Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Drabužių siuvėjams piešiama šviesesnė ateitis 

2018 vasario 27 d. 06:00
Alinos Ožič nuotrauka

Tekstilės ir drabužių pramonė gana rimtą transformaciją šiuo metu patiria visame pasaulyje. Vakarų Europos šalyse svarbiausias drabužių sektoriaus tendencijas lemia sveikos gyvensenos populiarėjimas.

Programuojama patalynė, ant kurios atsiras vis nauji pasakų personažai, trimačiai mezginiai, pagaminti ne iš siūlų, o iš termochrominiais dažais padengtų audinių, keičiančių spalvą ar piešinį kintant temperatūrai, į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojanti bei širdies darbą sekanti apranga – tokius gaminius jau siūlo sumaniosios tekstilės kūrėjai.

Ką gamina Lietuvos tekstilininkai ir aprangos sektoriaus atstovai? Su kokias iššūkiais jiems tenka susidurti ir kokias kliūtis reikia įveikti?

Drabužių sektoriaus eksporto vertė į Jungtinės Karalystės rinką, kuri yra viena pagrindinių šio sektoriaus eksporto rinkų, 2017 metais sumažėjo beveik 15 procentų.

Lietuvos pramonė didžiausią dalį savo produkcijos realizuoja užsienio rinkose, ne išimtis – tekstilės ir drabužių siuvimo sektoriai, kurie eksportuoja apie tris ketvirtadalius savo produkcijos. 2016 metais šalies tekstilės, drabužių ir odos pramonės eksportas buvo beveik 785 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais išaugo 1,9 proc.; šalies tekstilės ir drabužių gaminiai eksportuojami ne tik į daugelį Europos šalių, bet ir į Šiaurės Ameriką bei Aziją. Pernai Europos Sąjungos šalys sudarė daugiau kaip 82 proc. lietuviško tekstilės, drabužių ir odos eksporto. Svarbiausios jo rinkos buvo Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija. Joms teko pusė visų drabužių eksporto vertės.

Pasak „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo, 2017 metų devynių mėnesių duomenimis, ir tekstilės, ir drabužių siuvimo sektorių pardavimo pajamos augo atitinkamai po 12 proc. ir 6,5 procento.

„Drabužių siuvimo pramonės pardavimai augo lėčiau, nes šio sektoriaus įmonėms darosi vis sunkiau konkuruoti eksporto rinkose, kur realizuojama trys ketvirtadaliai visos produkcijos. 2017 metais drabužių siuvimo pramonės eksportas per metus sumažėjo 4,4 proc., o bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energinių produktų) augo 12,8 procento. Nemažą dalį drabužių siuvimo sektoriaus eksporto sudaro užsakomoji gamyba, kuri nepasižymi didelių pelningumu. Todėl pastaraisiais metais matomas spartus darbo užmokesčio augimas mažina drabužių siuvimo pramonės, kaip vienos iš labiausiai darbui imlių pramonės šakų, konkurencingumą užsienio rinkose“, ‑ sakė V. Ivanovas.

Jo manymu, Lietuvos drabužių siuvimo įmonėms turi įtakos ir „Brexit“ pasekmės. Jos jau jaučiamos dėl svaro kurso svyravimų ir neužtikrintumo dėl ES bei Jungtinės Karalystės būsimų santykių po „Brexit“. „Drabužių sektoriaus eksporto vertė į Jungtinės Karalystės rinką, kuri yra viena pagrindinių šio sektoriaus eksporto rinkų, 2017 metais sumažėjo beveik 15 procentų“, ‑ pabrėžė analitikas.

Šakos lyderiai telkiasi Kauno regione

„Versli Lietuva“ duomenimis, tekstilės, drabužių ir odos pramonei tenka 1,6 proc. Lietuvos BVP. Šioje pramonės šakoje dirba apie 20,2 tūkst. darbuotojų, arba 2,9 proc. visų šalies darbo žmonių. 2017 metais Lietuvoje veikė 922 tekstilės, drabužių ir odos pramonė bendrovės. Palyginti su 2016 metais, pernai sumažėjo dviem bendrovėmis, o darbuotojų padaugėjo 168.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinis direktorius Valdas Klimantavičius neslėpė: šio sektoriaus flagmanai dirba Kaune ir jo regione. „Tai bendrovės „Omniteksas“, „Garlita“, „Vilkijos gija“, „Klasikinė tekstilė“, „Kauno Baltija“, „Dana Trade“ ir kt.

Kauno rajone, Garliavoje, veikiančios bendrovės „Garlita“ įkūrėjas ir vadovas Juozas Martikaitis sako, kad būti tarp sektoriaus lyderių leidžia naujausios technologijos, nuolat atnaujinama technika, įmonės žmonės ir nuolatinė naujų rinkų paieška.

„Pernai eksportas išaugo 500 tūkst. eurų. Kiekvienais metais atrandame ką nors naujo. Iki 2017 metų mūsų produkcija buvo tiekiama į 40 pasaulio šalių, o pernai rinkų sąrašas pasipildė 8 šalimis, tarp jų – Kanada, Japonija, JAV, Pietų Afrikos Respublika“, ‑ vardijo J. Martikaitis.

Daugiausia „Garlita“ eksportuoja į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Garliaviškiai gamina moterišką, vyrišką, vaikišką viršutinį ir apatinį trikotažą, įvairius uniforminius megztinius, šalikus, kepures bei įvairius namų tekstilės gaminius. Įmonė mezga megztinius šalies policijos ir muitinės pareigūnams bei armijai pagal NATO standartus. Šie megztiniai yra įtraukti į jungtinį NATO katalogą, o įmonei suteiktas ir NATO komercinis kodas.

