yra didelė nusistatymo prieš vieną rinkos segmentą problema, tuo pačiu bandant į jį pritraukti naujų žaidėjų. Be to, formuojama prasta nuomonė ir transliuojama neigiama žinutė investuotojams.

„Norint pritraukti daugiau žaidėjų, kas būtų labai efektyvu, tiek kainų prasme, tiek konkurencijos padidėjimo prasme, ta aplinka turėtų būti patraukli ateinančiam investuotojui, o šiuo atveju mes matome ištrauktą platų arsenalą įvairių perteklinių reguliavimų ir tuo pačiu bandome į ta pakankamai priešišką terpe pritraukti naujų žaidėjų“, – BNS teigė ekonomistė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"