Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Ekspertai: pramonės smukimą lemia naftos kainos ir krizės baimė 

2018 lapkričio 19 d. 18:21
Tekstilės įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos.
Tekstilės įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės įtakos turėjo naftos sektorius – išaugus naftos kainoms, eksportuojama mažiau jos produktų.

Pramonės augimas gali lėtėti ir dėl aukštos palyginamosios bazės – pirmąjį pusmetį bendrojo vidaus produkto (BVP) ir eksporto augimas buvo spartesnis nei visų 2018 metų prognozė, todėl, pasak ekspertų, natūralu, kad palyginamosios bazės augimas turėtų lėtėti. Be to, manoma, jog pramonės plėtrą riboja laisvų gamybos pajėgumų trūkumas ir per mažos verslininkų investicijos į plėtrą.

Kiekvieną mėnesį augus pramonės gamybos apimtims, rugsėjį Eurostatas fiksavo nuosmukį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – šalies pramonė smuko 0,5 proc., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – nuosmukis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) – 3,1 procento.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas sako, kad bendriems gamybos rodikliams didelės įtakos turi didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ rezultatai. „Jei iš duomenų eliminuotume mineralinio kuro segmentą, kuris turi didelį poveikį bendriems pramonės rodikliams, pamatytume, kad kol kas Lietuvos pramonė išlaiko augimo trajektoriją: apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys be naftos pramonės rugsėjo mėnesį išaugo 3,6 procento“,– komentavo A. Izgorodinas.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sakė, kad smarkiai išaugus naftos kainoms per pastaruosius porą metų, auga ir naftos produktų kaina, įvežama šiek tiek mažiau žaliavinės naftos, eksportuojama mažiau jos produktų. „Pagal vertę, dėl išaugusių kainų, eksportuojama gerokai daugiau negu prieš metus. Pagaminame mažesnį kiekį produkto, bet jis brangiau parduodamas“,– sakė V. Ivanovas.

Pasak A. Izgorodino, šiuo metu pagrindinė problema, dirbtinai ribojanti Lietuvos pramonės plėtrą, yra laisvų gamybos pajėgumų trūkumas – tekstilės arba medienos įmonės turi daugiau eksporto užsakymų nei laisvų gamybos pajėgumų ir negali patenkinti visos eksporto paklausos. Jo teigimu, per visus 2018 metus drabužių siuvimo segmento gamybos apimtys padidėjo tik 1,7 proc., medienos ir jos gaminių sektoriuje – tik 2,2 procento.

Tačiau tuo pat metu drabužių siuvimo sektorius šiemet yra lyderis pagal pajėgumų panaudojimo lygį visoje pramonėje (82 proc.), medienos segmente pajėgumų panaudojimo lygis šiemet siekia 79 proc. ir viršija visos apdirbamosios gamybos vidurkį (77,4 proc.).

„Tekstilės bei medienos pramonė dėl beveik pilnai išnaudojamų gamybos pajėgumų šiemet tik minimaliai padidino gamybos apimtis – įmonės neturi laisvų gamybos pajėgumų ir dėl to negali priimti naujų eksporto užsakymų“,– sakė A. Izgorodinas.

Ekspertai stebi ir kitą problemą – silpnoki investicijų rodikliai gamybos sektoriuje. Nepaisant to, kad Lietuvos pramonė pagal gamybos apimtis jau beveik 50 proc. viršija prieškrizinį lygį, šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys pramonėje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš krizę.

„Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje pastaruosius dvylika mėnesių yra užstrigęs istorinėse aukštumuose ir siekia beveik 78 proc. Šiuo atveju, „juodą darbą“ gamintojų plėtros planams padarė nestabili tarptautinė aplinka, tame tarpe išliekantis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ bei prekybos karai“,– sako A. Izgorodinas. Tai atbaido gamintojus nuo naujų investicijų į gamybos pajėgumų didinimo – dirbtinai riboja Lietuvos pramonės plėtrą ir neleidžia įmonėms išnaudoti didėjančių eksporto užsakymų.

V. Ivanovo manymu, verslininkus investuoti į plėtrą gali atbaidyti ir netylančios kalbos apie krizę.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"