Bendrovė per trumpą laiką pelnė tarptautinį pripažinimą. Garliaviečiai gamina nuo vabzdžių, nuo elektromagnetinių spindulių ir elektrostatinio krūvio, nuo UV ar bakterijų apsaugančius ar net dezodoruojančius megztinius.

Naujausias bendrovės inovatyvus gaminys ‑ daugiafunkcis megztinis, kuris reguliuoja kūno temperatūrą, yra atsparus pjūviams, dūžiams ir net ugniai.

Tiek pernai, tiek šiemet bendrovė investavo į naujas mezgimo stakles ir siuvimo bei lekalų gamybos programavimo įrangą. Beveik 1 mln. „Garlita“ 2017 metais investavo į statybas: Alytuje jau veikia bendrovės cechas, kuriame šiuo metu dirba 23 žmonės, o iš viso čia įrengta 50 darbo vietų. Garliavoje pernai „Garlita“ pasistatė 1,5 tūkst. kv. m patalpas komplektavimui ir sandėliavimui.

Atsinaujina nuolat

„Klasikinės tekstilės“ savininkai Alevtina ir Rimantas Baumilai kasmet gamyboje vis ką nors tobulina. Beveik dvidešimt septynerius metus Kaune veikiančios bendrovės atnaujinimo etapas prasidėjo nuo 2012 metų. „Pastato renovacija, naujos technikos montavimas ir įsisavinimas, gamybos procesų automatizavimas, skaitmeninių technologijų diegimas gamyboje, esminis darbuotojų darbo sąlygų pagerinimas“, ‑ per minėtą laikotarpį atliktus darbus vardijo R. Baumilas.

Užsakovams į 34 pasaulio šalis pateikiamas produktas, visus gamybos ciklus (audimą, dažymą, sukirpimą ir pasiuvimą) perėjęs „Klasikinėje tekstilėje“. Bendrovės pardavimai 2017 metais siekia 19 mln. eurų.

R. Baumilas nesiskundė ir darbo jėgos trūkumu. „Mums atrodo, kad sukūrėme tinkamą darbų organizavimą ir apmokėjimo sistemą, kai darbuotojams teisingai apmokame už atliktą darbą, todėl didelių problemų dėl darbo jėgos neturime. Tiesa, audėjų niekas nerengia, tenka verstis su senaisiais arba patiems mokyti. Nežinau, kaip bus po penkerių ar dešimties metų, bet kai žmogus turi specialybę, įmanoma perkvalifikuoti“, ‑ sakė „Klasikinės tekstilės“ bendraturtis.

Tenka įveikti ir kliūtis

Vieni didžiausių šalies eksportuotojų ‑ tekstilės ir drabužių siuvimo pramonės atstovai ‑ ne tik susiduria su naujų rinkų teikiamais pranašumais, bet ir neretai jai tenka įveikti įvairiausias kliūtis. Labai dažnai kyla klausimas, kaip šiai pramonės šakai prisitaikyti, kad išvengtų būsimų sunkumų siekdama užsienio rinkoms pateikti konkurencingus produktus? Gamintojai svarsto, kaip pereiti nuo gana pigios darbo jėgos pardavimo prie inovatyvios produkto vertės kūrimo koncepcijos, kuriai įgyvendinti neužtenka vien tik mikroekonominiu lygiu vystomos iniciatyvos.

„Versli Lietuva“ analitikų nuomone, investicijos į nuosavų prekės ženklų vystymą ir plėtrą yra vienas pagrindinių drabužių siuvimo pramonės konkurencingumo didinimo veiksnių. Tai sumažintų jų jautrumą pokyčiams ir padidintų konkurencingumą užsienio rinkose.

Jei šiuo metu ypač drabužių siuvimo pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus, ilgalaikės perspektyvos drabužių gamybai yra palankesnės. „Besiformuojanti nauja konkurencinė aplinka, technologinės inovacijos bei skaitmenizacija lemia tolesnius pokyčius sektoriuje – keičiasi tiekimo grandinių vadyba, trumpėja prekių pristatymo į rinką laikas, socialinės žiniasklaidos evoliucija leidžia įmonėms greičiau ir tiksliau išsiaiškinti klientų poreikius bei atitinkamai koreguoti gamybos procesus. Plečiasi sumaniosios tekstilės audinių panaudojimo sritys“, ‑ sakė V. Ivanovas.

Jo teigimu, visi šie veiksniai leidžia daryti prielaidą, kad svarbiausios ES drabužių sektoriaus vystymosi tendencijos ateityje bus šios: į paslaugas orientuotas verslo modelis, lanksti, specializuota, mažos apimties ir didelio efektyvumo skaitmenizuota gamyba, tiekimo grandinių optimizacija, trumpesnis prekių patekimo į rinką laikas, mažesnis vartojimas, tačiau didesnė orientacija į aukštesnės kokybės drabužius, sumaniųjų audinių panaudojimo plėtra.

„Šios tendencijos sudaro puikias galimybes Lietuvos gamintojams didinti užimamos rinkos dalį ES drabužių sektoriuje. Vakarų Europos šalyse šiuo metu svarbiausias tendencijas drabužių sektoriuje lemia sveikos gyvensenos populiarėjimas. Labiausiai auga paklausa lengviems, patogiems laisvalaikio drabužiams, aukštos kokybės sporto aprangai. Išmaniųjų įrenginių populiarumas koreguoja pardavimo kanalų struktūrą – auga internetinių pardavimų svarba“, ‑ aiškino V. Ivanovas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"