Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dėl svajonių darbo estai mokosi atkakliau nei lietuviai 

2019 kovo 8 d. 11:30
Reikia labai pasistengti tiems, kurie ieško svajonių darbo.
Reikia labai pasistengti tiems, kurie ieško svajonių darbo.
pixabay.com nuotrauka

Pagal anglų, vokiečių kalbos įgūdžius ir papildomą mokymąsi lietuviai atsilieka nuo kaimynų. Nieko jau nestebina darbdavių vargai ieškant kasininkų, tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų, pardavimo vadybininkų ar IT specialistų, tačiau gerokai pasistengti reikia ir tiems, kurie ieško svajonių darbo, jei šis labai gerai mokamas, itin įdomus, perspektyvus ir dar siūlomas garsios tarptautinės kompanijos, – tada vien aukštojo mokslo diplomo tikrai nepakanka.

Paprastai į tokias vietas taikosi ne vienas pretendentas, ir ne tik iš Lietuvos. Todėl dažnai neužtenka vienos užsienio kalbos ar vieno magistro laipsnio – reikia papildomų žinių, įgūdžių, specifinės patirties. Ne veltui globalioje darbo rinkoje tvirtai jaučiasi tie žmonės, kurie nuolat į save investuoja, mokosi. Regis, tokių užtikrintų asmenų ir vėl daugiau yra Estijoje nei Lietuvoje. Šias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

„Jei pasižiūrėsime į tai, kiek pastangų tobulinimuisi skiria lietuviai, latviai ir estai, vėl turėsime pripažinti kaimynų pranašumą, – pranešime pabrėžia CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Mūsų ekspertai, remdamiesi specialistų paieškos portalų duomenų bazėje pernai sukauptais gyvenimo aprašymais, suskaičiavo, kaip lietuviai ir mūsų kaimynai vertina savo užsienio kalbų mokėjimą, kiek kartų tobulino žinias ir įgūdžius įvairiuose seminaruose ar kursuose.“

Angliškai geriausiai šneka estai. Bendras šią kalbą geriau ar prasčiau mokančių estų procentas siekia net 55,2 procento. Latvijoje tokių suskaičiuota 31,1 proc., Lietuvoje – 34,2 procento. Geriau už lietuvius angliškai kalba ne tik jauni, bet ir vyresni estai. 60 proc. trisdešimtmečių ir jaunesnių Estijos gyventojų tvirtina mokantys angliškai, o tokio pat amžiaus lietuvių – tik 39 procentai. Tuo metu latvių – 32 procentai. 51 proc. vyresnių nei 30 metų estų taip pat mano, kad yra gana gerai įvaldę anglų kalbą, tarp lietuvių tokių tik – 29 procentai. Vyresnius lietuvius lenkia ir latviai (31 proc.).

Gan įdomiai atrodo anglų kalbos mokėjimo kokybė. Lietuvoje ketvirtadalis visų, teigiančių, jog moka angliškai, save įvertino B2 lygiu, tuo metu estai ir latviai dažniau rinkosi B1. Tikrai gerai šnekančiųjų angliškai (C1 ir C2 lygiai) Estijoje buvo 28 proc., Latvijoje – 22 proc., Lietuvoje – 26 procentai. Kaip žinoma, pagal „Europass“ kalbėjimo vertinimo skalę A1 yra žemiausias kalbos mokėjimo lygis, o C2 – aukščiausias.

Per daug kuklūs ar perdeda?

Kadangi kalbos lygį savo gyvenimo aprašymuose ieškantieji darbo vertina patys, dėsningai kyla klausimas, ar Baltijos šalių gyventojai rašo tiesą. „Negalima sakyti, kad kandidatai meluoja, tačiau savęs vertinimas tikrai nėra labai objektyvus, – svarsto Latvijos specialistų paieškos portalo CVMarket.lv regiono vadovas Kristapas Kolosovas. – Daugiausia neatitikimų pasitaiko vertinant savo kalbėjimą. Juk diapazonas labai platus: nuo „laisvai kalbu“ iki „per atostogas viešbučio registratorius mane, padedantį sau ir gestais, puikiai supranta“. Be to, pasakymas „laisvai kalbu“ taip pat turi daug atspalvių. Kaip matome iš pokalbių su kandidatais, žmonių pasitikėjimas savimi didėja, tad ne vienas linkęs bent truputėlį pervertinti savo lygį.“

