Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dūmų detektoriai nedomina net po gaisro 

2019 kovo 5 d. 14:21
Gyventojai, neįsirengę dūmų detektorių, nėra kaip nors baudžiami.
Gyventojai, neįsirengę dūmų detektorių, nėra kaip nors baudžiami.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kone kiekviename pranešime apie gaisrą, turėjusį skaudžių pasekmių, nurodoma, ar patalpose buvo įrengtas autonominis dūmų detektorius, galėjęs sumažinti nelaimės padarinius. Nors 2018 metų gegužę įsigaliojo reikalavimas būstų savininkams butuose ir namuose įsirengti dūmų detektorius, šio įrenginio paklausa prekyboje tebėra nedidelė.

Gyventojus įsigyti šiuos prietaisus paskatino 2018 metų gegužės 1 dieną pradėjusi galioti prievolė kiekvienuose namuose turėti autonominį dūmų detektorių, taip pat vizitai pas gyventojus, surengti per akciją „Gyvenkime saugiai“. Įsiteisėjus reikalavimui dėl privalomų dūmų detektorių įrengimo būstuose, priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai iš pradžių aktyviai lankėsi žmonių gyvenamosiose patalpose ir tikrino, kaip vykdomas įstatymas.

Tačiau pastaruoju metu ši priemonė paliekama gyventojų sąmoningumui. Juolab kad tie, kurie neturi įsirengę dūmų detektoriaus, nėra kaip nors baudžiami. Tai nerūpi ir draudikams, pasirašantiems turto draudimo nuo gaisro rizikos sutartis. Iš tiesų nerūpestingus gyventojus baudžia tik gaisras.

Iš pradžių reaguota aktyviai

Kai tik įstatymas įsigaliojo, žmonės itin aktyviai sukruto jį vykdyti. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Vida Šmigelskienė „Lietuvos žinias“ informavo, kad praėjusių metų pabaigoje autonominius dūmų detektorius savo namuose jau buvo įsirengę 43,4 proc. patikrintų gyventojų. Per akciją „Gyvenkime saugiai“ valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankė daugiau kaip 106 tūkst. gyvenamųjų būstų.

„Kaip rodo statistikos duomenys, visus metus gyventojų, įsirengusių savo namuose dūmų detektorius, skaičius nuolat didėjo, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Todėl siekdami, kad ši tendencija išliktų, šiemet prevencinę akciją tęsime. Toliau konsultuosime žmones ir skatinsime įsirengti autonominius dūmų detektorius. Šiemet vėl ketiname aplankyti 100 tūkst. būstų.“

Dūmų detektorių neįsirengę gyventojai nėra kaip nors baudžiami. Tai nerūpi ir draudikams, pasirašantiems turto draudimo nuo gaisro rizikos sutartis. Iš tiesų nerūpestingus žmones baudžia tik gaisras.

Pernai Lietuvoje per gaisrus žuvo 86 žmonės (2017 metais – 103). Tai mažiausias žuvusiųjų skaičius per 30 metų. „Pernai užfiksuota 10 atvejų, kai kilus gaisrui pradėję veikti autonominiai dūmų detektoriai išgelbėjo žmonėms gyvybes“, – pridūrė J. Targonskas.

Kad šis prietaisas namie būtinas, įsitikino ne vienas gyventojas. Šaižus jo garsas prikelia žmones iš miego, o tai gali išgelbėti ne tik gyvybę, bet ir turtą. Išgirdę autonominio dūmų detektoriaus skleidžiamą garsą, išvengti skaudžios nelaimės skuba padėti ir kaimynai ar aplinkiniai.

Įrenginys, perspėjantis apie patalpose smarkiai padidėjusią dūmų koncentraciją, nebūtinai praneša apie gaisrą. Jis gali informuoti apie svylantį puodą ant viryklės ir išgelbėti nors tokį turtą, bet svarbiausias turtas yra žmogaus gyvybė. Lapkričio pabaigoje Ignalinos ugniagesiai vidurnaktį gavo pranešimą, kad atvira liepsna dega gyvenamasis namas. Pastato išgelbėti nebepavyko, tačiau jo šeimininkas liko gyvas, ir tai svarbiausia. Vyras sakė, kad naktį jį prižadino autonominis dūmų detektorius, kurį įsirengė, kai tik buvo išplatinta informacija apie prievolę gyvenamuosiuose būstuose turėti šiuos prietaisus.

