Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Kalafiorų revoliucija“ sugrįžta? Daržovių atsargos baigiasi, kainos kyla 

2019 vasario 14 d. 12:25
2016 metais socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotrauka, kurioje užfiksuotas 3,49 euro kainavęs žiedinis kopūstas. Kilus pasipiktinimo bangai dėl išpūstų kainų, šis įvykis pradėtas vadinti „kalafiorų revoliucija“
2016 metais socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotrauka, kurioje užfiksuotas 3,49 euro kainavęs žiedinis kopūstas. Kilus pasipiktinimo bangai dėl išpūstų kainų, šis įvykis pradėtas vadinti „kalafiorų revoliucija“
feisbuko nuotr.

Geroji naujiena – mūsų šalyje išaugintos bulvės ir kitos daržovės nebebrangs. Blogoji – augintojai vienbalsiai tvirtina baigiantys ar net jau pardavę atsargas. Kovą teks pirkti importuotas bulves ir kitas daržoves, bet kokia bus jų kaina, niekas nedrįsta prognozuoti.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė komentuodama pokyčius sakė, kad bulvių ir kitų daržovių kainos mūsų šalyje pradėjo kilti nuo lapkričio. Tuo metu jos didėjo saikingai, o nuo sausio – kiek sparčiau.

„Labiausiai brango svogūnai, kopūstai, morkos, bulvės, mažiausiai – burokėliai. Kainos kilo dėl menkos daržovių ir bulvių pasiūlos Europoje, nes susiklosčius nepalankioms klimato sąlygoms buvo gautas mažesnis derlius. Lietuviškos produkcijos kainos jau nedaug didės, nes baigiasi, o kiek brangs importuotos daržovės, neaišku“, – teigė Z. Cironkienė.

Bulvių supirkimo kaina Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 33 proc., Latvijoje – 30 proc., Lenkijoje – 2 kartus, Vokietijoje – 2,5 karto.

Daržovės – ūkio „desertas“

Kaišiadorių rajono ūkininkas Jonas Juodis daržovių parduoti turi nedaug, bet tuos klientus, su kuriais yra sudaręs sutartis, aprūpins jomis iki naujo derliaus. Ūkininkas pasirašęs sutartis su Kaišiadorių rajono švietimo ir ugdymo įstaigomis, produkciją pristato į kelias parduotuves, į namus apsipirkti atvažiuoja aplinkinių ir tolimesnių kaimų gyventojai.

„Jau galėjau būti viską išpardavęs, tačiau gerai, kad neskubėjau, nes kainos padidėjo. Perpardavinėtojai vis teiraujasi, jaučiama, kad daržovių trūksta“, – kalbėjo J. Juodis.

Kaišiadorietis bulvėmis buvo apsodinęs 10 hektarų, iš jų pernai prikasė apie 350 t prekinių bulvių. Kopūstai užėmė šiek tiek mažiau negu hektarą, jų kirto apie 70 tonų. Dviejų hektarų žemėje augusios morkos atseikėjo 60 t derlių, pusė hektaro svogūnų – apie 5 t, o toks pat plotas burokėlių – maždaug 20 tonų.

„Pernykštis daržovių derlius buvo prastesnis nei kasmet. Tik kopūstai užaugo puikiai. Tačiau didesnės kainos kompensavo mažesnį derlių, finansinis balansas yra geras. Ūkyje įrengta šaldymo kamera, todėl produkcija gerai išsilaiko iki naujo derliaus. Neturiu problemų nei dėl saugojimo, nei dėl realizacijos“, – tvirtino ūkininkas.

Šių metų sausio viduryje, palyginti su 2018-ųjų sausiu, baltagūžių kopūstų vidutinės pardavimo kainos buvo didesnės 2,4 karto."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Šių metų sausio viduryje, palyginti su 2018-ųjų sausiu, baltagūžių kopūstų vidutinės pardavimo kainos buvo didesnės 2,4 karto."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

400 ha dirbantis kaišiadorietis prisipažino, kad bulvės ir kitos daržovės yra jo ūkio „desertas“, mat didesniame kaip 390 ha plote auginamos grūdinės kultūros. Tačiau tas „desertas“ ne tik užtikrina darbo vietas visus metus samdomiems darbuotojams, bet ir generuoja stabilias apyvartines lėšas. „Nė vienam ūkio darbuotojui rudenį, pasibaigus darbymečiui, nepasakoma: „Iki, susitiksime pavasarį“, – tikino J. Juodis.

Didesnės kainos kompensavo mažesnį derlių

Antanas Baliutavičius iš Šiaulių rajono „Lietuvos žinioms“ sakė, kad prekybą daržovėmis baigs vasario mėnesį. Šiuo metu dar yra likę šiek tiek bulvių ir apie 100 t burokėlių. Nors ūkininkas turi saugyklą, daržovės joje netelpa, todėl paprastai visas stengiasi parduoti per kovą.

„Pernai bulvių ir kopūstų derlius užaugo apie 30 proc. mažesnis, prekinių morkų nukasiau tik pusę įprasto kiekio, nemenka dalis jų buvo nestandartinės ir nekondicinės, 1,5 ha atseikėjo apie 40 tonų. Kopūstų sodinau maždaug 6 ha, tačiau ankstyvųjų (2 ha) net nekirtau, nes galvos užaugo per mažos, o žieminių kopūstų (4 ha) derlius siekė po 40–45 tonas iš hektaro. Tik burokėliai (3 ha) pernai užderėjo gerai, jų kasiau apie 50 tonų iš hektaro“, – skaičiavo Šiaulių rajono žemdirbys.

Morkų supirkimo kaina Latvijoje padidėjo 35 proc., Vokietijoje – 60 proc., Lenkijoje – 2 kartus. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Morkų supirkimo kaina Latvijoje padidėjo 35 proc., Vokietijoje – 60 proc., Lenkijoje – 2 kartus. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors derlius buvo mažesnis, pernykštės sausros A. Baliutavičius nekeiksnojo. „Darbo buvo mažiau, kainos – didesnės, mums, ūkininkams visai gerai, labiau nukentėjo vartotojai. Ūgtelėjusios kainos kompensavo nuostolius. Ir nė kiek nesigailiu dalį produkcijos realizavęs pigiau“, – kalbėjo ūkininkas.

Geresnio laiko laukti negalėjo

Saulius Janulaitis, ūkininkaujantis Vilkaviškio rajone, vasario pradžioje jau buvo išpardavęs užaugintas daržoves. „Nedaug ir turėjome, nes sausra smarkiai sumažino derlių. Kiekis, palyginti su gerais metais, buvo mažesnis perpus. Nežinau, kaip kitiems, bet man didesnės kainos nekompensavo prarasto derliaus“, – aiškino žemdirbys.

Jis teigė negalėjęs laukti geresnio laiko dėl klientų. „Bendradarbiaujame daug metų, negaliu jiems neduoti produkcijos, kai reikia. Pradėjau nuo rudens ir šiuo metu jau viską esu pardavęs. Jei atmestume užmokestį darbininkams, šiųmetis balansas būtų nulis. Nuostolingi buvo ir 2017-ieji, nes daug daržovių supuvo. Belieka tikėtis, kad šiemet gamta bus palankesnė“, – vylėsi S. Janulaitis.

Brangsta visoje Europoje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šį sausį ūkiuose produkcijos realizavimo kainos, priklausomai nuo kokybės, pardavimo kiekio, dydžio ir kt. dalykų, buvo tokios: bulvių – 0,16–0,24 Eur/kg, neplautų morkų – 0,24– 0,38 Eur/kg, plautų morkų – 0,35–0,38 Eur/kg, baltagūžių kopūstų – 0,22–0,40 Eur/kg, burokėlių – 0,10–0,24 Eur/kg, svogūnų – 0,32–0,40 euro už kilogramą.

Šių metų sausio viduryje, palyginti su 2018-ųjų sausiu, baltagūžiai kopūstai ir svogūnai kainavo vidutiniškai 2,4 karto, neplautos ir plautos morkos – 2 kartus, bulvės – 33 proc., burokėliai – 6 proc. daugiau. Kadangi dėl nepalankių gamtinių sąlygų gautas mažesnis bulvių ir kitų daržovių derlius ne vien Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, jos šiemet visur brangesnės.

Nagrinėjamu laikotarpiu bulvių supirkimo kaina Latvijoje padidėjo vidutiniškai 30 proc., Lenkijoje – 2 kartus, Vokietijoje – 2,5 karto. Kopūstai Latvijoje ir Vokietijoje buvo superkami 2 kartus, Lenkijoje – 4 kartus brangiau. Svogūnų supirkimo kaina Latvijoje buvo didesnė 2 kartus, Lenkijoje – 2,5 karto, Vokietijoje – 4 kartus. Morkos Latvijoje pabrango 35 proc., Vokietijoje – 60 proc., Lenkijoje – 2 kartus. Burokėlių kaina mažiausiai svyravo tiek Lietuvoje (+6 proc.), tiek kitose Europos valstybėse. Latvijoje burokėliai buvo superkami 50 proc. brangiau, Lenkijoje – 15 proc., o Vokietijoje jų kaina sausio viduryje liko nepakitusi.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika