Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dujų prekybos košę srebia privačios įmonės 

2018 lapkričio 28 d. 06:00
Sprendimui išpirkti laivą-saugyklą Vyriausybė pritarė, tačiau pažadų mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą verslui netesėjo./
Sprendimui išpirkti laivą-saugyklą Vyriausybė pritarė, tačiau pažadų mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą verslui netesėjo./
Deniso Nikitenkos nuotrauka

Per ketverius metus – beveik 86 mln. eurų nuostolio. Kokia verslo įmonė, pasiekusi tokių finansinių „rezultatų“, tvirtai laikytųsi rinkoje ir be baimės žengtų į penktuosius veiklos metus? Tokių stebuklų verslo istorija nežino. Visiškai kitomis sąlygomis gyvena kai kurios valstybės įmonės. Mat politikų sprendimu, kad ir kokio dydžio nuostolius patirtų, įstatymo suteikta galia juos kompensuoja kiti rinkos dalyviai.

Per suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) importuojamomis dujomis prekiaujančios valstybės įmonės „Litgas“ patiriamą nuostolį, kuris per metus vidutiniškai sudaro apie dvi dešimtis milijonų eurų, kompensuoja visi Lietuvos dujų vartotojai.

Prognozuojama, kad 2019 metais kompensacija už „Litgas“ dujų prekybos veiklos metinius „rezultatus“ sudarys beveik 21 mln. eurų. Šiemet ši suma sieks 19,9 mln. eurų, 2017 metais buvo 25,1 mln. eurų, 2016-aisiais – 19,9 mln. eurų.

Taigi, iš viso per ketverius metus dujų rinkos dalyviai kompensuos beveik 86 mln. eurų „Litgas“ dujų prekybos nuostolio.

Pagal įstatymu įtvirtintą SGD terminalo finansavimo modelį paskirtasis tiekėjas „Litgas“ realizuoja SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį – apie 325 mln. kub. m per metus.

Pagal sutartį su Norvegijos kompanija „Equinor“ (buvusi „Statoil“) įsigyjamas dujas „Litgas“ už Kainų komisijos kasmet nustatomą rinkos kainą parduoda reguliuojamiems šilumos ir elektros energijos gamintojams. Tačiau dujas iš norvegų valstybės įmonė, nelygu metai, perka 23–32 proc. brangiau, nei vėliau jas parduoda Lietuvoje.

Sprendimui išpirkti laivą-saugyklą Vyriausybė pritarė, tačiau pažadų mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą verslui netesėjo.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas šį skirtumą įvardija kaip „pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas“, o rinkos dalyviai ir nepriklausomi energetikos ekspertai – kaip kompensaciją „Litgas“ už nuostolingą dujų prekybą.

Pagalba vartotojų sąskaita

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau „Lietuvos žinioms“ teigė, jog „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams apmokėti ir toliau bus teikiama valstybės pagalba. O ją ir toliau apmokės privatūs dujų vartotojai, tačiau naštą verslui ketinama mažinti įpareigojant „Litgas“ dalį iš norvegų perkamų dujų parduoti rinkos sąlygomis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Naujas SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2019 metų, numato, kad reguliuojami energijos gamintojai ne mažiau kaip pusę reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų biržoje.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šiemet ne kartą žadėjo, kad SGD terminalo išlaikymo našta jau 2019 metais gali sumažėti./ Alinos Ožič nuotrauka
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šiemet ne kartą žadėjo, kad SGD terminalo išlaikymo našta jau 2019 metais gali sumažėti./ Alinos Ožič nuotrauka

Nuo 2019 metų „Litgas“ pats dengs ir savo dujų balansavimo, dujų saugojimo ir dujų apsikeitimo sąnaudas. Šios dabar kompensuojamos sąnaudos nebus dengiamos iš saugumo dedamosios, dujų vartotojai už tai nemokės.

Kiek dėl to sumažės valstybės pagalba ir atitinkamai našta SGD mokestį mokantiems dujų vartotojams, kol kas nėra aišku – įtvirtinus naują modelį šių lėšų poreikį galės nurodyti tik pats „Litgas“ ir Kainų komisija.

Energetikos ministro išankstiniu skaičiavimu, kompensacija „Litgas“ kitais metais galėtų mažėti maždaug 6 mln. eurų. Toks yra popieriuje planuojamas efektas, o kokie bus faktai, esą priklausys nuo dujų rinkos kainos.

Didėja dujų tiekimo kaina

Įvertinusi „Litgas“ faktines bei planuojamas sąnaudas, reikalingas užtikrinti minimalų dujinamų gamtinių dujų kiekį SGD terminalui, Kainų komisija nuo 2019 metų sausio 1 dienos nustatė 14,14 proc. didesnę už dabar galiojančią dujų tiekimo kainą. Tai reiškia, kad atitinkamai didės ir SGD terminalo mokestis, nes ši kaina kaina yra įskaičiuojama į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (SGD terminalo mokesčio), kurią moka visi gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje.

„Kainos pokytį iš esmės lėmė 2019 metais „Litgas“ prognozuojamos patirti didesnės sąnaudos, susidarančios dėl kainų skirtumo perkant gamtines dujas ir jas realizuojant reguliuojamiems šilumos ir elektros energijos gamintojams už Komisijos nustatytą tikslinę kainą, bei 2019 metais numatomi mažesni vartojimo pajėgumai“, – teigė Kainų komisija.

AB „Amber Grid“ pateiktais duomenimis, 2019 metais planuojami vartojimo pajėgumai yra 6 proc. mažesni negu šiemet.

Prekybos nuostolių ekvilibristika

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato, kad SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį realizuoja paskirtasis tiekėjas (Vyriausybės sprendimu juo paskirta valstybės įmonė „Litgas“). O Kainų komisija nustato „protingumo kriterijus atitinkančią“ paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už Komisijos patvirtintą tikslinę gamtinių dujų ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką.

„Litgas“ prekybos „rezultatas“ be kompensacijų iš vartotojų 2017 metais buvo 25 mln. 181 tūkst. eurų nuostolio. 2016 metais „Litgas“ prekybos be kompensacijų iš vartotojų nuostolis sudarė 19 mln. 987 tūkst. eurų. Kainų komisija prognozuoja, kad 2019 metų sąnaudų skirtumas, susidaręs dėl energijos gamintojams parduotų dujų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, bus 20 mln. 912 tūkst. eurų.

Nors „Litgas“ yra kompensuojamos ir kai kurios kitos sąnaudos, didžiausia valstybės įmonės kompensuojamų sąnaudų dalis susidaro dėl nuostolingos dujų prekybos. Pavyzdžiui, 2017 metais „Litgas“ įsigijo 3,2 mln. megavatvalandžių (MWh) dujų, kurias pardavė už vidutinę 16,86 euro už MWh kainą, kai dujų įsigijimo savikaina tais metais siekė 24,75 euro už MWh (32 proc. skirtumas). 2016 metais valstybės įmonė pirko 3,5 mln. MWh dujų, jas pardavė po 18,21 euro už MWh, kai įsigijimo savikaina siekė 23,79 euro už MWh (skirtumas 23 proc.).

„Litgas“ prekybos „rezultatas“ be kompensacijų iš vartotojų 2017 metais buvo 25 mln. 181 tūkst. eurų nuostolio.

2019 metams Kainų komisija nustatė 26,62 euro už MWh gamtinių dujų tikslinę (pardavimo reguliuojamiems gamintojams) kainą. Dujų įsigijimo iš norvegų kaina neskelbiama dėl konfidencialumo.

Didėja terminalo mokestis

Kainų komisija praėjusią savaitę padidino ir kitąmet dujas vartojančių įmonių mokamą SGD terminalo mokestį. Vadinamoji gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos (saugumo dedamoji), palyginti su dabar galiojančia, didėja 31,69 procento. Dėl to iš šalies dujų vartotojų renkamas SGD mokestis (jeigu Vyriausybė toliau ignoruotų verslui duotus pažadus) galėtų išaugti nuo beveik 87 mln. eurų šiemet iki 114 mln. eurų 2019 metais.

Skaičiuodama saugumo dedamąją 2019 metams, Kainų komisija įvertino tai, kad praėjusiu laikotarpiu buvo susidaręs pajamų skirtumas dėl prognozuotų ir faktinių SGD įsigijimo kainų, taip pat kitais metais numatomi beveik 6 proc. mažesni vartojimo pajėgumai nei 2018 metais.

AB „Amber Grid“ 2019 metais nustatytas SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis sudaro beveik 73,9 tūkst. eurų (2018 metais – 43,8 tūkst. eurų).

Į saugumo dedamąją yra įskaičiuotos SGD terminalo išlaikymo sąnaudos (įskaitant laivo nuomą, darbuotojus ir kitus), gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ patiriamos SGD terminalo administravimo sąnaudos, taip pat „Litgas“ tiekimo veiklos sąnaudos. Saugumo dedamoji yra papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, ją moka visi gamtinių dujų vartotojai.

Sulaužė pažadus verslui

Lietuvos pramonės dujų vartotojai pastaruosius ketverius metus vidutiniškai suneša apie 82 mln. eurų SGD terminalo mokesčio, iš kurio SGD terminalo infrastruktūrai išlaikyti tenka apie 66 mln. eurų. Likusi dalis skirta valstybės įmonės „Litgas“ dujų prekybos nuostoliams arba būtinosioms dujų tiekimo sąnaudoms kompensuoti.

Beveik ketvirtadalį visų SGD terminalo mokesčio lėšų – apie 20 mln. eurų per metus – sumoka Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas šiemet ne kartą žadėjo, kad SGD terminalo išlaikymo našta „Achemai“ jau 2019 metais gali sumažėti perpus – iki 10 mln. eurų per metus. Tačiau vietoj žadėto palengvinimo valdžia dar labiau suveržė apykaklę verslui.

SGD terminalo mokestis „Achemai“ kitąmet augs maždaug 30 proc., arba 6 mln. eurų. Didžiausia dujų vartotoja šalyje 2019 metais bus priversta sumokėti jau ne 20 mln. eurų, o 26 mln. eurų.

SGD terminalo mokestis bus didesnis už metinį vienos didžiausių šalies įmonių darbo užmokesčio fondą, kuris siekia 20 mln. eurų.

Dėl didėjančios SGD terminalo išlaikymo naštos didžiausiai Jonavos darbdavei, lietuviško kapitalo bendrovei „Achema“, teks atsisakyti kai kurių investicijų, planuotų remontų ir iš dalies – darbuotojų atlyginimo didinimo.

Vyriausybės nariai šiemet ne kartą viešai ir susitikimuose su verslininkais žadėjo, jog SGD terminalo išlaikymo našta pramonei jau kitąmet galėtų sumažėti trečdaliu, jeigu būtų nuspręsta laivą „Independence“ išpirkti pasibaigus jo nuomos terminui. Sprendimui išpirkti laivą-saugyklą Vyriausybė pritarė, tačiau pažadų mažinti SGD terminalo išlaikymo naštą verslui netesėjo.

„Litgas“ dujų prekybos „rezultatai“ be kompensacijų iš vartotojų, mln. eurų

2016–19,9
2017–25,1
2018–19,9
2019 (prognozė)–21,0
2016–2019–85,9

Šaltinis: Kainų komisija, LŽ

SGD terminalo išlaikymo mokestis, mln. eurų

MetaiSGD mokestis„Achemos“ dalis
2013–201457,913,1
201570,030,2
201681,017,0
201788,520,0
201886,720,0
2019 (prognozė)11426,0
2013–2019498,1126,3

Šaltinis: Kainų komisija, LŽ

Trumpai

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, valstybės valdoma terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

Sutartis su norvegais leidžia 2024 metais laivą-saugyklą išpirkti ir Vyriausybė pritarė tam, kad

„Klaipėdos nafta“ arba jos antrinė bendrovė ne vėliau kaip iki 2024 metų gruodžio 31 dienos įsigytų „Independence“.

Skaičiuojama, kad SGD laivo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau tiksli kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali ir neatskleidžiama.

SGD laivui-saugyklai išpirkti „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų su valstybės garantija.

Viena – iki 148 mln. eurų – paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio SGD terminalo sąnaudoms sumažinti, o kita – 121–160 mln. eurų paskola – „Independence“ įsigyti.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"