Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Dėl pinigų plovimo skandalo atsistatydino „Danske Bank“ vadovas 

2018 rugsėjo 20 d. 06:00
Thomas Borgen./
Thomas Borgen./
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį prisipažino negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta per jo padalinį Estijoje, tačiau įvardijo įspūdingą įtartinų pervedimų sumą – daugiau nei 200 mlrd. eurų. Dėl skandalo apie savo pasitraukimą pranešė generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų galimo pinigų plovimo Estijoje byloje. Aš to labai gailiuosi“, – sakė nuo 2013-ųjų bankui vadovavęs T. Borgenas.

„Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų galimo pinigų plovimo Estijoje byloje.

Didžiausio Danijos komercinio banko vadovas nusprendė atsistatydinti. „Nors nepriklausomos advokatų kontoros atliktas tyrimas parodė, kad savo teisinių įsipareigojimų nepažeidžiau, aš tikiu, jog visiems bus geriausia, jei pasitrauksiu“, – sakė jis.

„Danske Bank“ ataskaitoje akcentuojama tai, kad Danijos advokatų kontoros „Bruun & Hjejle“ vadovautas auditas parodė, jog aukščiausi banko pareigūnai – direktorių valdyba ir generalinis direktorius – asmeniškai nepažeidė jokių teisinių įsipareigojimų bankui.

Vis dėlto dėl netinkamo elgesio apgailestavo ir „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Ole Andersenas.

„Akivaizdu, kad bankas šiuo atveju nesugebėjo laikytis savo atsakomybės. Tai nuvilia ir yra nepriimtina, todėl atsiprašome visų suinteresuotų šalių – klientų, investuotojų, darbuotojų ir bendrai visuomenės. Mes pripažįstame, kad mūsų laukia užduotis atsikovojant jų pasitikėjimą“, – „Danske Bank“ pranešime spaudai teigė O. Andersenas.

„Nėra jokių abejonių, kad problemos, susijusios su Estijos filialu, buvo daug didesnės, nei manėme, kai pradėjome tyrimą. Išvados rodo, kad Estijos filiale vyko tam tikri labai nepriimtini ir nemalonūs reikalai, ir taip pat galime matyti, kad kontrolė visos banko grupės lygmeniu buvo nepakankama“, – akcentavo banko valdybos pirmininkas.

„Mes norime pabrėžti, kad ši byla neatspindi banko, kuriuo mes norime būti. Mes labai rimtai žiūrime į kovą su finansiniais nusikaltimais ir pinigų plovimu. Darome ir darysime viską, kad užtikrintume, jog niekada daugiau neatsidursime tokioje situacijoje“, – tęsė O. Andersenas.

Pripažįsta tinkamai nereagavę į signalus

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Danske Bank“ ataskaitoje pripažįstama, kad nuo to laiko, kai bankas 2007-aisiais įsigijo konkurentą „Sampo Bank“, Estijoje jis turėjo daugybę ne šalyje gyvenančių klientų, kurių „niekada neturėjome turėti“. Šie klientai, banko žodžiais, „vykdė daugybę sandorių, kurie niekada neturėjo įvykti“.

Danijos bankas taip pat teigė, kad pareigūnams buvo pateikta tik dalis informacijos apie įtartinus sandorius ir klientus, o nemažai „Danske Bank“ kontrolės ir sistemų trūkumų reiškė, jog banko sistemomis buvo galima pasinaudoti vykdant įtartinus sandorius.

„Danske Bank“ pripažįsta, kad per šiuos metus buvo ne viena „daugiau ar mažiau rimta“ užuomina apie įtartinus ir galimai kriminalinius sandorius, tačiau bankas „lėtai reagavo į problemas ir nesugebėjo ištaisyti trūkumų“.

„Nors tuo metu buvo imtasi keleto iniciatyvų, dabar yra akivaizdu, kad jos buvo pavėluotos“, – pripažino didžiausias Danijos komercinis bankas.

„Danske Bank“ taip pat pranešė atsisakantis 1,5 mlrd. Danijos kronų (maždaug 200 mln. eurų) pajamų, gautų per Estijos filialo įtartinus sandorius. Atsižvelgęs į tai bankas sumažino pelno prognozę.

Pranešime teigiama, kad šios lėšos bus paaukotos nepriklausomam fondui, kuris bus įsteigtas remti iniciatyvoms kovoje su tarptautiniais finansiniais nusikaltimais, įskaitant ir su pinigų plovimu.