Ne vieną gyvybę išgelbėjo ir dūmų detektoriai, įtaisyti gretimuose butuose. Šiemet vien Panevėžyje užfiksuoti keli atvejai, kai gyvybes ir turtą padėjo išsaugoti kaimynų turimi prietaisai. Antai neseniai daugiabučio trečiame aukšte kilus gaisrui, pradėjo veikti penktame aukšte įrengtas dūmų detektorius ir perspėjo apie pavojų.

Pernai Lietuvoje per gaisrus žuvo 86 žmonės. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Pernai Lietuvoje per gaisrus žuvo 86 žmonės. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Prekyba sustingo

Praėjusią vasarą kilęs dūmų detektorių vajus aprimo. Pastaruoju metu šiais prietaisais prekyboje mažai domimasi, nors juos įsirengė tikrai ne visi gyventojai. „Vienas kitas nusiperka, bet tik vienetai“, – „Lietuvos žinioms“ pripažino didmenine priešgaisrinės apsaugos priemonių prekyba besiverčiančios UAB „Frankas“ Vilniaus padalinio vadovas Tomas Kairys.

Jo teigimu, pernai į Lietuvą buvo privežta daug pigių, neaiškios kilmės ir techninių savybių dūmų detektorių. „Kai kam atsiradusi prievolė suteikė progą užsidirbti, – kalbėjo jis. – Šis prietaisas turi būti sertifikuotas, atitikti ES standartus. Nusipirkęs bet ką negali žinoti, ko tas daiktas vertas.“

Pasak T. Kairio, dūmų detektoriai yra įvairios kokybės ir skiriasi pagal jų veikimo garantinį laikotarpį. Vieniems suteikiama iki 5 metų kokybės garantija, kitiems – ir 10 metų. Patartina nusipirkti ir kokybiškesnį prietaiso maitinimo elementą, kad nereikėtų jo keisti kas kelis mėnesius. Tačiau žmonės šiuos įrenginius dažniau renkasi pagal kainas ir savo išgales.

Gaisro bijo ir kaimynai

Dūmų detektoriai ugnies negesina, bet iš karto perspėja apie padidėjusią galimybę jai įsiplieksti. Šie prietaisai nėra privalomi gretimų valstybių gyventojų būstuose, bet ir čia jau imamasi papildomų priemonių gaisro rizikai sumažinti. Tarkime, Estijos butų savininkų sąjunga padarė išvadą, kad, pasikeitus priešgaisrinės saugos reikalavimams, visuose šalies būstuose, pastatytuose iki 2000 metų, turės būti į nedegias pakeistos išorinės butų ir laiptinių durys.

Visuose Estijos būstuose, pastatytuose iki 2000 metų, turės būti į nedegias pakeistos išorinės butų ir laiptinių durys.

Estijoje yra maždaug pusė milijono butų, iš kurių 90 proc. pastatyti pagal reikalavimus, galiojusius iki 2000 metų. „Kadangi ugniai atsparios durys, įskaitant jų įrengimą, kainuoja apie 400 eurų, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų sugriežtinimas būstų savininkams gali papildomai atsieiti 180 mln. eurų“, – kreipimesi į šalies teisės kanclerį nurodė Estijos butų savininkų sąjunga.

Estijos gaisrų kontrolės biuro Gelbėjimo departamento vadovė Tagne Tiahe pabrėžė, jog nė vienas priešgaisrinės saugos reikalavimas neatsirado šiaip sau. Jie priimti dėl to, kad žmonės būtų saugūs ir gyvi savo namuose. T. Tiahe teigimu, niekas nereikalaus keisti durų tuoj pat. Esą tai galima padaryti remontuojant butą arba dėl kitų priežasčių.

Skaičiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje kilo 752 gaisrai, žuvo 11 žmonių.

Tarp dažniausių gaisro priežasčių yra elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

Evakuacijos sistemos padėtų išsaugoti gyvybes, jos svarbios ir, pavyzdžiui, pastate dingus elektrai.

Kaip rodo praėjusiais metais elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas, apie požiūrį į elektros ir evakuacijos sistemas, apie 43 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia saugūs.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika