Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dirbtinis intelektas mūsų gyvenimo nesugriaus, bet jį pakeis 

2017 gruodžio 31 d. 09:00
Vystoma nuo pačių paprasčiausių robotų iki humanoidų, kaip antai robotas Sofija / 
Vystoma nuo pačių paprasčiausių robotų iki humanoidų, kaip antai robotas Sofija / 
report.az nuotrauka

Lietuvos mokslininkai šių metų pabaigoje verslo bendruomenei įvardijo penkias perspektyviausias sritis, kuriose bus sparčiu tempu plėtojamos inovacijos 2018-aisiais ir artimiausiais metais. Tai – kibernetinis saugumas, išmanieji daiktai, gyvybės mokslai ir biotechnologijos, finansinės technologijos bei dirbtinis intelektas.

Kas yra dirbtinis intelektas? Kuriose gyvenimo srityse dirbtinio intelekto, arba robotų, panaudojimas yra perspektyviausias ir kiek lietuviai yra pažengę šioje srityje? Ar Lietuvos švietimo ir studijų sistema pasirengusi pasitikti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius? Kaip robotų panaudojimas pramonėje, namų ūkyje, medicinoje gali pakeisti su sunkumais susiduriančią darbo rinką?

Matydami specialistų trūkumo problemą bei rinkos tendencijas, universitetai į savo planus įtraukė ne vieną robotikos inžinerijos pakraipos mokymo programą.

Šiuos ir kitus klausimus „Lietuvos žinios“ pateikė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriui Kęstučiui Šetkui ir logistikos sprendimų optimizavimo bendrovės „Equinox Europe“ vadovei Rasai Beskajevienei.

Robotai – pagalbininkai ar priešai?

„Dirbtinis intelektas – tai protaujanti programa, kuri gali apdoroti didelį kiekį informacijos, iš jos mokytis arba savarankiškai priimti sprendimus. Dirbtinis intelektas gimsta programuotojų rankose. Šiandien jis pasaulyje vystosi milžinišku tempu. Jau nieko nestebina virtualūs, savaime besimokantys asistentai, į klausimus atsakinėjančios sistemos, automobiliai su automatizuotomis vairavimo ar statymo sistemomis, robotai chirurgai ar net robotai humanoidai... Tai dirbtinio intelekto pavyzdžiai, su kuriais vis dažniau susiduriame. Jie gali pagelbėti tiek verslo, tiek klientų aptarnavimo srityje, viešajame sektoriuje ar tiesiog kiekvieno mūsų gyvenime“, – pasakojo K. Šetkus.

Pasak jo, robotai gali būti skirti pramogai, namams, pramonei, medicinai, robotai humanoidai ir daugelis kitų. „Vystoma nuo pačių paprasčiausių robotų iki tokių humanoidų, kaip žinomas robotas Sofija. Dirbtinio intelekto panaudojimas suteikia beribes galimybes. Jis didina produktyvumą, mažina išlaidas ir gali gerinti efektyvumą verslo ar pramonės sektoriuje. Manoma, kad dirbtinio intelekto naudą greitu metu gali pajusti kiekvienas“, – sakė MITA vadovas K. Šetkus.

Darbuotojus pakeis robotai?

Specialistų trūksta ne tik Lietuvoje. Tai viso Vakarų pasaulio problema: trūksta ne tik kvalifikuotų darbuotojų, bet ir tokių, kurie sukinėtų varžtus, montuotų techniką, surinktų robotus.

„Nuo vaikystės išmokyti kurti vaikai savo gebėjimus turėtų tikslingai ugdyti viso mokymosi proceso metu. Tačiau dabar jie nemokomi kurti, o žaidimai apsiriboja šaudymu ir gaudymu.“

Pasak logistikos sprendimų optimizavimo bendrovės „Equinox Europe“ vadovės R. Beskajevienės, samdyti darbuotojų iš kitų šalių, atrodytų, yra patraukli išeitis, tačiau įstatymų reikalavimai šį procesą labai apsunkina, nes legaliai įdarbinti žmogų iš kitos šalies trunka kone pusę metų ir kainuoja nepigiai. Verslui tai kelia nerimą, nes darbuotojų jau trūksta visiems sektoriams.

Ar žmones gali pakeisti robotai? R. Beskajevienės nuomone, tai visiškai realu. „Robotizacija kasmet auga 40–50 proc., augimo mastai nepaprastai dideli. Šiandien robotai ne tik stovi ar važinėja, bet ir vaikšto žeme bei skraido. Tad pastebima labai reali ir tvirtai besiplėtojanti tendencija – Vakarų pasaulis linksta į robotizaciją. Žmonių ten miršta daugiau nei gimsta, todėl arba juos pakeis žmonės iš kitų žemynų, arba robotai. Ši problema išliks dešimtmečius“, – įsitikinusi „Equinox Europe“ vadovė.

Ji teigia, jog įvairaus profilio darbuotojų stygius Lietuvoje didėja – jau ne vienus metus verslininkai skambina pavojaus varpais, kad jiems labiausiai trūksta inžinierių, informacinių technologijų (IT) pakraipos specialistų, bet humanitarinių ir socialinių mokslų absolventai toliau mina darbo biržos slenkstį ir ieško galimybių įsidarbinti.

Tokia disproporcija atskleidžia poreikį tobulinti švietimo sistemą, nes dabartinė neorientuoja vaikų domėtis tiksliaisiais mokslais. „Matydami specialistų trūkumo problemą bei rinkos tendencijas, universitetai į savo planus jau įtraukė ne vieną robotikos inžinerijos pakraipos mokymo programą, studijuoti populiariausių specialybių priima daugiau stojančiųjų. Mokymo įstaigos girdi verslo poreikius, stengiasi prisitaikyti, bet procesas trunka ilgiau, nei norėtųsi. Teigiamos tendencijos – ir bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose vaikams suteikiama galimybė lankyti robotikos būrelius, technologijų pamokas. Per jas mokiniai gali susipažinti su IT, inžinerija ar elektronika. Kai kuriuos tokios pamokos skatins rinktis panašias studijas universitete“, – teigė R. Beskajevienė.

Tikslieji mokslai – vaikų darželyje

Vis dėlto, jos nuomone, tam, kad inžinierių ir IT specialistų pasiūla atitiktų paklausą, universitetuose per vėlu rengti tiksliųjų mokslų specialistus – vaikus į tiksliuosius mokslus reikia orientuoti jau darželyje.

„Vaikai labai imlūs, dažnas ir dar gerai kalbėti nemokantis vaikas puikiai valdo planšetę ar išmanųjį telefoną. Galime išnaudoti jų susidomėjimą kompiuteriais, žaidimo forma jau darželyje vaikus supažindinti su skaičiais, elektronikos ar inžinerijos principais, sudominti užduotimis, o svarbiausia – skatinti ne žaisti, bet kurti žaidžiant: planuoti, galvoti, suskaičiuoti, pastatyti. Susidomėję vaikai ir toliau norės kurti“, – sakė įmonės vadovė.

Toks orientavimas, jos nuomone, padėtų vaikams pamėgti inžineriją ar IT, gilinti žinias mokykloje, o vėliau – apsispręsti, kurias studijas rinktis, kaip panaudoti savo potencialą ir nuo mažens sukauptas žinias.

„Universitete nebe laikas ugdyti tiksliųjų mokslų studentus. Universitetas turėtų būti ta vieta, kuri jaunam žmogui suteikia mokslinius pagrindus, supratimą ir gebėjimą susirasti reikiamą informaciją, – aiškino ji. – IT ir inžinerijos sektorius keičiasi beprotišku greičiu, o verslo įmonės tapo lankstesnės, nes darbuotojų trūkumas skatina savo praktiką perduoti net darbo patirties neturintiems studentams. Įmonės jaunuoliams padeda sukaupti reikiamų žinių ir geba išmokyti dirbti, nukreipti ir suteikti visą reikalingą praktiką ir įgūdžius, kurių įmonėms reikia dabar ir reikės ateityje.“

R. Beskajevienės nuomone, Lietuvos švietimo sistema turėtų pasikeisti taip, kad vaikai nuo pat mažens būtų orientuojami į tiksliuosius mokslus, mokant juos kurti, o ne vien žaisti. „Taip užauginsime specialistų kartą, kuri sugebės projektuoti inovacijas ir kurti pridėtinę vertę Lietuvai“, – pabrėžė ji.

Lietuviai – revoliucinių sprendimų kūrėjai

MITA vadovas K. Šetkus atkreipė dėmesį, kad ketvirtoji pramonės revoliucija jau pasiekė Lietuvą. „Pažangiausios įmonės imasi iniciatyvos ir diegia gamyboje robotizuotus sprendimus, žengiame ir dirbtinio intelekto link. Tačiau svarbu, kad ne tik diegtume ir taikytume savo veikloje šiuos sprendimus, bet ir taptume naujų technologijų bei inovacijų kūrėjais. Turime patys kurti dirbtinį intelektą. Tokių įmonių Lietuvoje dar nėra daug: viena seniausių – įmonė „Neurotechnology“, dirbanti su vaizdo atpažinimo technologijomis ir biometriniais duomenimis“, – pasakojo jis.

K. Šetkaus nuomone, turėtume didžiuotis ir džiaugtis, kad lietuvių kurtus algoritmus į savo sistemas integruoja kompanijos visame pasaulyje: oro uostai, verslo centrai, bankai, viešbučiai.

Kęstutis Šetkus: "Dirbtinio intelekto panaudojimas suteikia beribes galimybes” / mita.lt nuotrauka
Kęstutis Šetkus: "Dirbtinio intelekto panaudojimas suteikia beribes galimybes” / mita.lt nuotrauka

MITA vadovas atkreipė dėmesį, jog kasmet Lietuvoje kuriama vis daugiau startuolių. Puikiai skinasi kelią bendrovė „Rubedo sistemos“, kuri programuoja robotų elgseną, kuria robotus gynybai ir medicinai, ir daugelis kitų. Į tokius startuolius jau pradėjo investuoti verslo angelai. Padaryta pirmoji „Practica Capital“ investicija.

„Spalį per Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ pristatėme ir japonų kartu su prancūzais sukurtą humanoidinį „Pepper“. Jį viena lietuvių įmonė nori išleisti į rinką. Taigi tokių socialinių, bendraujančių su klientais robotų 2018 metais Lietuvoje turėtume išvysti vis daugiau, dirbančių aptarnavimo srityje: viešbučiuose, biuruose, prekybos centruose. Matome visas perspektyvas Lietuvoje ateityje plėsti šią sritį, tuo labiau kad turime mokslo kompetencijų ir puikių specialistų universitetuose, matome verslo ir pramonės susidomėjimą, ne tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje ir Kaune), bet ir regionuose. Pavyzdžiui, Panevėžio miestas ateities vizijoje yra nusimatęs tapti robotikos ir mechatronikos centru“, – pasakojo K. Šetkus.

Vis dėlto, jo nuomone, Lietuvos dar laukia daug darbo ir pirmiausia reikėtų pradėti nuo švietimo ir moksleivių bei studentų. „Reikia ugdyti technologinius, inžinerinius gebėjimus ir susidomėjimą šia sritimi. Ateityje mūsų šalyje labai trūks robotikos specialistų, nes verslo ir pramonės robotizacija neišvengiama. Todėl būtina užsiauginti tokių specialistų, kurie turėtų puikių skaitmeninių ir technologinių įgūdžių“, – dėstė savo nuomonę jis.

„Svarbu, kad ne tik diegtume ir taikytume savo veikloje šiuos sprendimus, bet ir taptume naujų technologijų bei inovacijų kūrėjais.“

Kad vaikai išmoktų programavimo, reikia juos mokyti bendradarbiauti ir dirbti su robotais. K Šetkaus teigimu, ideali iniciatyva – kiekvienai mokyklai ar net kiekvienam pirmokui po robotą.

Svarbiausi su dirbtiniu intelektu (robotika) susiję įvykiai Lietuvoje 2017 metais

* Projektas „Aš robotas“ (Delfi ir MITA projektas). Sausio mėn. apdovanoti jaunieji robotų kūrėjai

* Didžiausias renginys „Robotiada“ Lietuvoje kovo mėn. – 10 tūkst. dalyvių

* Lietuvių startuolis „Pixevia“ pristatė dirbtinio intelekto vaizdo apdorojimo platformą Silicio slėnyje

* Pristatytas emocinis robotas „Pepper“ per Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ spalio 12–13 d.

* Lietuvių startuolis „Genus AI“ pritraukė milijoną JAV dolerių investicijų

* Vilniuje kuriasi dirbtinio intelekto bendrovė „Sentiance“, kuri atidarys tyrimų ir vystymo padalinį

* Humanoidės Sofijos pristatymas visuomenei gruodžio mėn.

Pagrindinės robotų/dirbtinio intelekto panaudojimo sritys

Paslaugų sektorius;

Elektronikos pramonė;

Automobilių pramonė;

Kalnakasyba;

Prekybos ir logistikos įmonės;

Pakavimo pramonė.

Valstybės, kuriose daugiausia įdarbinta robotų

Pietų Korėja

Japonija

Vokietija

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"