„Jei tarptautinė kompanija ieško specialisto, ji neretai duoda namų užduotį, kurią reikia atlikti būtent užsienio kalba, – patirtimi tikrinant kalbų mokėjimo lygį dalijasi Lietuvos specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė. – Toks metodas leidžia patikrinti specifines žinias – tam suformuojama užduotis, o drauge parodo ir užsienio kalbos gebėjimus. Kartais ir darbdaviams sunkoka objektyviai įvertinti, kokio lygio užsienio kalbos mokėjimo jiems reikia ir apskritai ar reikia. Pastaruoju metu matome, kad reikalavimai darbuotojui surašomi atsakingiau, bet vis dar pasitaiko įmonių, kurios pageidauja puikių kalbų žinių, nors darbe tos žinios labai retai taikomos arba išvis netaikomos.“

Paprastai į svajonių darbo vietas taikosi ne vienas pretendentas, ir ne tik iš Lietuvos, todėl dažnai neužtenka vienos užsienio kalbos ar vieno magistro laipsnio – reikia papildomų žinių, įgūdžių, specifinės patirties.

Estijos darbo paieškos portalo CVKeskus.ee komunikacijos vadovo Henry Auvaarto nuomone, neretai perdeda ir vieni, ir kiti: darbo ieškantys asmenys tikina turintys geresnių įgūdžių, o darbdaviai – kad jų siūloma nauda didesnė. Vis dėlto itin geras estų kalbėjimas angliškai yra ne tik rinkodaros ar pardavimo triukų rezultatas, bet ir tarptautiniu mastu patvirtintas faktas. „The Independent“ 2015 metais publikuotame pasaulio valstybių, kuriose anglų kalba (kaip antrąja kalba) šnekama geriausiai, TOP15 estai užėmė 7 vietą po Švedijos, Olandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Slovėnijos gyventojų.

„Pagrindinė priežastis – smalsumas, – tokį aukštą įvertinimą komentuoja CVKeskus.ee atstovas. – Kaip maža tauta, atvira tarptautinėms rinkoms su savo produktais ir paslaugomis, turime labai ribotas galimybes. Paprasčiausiai negalime išversti kiekvieno filmo, knygos, žaidimo, programos, kad galėtume tai patirti, įvaldyti, tad tiesiog privalome mokytis kalbų. Be to, Estija yra viena verslininkiškiausių šalių, pritraukiame daug tarptautinių talentų.“

Vieni moka vokiškai, kiti – lenkiškai

Žmonių, kalbančių vokiškai, Baltijos valstybėse kur kas mažiau nei mokančių angliškai. Lietuvoje ir Latvijoje vienaip ar kitaip valdančiais vokiečių kalbą skelbiasi 4 proc., Estijoje – 8,4 proc. visų besidairančiųjų darbo.

Prancūziškai visose trijose Baltijos šalyse kalba dar mažesnė darbo ieškančių gyventojų dalis. Kad ją moka, nurodo vos apie 1 proc. lietuvių ir tik šiek tiek daugiau latvių bei estų.

Darbdaviai, kurie dairosi darbuotojų, šnekančių retesnėmis kalbomis, didesnį pasirinkimą taip pat turės Estijoje. Šios šalies gyventojų aprašymuose, įkeltuose į darbo paieškos portalus, minimos net 28 užsienio kalbas. Per 12 proc. estų įrašė, kad moka kalbėti suomiškai, o apie du nuošimčius – ispaniškai. Beje, rusiškai šnekančių žmonių Estijoje irgi gerokai daugiau nei Latvijoje ar Lietuvoje. Latviškuose CV portaluose suskaičiuotos 25 kalbos, lietuviškuose – 21.

Tačiau Lietuvos gyventojai iš kaimynų Baltijos šalyse išsiskiria lenkų kalbos žiniomis (ją moka 4,7 proc. visų, ieškančių darbo).

Estijoje žinių troškulys didesnis

Kas trečias darbo ieškantis estas savo CV nurodo bent vienus baigtus kursus ar mokymus. Latvijoje tokių yra 18 proc., Lietuvoje – tik 12 procentų. Įdomu, kad tik du lietuviai ar latviai iš šimto tvirtina išklausę trejus ar daugiau mokymų, o Estijoje tiek prasilavinę yra 10 iš šimto.

Kiek neįprasta, jog tarp labiau išsilavinusių daugiau esama vyresnių asmenų. Galbūt jaunesni žmonės paprasčiausiai dar nėra sukaupę papildomų mokslų bagažo. Bet ir čia pirmauja estai. Lietuvoje kokius nors kursus skelbiasi baigę 17 proc. vyresnių nei 30 metų gyventojų, Latvijoje – 24 proc., o Estijoje šis skaičius siekia 44 procentus. Jaunesni estai taip pat prasilavinę labiau. Tokių yra 23 proc., lietuvių ir latvių – atitinkamai 8 proc. ir 12 procentų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika