Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Būsto kainos nesustos kilti, ypač regionuose 

2019 sausio 17 d. 06:00
Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., kur kas greičiau kainos didėjo mažesniuose miestuose.
Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., kur kas greičiau kainos didėjo mažesniuose miestuose.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Daugiau kaip pusė gyventojų sako, kad šiemet būstas toliau brangs, tik kas dešimtas jų tikisi mažesnių nekilnojamojo turto kainų. Net 56 proc. rengtos apklausos dalyvių mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. teigia, jog pigs, 26 proc. nelaukia jokių kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi apie tai nuomonės.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu gruodį atliktas tyrimas. Skirtumas tarp įsitikinusiųjų, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečiąjį ketvirtį, bet lygiai toks pat, kaip ir prieš metus.

„Taigi gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo tebėra stabilūs“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Sostinė lėtina tempą, kiti – spartina

Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį žmonių nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančiųjų būstų brangimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o manančiųjų, kad jis pigs, padaugėjo nuo 8 iki 10 procentų. Pasak T. Povilausko, tokie nedideli pokyčiai nerodo didesnių gyventojų nuomonės svyravimų. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi dalis žmonių, teigiančių, jog būstas Lietuvoje pigs. Jo brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.

„Suprantama, gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje“, – aiškina T. Povilauskas.

Būsto kainos pernai kilo visoje Lietuvoje, bet nevienodai. Vilniuje jų didėjimas buvo nuosaikesnis. Anot ekonomisto, nemenka naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų kilimą ir neleidžia joms pernelyg įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ skaičiavimais, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus. Statistikos departamento skelbti trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento.

Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo daug sparčiau – 9,1 procento. Kaune ir Klaipėdoje butai brango maždaug 4 procentais. Kur kas greičiau kainos stiebėsi mažesniuose miestuose, ypač individualių namų.

Didesnių pajamų spaudimas

Trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 proc., o likusioje Lietuvos dalyje jo kainos kilo kur kas sparčiau – 9,1 procento.

Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai kilusios realios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją). Dėl to didėjo ne tik žmonių noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių. Šį augimą labiausiai lėmė padidėjęs sandorių skaičius Vilniuje.

T. Povilausko teigimu, pernai sostinėje pakilo prestižinio būsto pasiūla. Ji paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų tokios klasės namų ir butų pardavimo šuolį. Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį padidėjo, buvo labai maža, todėl turėjo menką stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas ir šiemet gali nepajudinti bazinės palūkanų normos. Jei taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiais metais liktų neigiama.

Ekonomisto nuomone, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių 2019-aisiais daugiausia priklausys ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių. Nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią įtaką ji darys Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų didėjimą arba mažėjimą. „Kol kas atrodo, jog Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais, – konstatuoja T. Povilauskas. – Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai. Gyventojų lūkesčiai pirmąjį pusmetį tikriausiai dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie ims prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę.“

Vidutinė būsto kaina šiemet, anot ekonomisto, kils lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali tos kainos pokyčių statistika pagerės dėl to, kad Registrų centre bus įregistruotas praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausti 928 asmenys nuo 15 iki 74 metų 111-oje šalies vietovių.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika