Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Darbo rinka: karaliai – jauni darbuotojai 

2018 spalio 1 d. 07:23
Diplomas vis dar labai svarbus techninių specialybių atstovams. /
Diplomas vis dar labai svarbus techninių specialybių atstovams. /
pixabay.com nuotraukos

Nors darbo ir darbuotojų paieškos sezonas tradiciškai prasideda rudenį, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai aktyvūs ištisus metus. Darbdaviai bando rasti reikiamų specialistų vis mąžtančioje Lietuvoje, o darbuotojai dairosi dar geresnio darbo pasiūlymo.

„Šie metai buvo itin turtingi įvykių, turėjusių ir dar turėsiančių didesnės ar mažesnės įtakos Lietuvos darbo rinkai: gerokai keitėsi Darbo kodeksas, ūgtelėjo minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), statistikai nenuilsdami raportuoja ir apie bendrai augusias algas, politikai paklojo „Sodros“ „grindis“, o kur dar pradėjęs veikti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ar diskusijos dėl prekybos centrų darbo sekmadieniais bei tolimesnio MMA augimo, – pranešime spaudai vardija specialistų paieškos portalo CVMarket.lt pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva, – tačiau mes, specialistų paieškos profesionalai, didelės visų šių pokyčių įtakos darbo rinkai ir ypač įdarbinimo procesui kol kas neįžvelgiame. Jei pokyčiai yra, jie daugiau evoliuciniai nei revoliuciniai“.

Į darbą kasdien važiuojančių ilgiau kaip 45 minutes Lietuvoje turime apie 12 proc., 0,7 proc. iš jų kelionėje užtrunka daugiau nei 90 minučių.

Deficitinių specialybių daugėja

Nepaisant valstybės dedamų pastangų, šiemet abiturientai vėl mieliau rinkosi ne tas specialybes, kurių Lietuvos ūkiui labiausiai trūksta ar trūks artimoje perspektyvoje. Tai įvairūs IT profesionalai, ypač išmanantys retesnius programinius produktus ar technologijas, pramonės ir technikos specialistai, tolimųjų reisų vairuotojai, kvalifikuoti darbų vykdytojai.

Pasak pranešimo, pastaruoju metu ima trūkti ir kitų sričių specialistų, kurių deficito dar neseniai nejutome. Be to, darbdavių nuomone, kandidatuojantiems dažnai nepakanka reikiamų kompetencijų arba jų finansiniai lūkesčiai per aukšti. Vis labiau pasigendama ir nekvalifikuotų darbininkų, o šiame segmente kadrų kaita ypatingai didelė, tad ieškoti darbuotojo reikia nuolat.

Tebesiūlo „draugišką kolektyvą“

Pastebėtina, kad ir darbdaviai reikiamų specialistų paieškose vis dar nėra pakankamai lankstūs. Iki šiol bandoma gundyti potencialius darbuotojus „visomis socialinėmis garantijomis, draugišku kolektyvu ir konkurencingu atlyginimu“.

Tinkamų kadrų stoka vis dėlto stumia darbdavius neslapukauti dėl darbo atlygio. Dažniausiai būsimą algą ar bent jos ribas nurodo IT ir kitų deficitinių specialistų ieškančios įmonės. Darbdaviai vis dažniau sutinka kilstelėti siūlomą atlyginimą, jei darbuotojo paieškos nesėkmingos, apmokyti, jei pretendentas į darbą turi nepakankamai žinių, ar eiti į kitus kompromisus.

„Kaip pastebime, norint sudominti potencialų darbuotoją, reikia visai nedaug, – pranešime teigia I.Grigorjeva, – tai gali būti nurodymas skelbime, kad darbovietė yra patogioje vietoje, kurią nesunku pasiekti visuomeniniu transportu, ar turi erdvią mašinų stovėjimo aikštelę. Daugėja darbdavių, skelbiančių ir papildomas vertes, kurias siūlo savo darbuotojams, pavyzdžiui, organizuojamą transportą vežti į darbą ir iš jo, nemokamą maitinimą, sveikatos draudimą, mokymus, nuolaidas savo produkcijai ar paslaugoms įsigyti, lankstų darbo grafiką ir pan.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Į pirmą vietą iškyla tokios ieškančiojo darbo asmeninės savybės, kaip noras mokytis, atkaklumas, savarankiškumas, iniciatyva ir kt. Tiesa, diplomas vis dar labai svarbus techninių specialybių atstovams. Puiku, jei kandidatas turi bent kiek reikiamos patirties, o apie reikalavimą, kad jis būtų baigęs konkretų universitetą ar kitą mokymo įstaigą pastaruoju metu darbdaviai nė neužsimena.

Sunkiai darbuotojų suranda tie, kurie tikisi surasti kelis specialistus viename asmenyje.

Tačiau ir įdarbinus reikiamą specialistą, darbdaviai negali atsikvėpti. Kaip rodo apklausos, net 40 proc. darbo paieškos portalus lankančių asmenų čia užsuka dairydamiesi geresnio darbo.

Jaunesni darbuotojai drąsiai savo gyvenimo aprašymuose nurodo norimą atlyginimą ir nedvejodami keičia darbą.
Jaunesni darbuotojai drąsiai savo gyvenimo aprašymuose nurodo norimą atlyginimą ir nedvejodami keičia darbą.

Jauniems autoritetų nėra

Tuo, kad darbo rinkoje susiklostė situacija, kuomet padėties šeimininkas – darbuotojas, labiausiai naudojasi jaunesni dirbantieji, kuriuos sociologai priskiria tūkstantmečio arba Y kartai (gimusių XX a. 9 ir 10 ir XXI a. 1 dešimtmečiuose). Būtent šios kartos atstovai dažniau kelia finansinius lūkesčius, neretai pranokstančius jų žinias ir darbo patirtį, o taip pat dažnokai nesiteikia pranešti, kad į darbo pokalbį neatvyks ar išvis nekelia ragelio, kai darbdavys nori to pokalbio pakviesti. Be to, jaunoji karta pokalbio metu elgiasi kur kas laisviau nei vyresni pretendentai, vis rečiau pas darbdavį išsiruošia apsirengę dalykiškai.

Tarp jaunesnių darbuotojų daugiau ir tokių, kurie drąsiai savo gyvenimo aprašymuose nurodo norimą atlyginimą. Jie nedvejodami keičia darbą, jei netenkina darbo vieta, ar negauna to, ką darbdavys buvo žadėjęs įdarbinant arba jei nepasiekia norimų rezultatų.

Beje, išlaukti to rezultato jaunimas taip pat turi mažiau kantrybės. Tad, kaip rodo tyrimai, vienoje vietoje tveria geriausiu atveju porą-trejetą metų. Nepaisant viso to, didelė dalis darbdavių vis tiek geidžia jaunesnių darbuotojų. Mat tūkstantmečio kartos atstovai labai greitai pritampa prie permainų, lengvai mokosi ir puikiai valdo įvairias technologijas, laisvai kalba ir rašo viena ar net keliomis užsienio kalbomis.

Lojalumo ir patirties reikia nedaugeliui

„Vyresnės kartos dirbantieji šiuo metu yra kiek dviprasmiškoje situacijoje, – sako CVMarket.lt atstovė, – Pastebime, kad yra tam tikras ratas darbdavių, kurie geidžia vyresnės kartos darbuotojų, kurie lojalūs, nuosekliai atlieka savo funkcijas, darbą padaro iki galo, atsakingai apsisprendžia dėl darbo vietos keitimo. Įprastai šie darbuotojai darbą keičia rečiau nei kas 5 metai. Jų finansiniai lūkesčiai dažnai būna ne tokie aukšti, nes jiems svarbios ir kitos vertės, kurias darbdavys pasiūlo. Juos galėčiau pavadinti darbščiomis bitutėmis. Tačiau darbdavių, kuriems tai nėra itin svarbu, daugėja.“

Dauguma lietuvių, nepasisekus karjerai vienoje darbovietėje, keliauja į kitą. Ne vienas prašo pagalbos, jei neranda darbo norimoje srityje, tačiau besidominčių kaip pakeisti darbo sritį, gerokai mažiau. Greičiausiai, lietuviai tokiam kardinaliam žingsniui pritrūksta drąsos ir žinių, kokiose profesijose ir kokiose srityse jie galėtų save realizuoti.

Labiausiai trūksta ar trūks artimoje perspektyvoje pramonės ir technikos specialistų, kvalifikuoti darbų vykdytojų.LŽ nuotrauka
Labiausiai trūksta ar trūks artimoje perspektyvoje pramonės ir technikos specialistų, kvalifikuoti darbų vykdytojų.LŽ nuotrauka

Nenoras keisti įgytą specialybę neretai kompensuojamas didesniu mobilumu. Kaip parodė CVMarket.lt atliktas tyrimas, į darbą kasdien važiuojančių ilgiau kaip 45 minutes Lietuvoje turime apie 12 proc., 0,7 proc. iš jų kelionėje užtrunka daugiau nei 90 minučių.

Daugėja ir moterų, norinčių dirbti pagal specialybes, tradiciškai suprantamas kaip vyriškos. Tiesa, moterų atlyginimai vejasi vyrų algas dar ne taip veržliai. Gajūs vyriškų ir moteriškų darbų stereotipai. Tad į vyriškas pareigas nusitaikiusi moteris turi gerokai pranokti savo žiniomis stipriosios lyties atstovus. Kartais darbdaviai nerimauja ir dėl to, ar moteris pritaps vyriškoje komandoje ar bendras darbas bus sėkmingas. Tačiau ypač vidurinės grandies vadovų segmente moterys tampa vis populiaresnės.

Raštingumas vis prastyn

„Svarbiausiu darbo paieškos atributu vis dar lieka senas geras gyvenimo aprašymas, – sako I. Grigorjeva. – Gaila, tačiau lietuviai juos rašydami padaro vis daugiau gramatinių ir skyrybos klaidų. Turime darbdavių, išreiškusių pageidavimą nesvarstyti kandidatų, kurių CV su daugybe klaidų. Ypač tai aktualu pareigybėms, kur tenka daug bendrauti raštu. Bet gausėja išskirtinių gyvenimo aprašymų, antai iliustruotų grafinių programų pagalba, padarytų PowerPoint ar kitomis aplikacijomis. Įdomu, kad daugėja ir angliškai surašytų CV. Tokius CV lietuviai siunčia net, jei darbdavys to nereikalauja.

Kiti du darbo paieškos atributai – motyvacinis laiškas ir rekomendacijos, deja, populiarūs gan ribotame darbdavių rate. Tačiau populiarėja papildomi darbdavių klausimai, kuriuos jie užduoda darbo skelbime ir kuriuos prašo atsakyti kandidatuojančiuosius.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"