Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Darbo kodekso subtilybės: kaip išeiti pusmečio mokamų atostogų 

2018 rugsėjo 24 d. 06:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Susitarę su darbdaviu kai kurie darbuotojai Lietuvoje galėtų atsotogauti šešis ir daugiau mėnesių per metus ir šiuo laikotarpiu jiems būtų mokamas vidutinis mėnesinis atlyginimas.

Tokia galimybe gali pasinaudoti asmenys, kurie iki 2017 metų liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, buvo sukaupę gausų nepanaudotų atostogų kraitį. Tačiau šias nepanaudotas atostogas šie darbuotojai privalo išnaudoti iki 2020 metų liepos 1 dienos.

Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti ir atgauti darbingumą.

Anksčiau darbuotojai galėjo kaupti neribotą kiekį nepanaudotų mokamų atostogų. Nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojęs antras po nepriklausomybės paskelbimo Darbo kodeksas šią teisę apribojo. Dabar per trejus metus neišnaudojęs sukauptų atostogų darbuotojas praranda teisę į bet kokio pobūdžio kompensaciją už jas.

Teisininkai aiškina, kad įvestu kasmetinių atostogų kaupimo apribojimu siekiama išvengti atvejų, kai darbuotojai metų metus neatostogauja ir dėl to prastėja jų fizinė ir psichologinė sveikata, darbingumas, krinta darbo našumas. O dėl tokios jų būklės kenčia ne tik jie patys, bet ir bendradarbiai.

Siurprizų padeda išvengti aiški tvarka

Kiekvienoje įmonėje ar valstybės įstaigoje galima rasti darbuotojų, kurie nemėgsta atostogauti – dėl atsidavimo darbui ar asmeninių priežasčių. Pasitaiko, kad šie darboholikai neina kasmetinių eilinių atostogų kelerius metus (5–6 ar daugiau). Jeigu didžiulį nepanaudotų kasmetinių atostogų kiekį jie sukaupė iki 2017 metų vidurio, jas išnaudoti privalo per ateinančius kiek daugiau nei pusantrų metų. Teoriškai darbdavys turėtų tokiems darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį, net jeigu šie išeitų pusmečio ar ilgesnio laikotarpio atostogų.

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino advokatų kontoros JUREX advokatė Jurgita Judickienė, Darbo kodeksas nenumato maksimalaus termino, kiek darbuotojas gali atostogauti per vienus metus. „Jei darbdavys neprieštarauja, o darbuotojas nori, jis per kalendorinius metus gali panaudoti ir visas per ilgą laiką sukauptas atostogas“, – komentavo teisininkė.

Tačiau, jos nuomone, visais atvejais svarbu, kad įmonėje būtų nustatyta atostogų suteikimo tvarka, numatanti: prieš kiek laiko turi būti pateikiamas atostogų prašymas; jo nagrinėjimo tvarka; kam suteikiama pirmumo teisė rinktis atostogų datą; kokios trukmės atostogas darbuotojas turi imti vienu kartu; ar gali įstatyme numatytas atostogas išnaudoti kitomis dalimis, nei numatyta įstatyme, ir pan.

„Tokios tvarkos nustatymas palengvina darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojų teisę į atostogas, taip pat įneša aiškumo ir padeda išvengti siurprizinių situacijų, kai nepavyksta suvaldyti norinčių atostogauti tuo pačiu metu darbuotojų srauto“, – teigė J. Judickienė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Versti atostogauti – neteisėta

Kai kuriose įmonėse dėl įvairių priežasčių darbdavys gali būti nesuinteresuotas, kad darbuotojai neatostogautų ir tokiu būdu kauptų nepanaudotų atostogų kraitį, o jiems išėjus iš darbo darbdavys turėtų sumokėti ne tik išeitinę, bet ir kompensaciją už anksčiau nepanaudotas atostogas. Dienraščiui yra žinomi atvejai, kad įmonėje darbdaviai „verčia“ savo darbuotojus atostogauti, net jeigu šie to nenori. Darbdavys, pavyzdžiui, sudaro neoficialų nepanaudotų kasmetinių atostogų „likvidavimo“ grafiką ir verčia darbuotojus jo laikytis, tai yra per metus „likviduoti“ tam tikrą nepanaudotų atostogų dalį. Teisininkai aiškina, kad tokie darbdavio veiksmai gali būti traktuojami kaip neleistinas spaudimas, vis dėlto aiškaus atsakymo dėl tokių „keistų“ darbdavio veiksmų teisės aktai nepateikia.

„Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas dėl kasmetinių atostogų suteikimo bent kartą per metus neturi aiškaus adresato. Ši nuostata suteikia teisę tiek darbuotojui reikalauti, kad darbdavys jį bent kartą per metus išleistų atostogauti, tiek ir darbdaviui teisę reikalauti, kad darbuotojas atostogautų. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į įmonės viduje galiojančią tvarką, kolektyvines sutartis bei kitus vidaus dokumentus, kuriuose aptarti darbuotojo ir darbdavio santykiai, atostogų suteikimo tvarka ir kiti klausimai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad darbuotojas negali kaupti kasmetinių atostogų už ilgesnį nei treji metai laikotarpį, nes vėliau darbuotojas tiesiog prarandą teisę jomis pasinaudoti. Visais atvejais reikia konkrečiai įvertinti situaciją ir vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra“, – teigė advokatė J. Judickienė.

Pasak jos, teisiškai netgi nėra įtvirtinta taisyklė, kad darbuotojas privalo eiti 4 darbo savaičių (20 darbo dienų) kasmetinių atostogų. Darbo kodekse yra įtvirtintas reikalavimas suteikti kasmetines atostogas bent kartą per metus, taip pat yra įtvirtinta nuostata, draudžianti susitarti dėl trumpesnių atostogų, nei yra numatyta Darbo kodekse. „Darbdavio pareiga yra tinkamai organizuoti darbą, kad darbuotojui būtų sudarytos galimybės pasinaudoti savo teise į atostogas“, – aiškino J. Judickienė.

Neegzistuoja net teisinis pagrindas, kuris numatytų galimybę „neiti atostogauti“. Mat šalys negali susitarti dėl savo teisių, numatytų įstatymuose, apribojimo. Nebent įmonė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, kolektyvinėje ar darbo sutartyje įtrauktų susitarimą, kad dėl veiklos sezoniškumo tam tikru metu turi atostogauti (arba neatostogauti) visi įmonės darbuotojai.

Dirbti be atostogų žalinga

Pasak teisininkės, nei teorijoje, nei praktikoje nėra įtvirtintas nepanaudotų atostogų kompensavimo mechanizmas. Darbo kodeksas netgi imperatyviai draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija, išskyrus – darbo sutarties nutraukimą, kai sumokama už sukauptas, bet nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas.

„Tokio draudimo tikslas – išvengti atvejų, kai darbuotojai metų metus neatostogauja ir dėl to prastėja jų fizinė ir psichologinė sveikata, darbingumas, krinta darbo našumas ir t. t. Šios nuostatos darbuotojas ir darbdavys taip pat negali pakeisti ir bendru susitarimu. Nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis turi būti perkeliama į kitus metus, suteikiant darbuotojui galimybę šią dalį išnaudoti atostogaujant. Tačiau svarbu žinoti, kad Darbo kodeksas nustato kasmetinių atostogų kaupimo apribojimą, leidžiantį darbuotojui kaupti atostogas už ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį“, – dėstė J. Judickienė.

Darbdavys turi apmokėti visas sukauptas mokamas atostogas, kuriomis darbuotojas naudojasi. Advokatė atkreipė dėmesį, kad kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti ir atgauti darbingumą. „Pakeitus poilsio laiką kompensacija, šis tikslas nebus pasiektas“, – teigė mananti ji.

Kompensacijai – trejų metų riba

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą darbuotojai, iki 2017 metų liepos 1 dienos turintys sukauptų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 metų liepos 1 dienos.

Darbdaviui sutikus, gali būti panaudojamos visos priklausančios kasmetinės atostogos per vieną ar kelis kartus, tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Darbo kodeksas draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį. Tačiau teisė gauti piniginę kompensaciją už jas darbo santykių nutraukimo atveju taip pat prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Jeigu nutraukiant darbo santykius darbuotojas turi nepanaudotų kasmetinių atostogų, sukauptų iki 2017 metų liepos 1 dienos, kompensacija turėtų būti mokama už visas nepanaudotas atostogas.

Darbdavys privalo apmokėti visas darbuotojui suteikiamas kasmetines atostogas. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), ar 4 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

Darbuotojų teisė į nemokamas atostogas

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas:

* Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, – iki 14 kalendorinių dienų;

* Neįgaliam darbuotojui, taip pat darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugančiam neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;

* Vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvui, jo pageidavimu – iki 3 mėnesių;

* Darbuotojams, slaugantiems šeimos narį, – pagal poreikį;

* Darbuotojams santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;

* Darbuotojams dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų.

Taip pat sistemiškai vertinant Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalį, darbdavys turėtų tenkinti darbuotojo prašymą, net jei jis nepriklauso aukščiau paminėtoms kategorijoms, ir suteikti nemokamas atostogas, trunkančias iki 1 darbo dienos (pamainos). Visais atvejais rekomenduotina įmonės vidaus taisyklėse nustatyti nemokamų atostogų suteikimo tvarką, prašymų pateikimo ir svarstymo terminus, būtinybę pateikti įrodymus ir panašiai.

Šaltinis: Advokatų kontora JUREX

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"