Vos kilus skandalui dėl „Danske Bank“, įtartinos operacijos, kurios per devynerius metus – nuo 2007 iki 2015 metų – buvo atliktos per banko Estijos filialą, buvo įvertintos 3,9 mlrd. JAV dolerių. Tačiau liepos mėnesį Danijos žiniasklaida pranešė, jog per filialą galėjo būti išplauta 8,3 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos slaptųjų tarnybų šešėlis

Žiniasklaidai gilinantis į kilusį skandalą, vasario pabaigoje Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“, remdamasis nutekėjusiais tyrimų duomenimis, paskelbė, jog per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos (FSB) darbuotojais.

Anot „The Guardian“, 2013-ųjų vasarą „Danske Bank“ darbuotojai aptiko, kad Didžiosios Britanijos bendrovė „Lantana Trade LLP“ pateikė tikrovės neatitinkančius veiklos duomenis, tvirtindama, kad jos finansinė apyvarta yra kukli. Tačiau paaiškėjo, jog šiai bendrovei priklausė labai solidžių sumų indėliai, o jos mokėjimai kasdien siekdavo milijoną eurų. „Lantana Trade LLP“ sąskaita buvo atidaryta 2012-ųjų pabaigoje ir uždaryta po 11 mėnesių.

Tokią informaciją Danijos laikraščiui „Berlingske“ nutekinęs asmuo teigė, jog nors banko darbuotojams iš pradžių nesisekė nustatyti tikrųjų „Lantana Trade LLP“ savininkų, kurie slėpėsi už Maršalų bei Seišelių salose registruotų lengvatinio apmokestinimo bendrovių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tarp jų buvo Rusijos prezidento pusbrolis Igoris Putinas ir su FSB susiję asmenys.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ prisipažino, kad per jo padalinį Estijoje galėjo būti išplauta daugiau nei 200 mlrd. eurų. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ prisipažino, kad per jo padalinį Estijoje galėjo būti išplauta daugiau nei 200 mlrd. eurų. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasak „Berlingske“ informatoriaus, „Danske Bank“ Estijos filialo darbuotojai išsiaiškino, kad „Lantana Trade LLP“ buvo glaudžiai susijusi su 2016-aisiais veiklą nutraukusiu Rusijos „Promsberbank“, kurio valdyboje dirbo V. Putino pusbrolis.

Į įtariamųjų sąrašą taip pat pateko ryšių FSB turintis bankininkas Aleksandras Grigorjevas bei Aleksejus Kulikovas, kuris 2016 metais buvo suimtas ir apkaltintas didelio masto finansinėmis machinacijomis.

Vėliau skandalo mastas vis augo – JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ anksčiau šį mėnesį pranešė, jog „Danske Bank“ viduje atliekamas tyrimas dėl Estijos filialo veiklos buvo išplėstas ir dabar į jį įtrauktos visos operacijos su ne Estijos klientų lėšomis, kurios buvo atliktos nuo 2007 iki 2015 metų.

Leidinio duomenimis, per tuos metus per „Danske Bank“ Estijos filialą buvo nukreipta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš bendrovių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“. Didžiausią mastą šios tikėtinai nelegalios finansinės operacijos buvo pasiekusios 2013 metais, jų suma galėjo siekti beveik 30 mlrd. JAV dolerių.

„Danske Bank“ užsakyto nepriklausomo audito, kuriam vadovavo pirmaujanti Danijos advokatų kontora „Bruun & Hjejle“, ataskaitoje teigiama, kad įtartinomis laikytinos didžioji dalis iš 7,5 mln. finansinių operacijų, kurias atliko dauguma iš 10 tūkst. Estijos filialo klientų, registruotų užsienyje. Šių finansinių operacijų 2007–2015 metais suma viršija 200 mlrd. eurų.

Auditą atliko apie 70 ekspertų. Buvo išanalizuota apie 12 tūkst. dokumentų, daugiau kaip 8 mln. elektroninių laiškų, kuriuos gavo ar siuntė buvę bei dabartiniai banko darbuotojai ir vadovai.

Šią milžiniško masto finansinę aferą taip pat tiria Danijos finansų inspekcija, Prancūzijos pirmosios instancijos teismas, taip pat Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio investuotojo Williamo Browderio atitinkamo turinio pareiškimo.

Oficialų tyrimą „Danske Bank“ pradėjo tik 2017 metais, vadovauti Estijos filialo vidaus audito grupei pasamdęs Danijos žvalgybos tarnybos vadovą Jensą Madseną.

BNS, „Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"