Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Brangus būsto kredito draudimas skolos nesumažino 

2018 spalio 23 d. 11:00
Reuters/Scanpix nuotraukos

Būsto paskolą apdraudusi banko klientė tikėjosi, kad jei taptų nemoki, draudimas palengvintų jos finansinę naštą. Tačiau nebegalėdama mokėti paskolos įmokų ji suprato, kad beveik 2 tūkst. eurų kainavusi draudimo paslauga jai nedavė jokios naudos – jos skolą esą tik perkėlė iš banko kišenės į draudimo kišenę.

Būsto paskolų draudimas užtikrina, kad skolinantis lėšas bankas nepatirs nuostolių. Tačiau draudimo įmoką moka klientas, kuris nebūtinai pakankamai informuotas apie draudimo esmę.

Dienraščio skaitytoja Ingrida Dargienė, tik nutrūkus jos būsto paskolos sutarčiai ir jai likus šimtatūkstantinei skolai bankui, išsiaiškino, kad būsto paskolos draudimas jos finansinės naštos nepalengvino.

Moteris nežinojo, kad būsto paskolos draudimas, už kurį sumokėjo per 6,7 tūkst. litų (per 1,9 tūkst. eurų), įvykus draudžiamajam įvykiui tik perkels jos skolą iš banko kišenės į draudimo įmonės kišenę, t. y. tik pasikeis kreditorius.

Painiava dėl skolos likučio

2004 metais tuometiniame „DnB Nord“ banke Ingrida Dargienė gavo 400 tūkst. litų (apie 115 tūkst. eurų) dydžio būsto paskolą. Iki 2016 metų paskolą, kurią iki tol jau buvo perėmęs „Danske“ bankas, klientė dengė savo lėšomis, tačiau tuomet dėl susiklosčiusių aplinkybių tapo nemoki, ir sutartis buvo nutraukta. „Danske“ bankui moteris liko skolinga apie 112 tūkst. eurų. Nutrauktą sutartį su 112 tūkst. eurų skola „Danske“ pardavė bankui „Swedbank“, šis ją perdavė išieškoti antstoliui, taigi būstas buvo parduotas maždaug už 30 tūkst. eurų. Ši suma turėjo sumažinti klientės skolą.

Be to, banko reikalavimu moteris būsto paskolą buvo apdraudusi įmonėje „Būsto paskolų draudimas“, taigi draudimas, klientei tapus nemokiai, bankui išmokėjo per 46 tūkst. eurų draudimo išmoką.

Tačiau klientę suglumino tai, kad bankas jai pateikiamoje skolos „formulėje“ nurodė, kad draudimo išmoka tesiekia apie 17 tūkst. eurų. Jai taip pat buvo neaišku, kodėl bankas, vėliau su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį ir perleidęs įmonei 17 tūkst. eurų dydžio klientės skolos dalį, šios sumos neminusavo iš banko likučio.

Dienraščiui „Lietuvos žinios“ bankas „Swedbank“ taip pat patvirtino, kad iš klientės maždaug 110 tūkst. eurų skolos atėmė tik 17 tūkst. eurų draudimo išmoką ir 30 tūkst. eurų pardavimo lėšas.

„Lietuvos žinioms“ pradėjus nagrinėti šį atvejį paaiškėjo, kad visa painiava atsirado dėl to, jog klientė nebuvo gerai informuota, su kokiomis būsto paskolos draudimo sąlygomis ji sutinka. Moteris nežinojo, kad būsto paskolos draudimas, už kurį sumokėjo per 6,7 tūkst. litų (per 1,9 tūkst. eurų), įvykus draudžiamajam įvykiui tik perkels jos skolą iš banko kišenės į draudimo įmonės kišenę, t. y. tik pasikeis kreditorius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tapo skolinga ir draudimui

„Swedbank“ dienraščiui patvirtino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš tiesų priėmė sprendimą dėl maždaug 46,7 tūkst. eurų draudimo išmokos mokėjimo – ji buvo mokama dalimis. Tačiau skolininkė nežinojo, kad draudimas ne tiesiog padengia tokio dydžio skolos dalį, o išmokėjęs draudimo išmoką įgauna teisę šią sumą iš jos išsireikalauti.

Taigi priverstine tvarka realizavus hipoteka įkeistą turtą, išieškota maždaug 29,6 tūkst. eurų suma buvo skirta padengti tai klientės skolos daliai, už kurią UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką. Tad bankui mokėtina UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmoka sumažėjo iki maždaug 17 tūkst. eurų. Tokio dydžio sumą bankas ir perleido įmonei. Taigi klientė įmonei tapo skolinga 17 tūkst. eurų – tiek, kiek skolos padengė draudimas.

Bankas dienraščiui pabrėžė, kad pagal įstatymą ir draudimo taisykles reikalavimo perleidimo sutartis yra numatytas veiksmas, kuriuo „Būsto paskolų draudimas“ perima reikalavimą į skolos dalį, už kurią sumokėjo. Tai nėra dar vienas klientės skolos mažinimas, todėl perleidęs įmonei 17 tūkst. eurų bankas šia suma esą ir neturėjo sumažinti skolos likučio.

Neišaiškino draudimo sąlygų

Pati I. Dargienė dienraščiui teigė, kad, pasirašant sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir už paslaugą sumokėjus, draudikai jai žodžiu neišaiškino visų draudimo sąlygų – tik pateikė jas surašytas draudimo taisyklėse.

„Bet už draudimo įmoką, pagal draudimo įstatymą, žmogus nusiperka draudimo įmonės įsipareigojimą tam tikromis sąlygomis išmokėti draudimo išmoką, kurią šis gali panaudoti žmogui parankiam tikslui, o aš tuo metu neturėjau jokio pagrindo įtarti, kad ši draudimo sutartis nepavaldi draudimo įstatymui, – tvirtino pašnekovė. – Draudimo objektas buvo nurodytas ludijime: „Draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.“ Didžiulę draudimo įmoką aš mokėjau tam, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, jei aš tapčiau nemoki, būtų pasiektas draudimo objektas, t. y. naudodamasi draudimo išmoka galėčiau įvykdyti savo prievolę grąžinti būsto kreditą.“

Pašnekovės teigimu, kad draudimui padengus dalį skolos bankui, tą sumą ji gali tapti skolinga draudimui, esą buvo aišku iš taisyklių punkto: „Reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento.“ Tačiau ji pabrėžė, kad kitame taisyklių punkte buvo nurodyta, kad reikalavimo į įkeistą bankui turtą perleidimo sutartį draudikui reikėjo pasirašyti su banku per 10 dienų po draudimo išmokos sumokėjimo, o tokios sutarties bankas su draudiku, anot klientės, nepasirašė.

Dienraštis klientės pasiteiravo, ar „Būsto paskolų draudimas“ kaip kreditorius taiko palankesnes sąlygas, pavyzdžiui, mažesnes palūkanas, nei bankas – ar finansiškai jai yra koks nors skirtumas, kam mokėti skolą – draudimui, o ne bankui?

I. Dargienės teigimu, skirtumas tik toks, kad dėl kreditoriaus pasikeitimo ji patyrė daugiau kaip 6,7 tūkst. litų (1,9 tūkst. eurų) nuostolį – tiek, kiek kainavo draudimas. „O jokio teigiamo draudimo efekto išvis nėra“, – pridūrė ji. Ir nurodė, kad apdrausti būsto paskolą pasiūlė bankas, esą kitu atveju jis tiesiog nebūtų suteikęs paskolos.

„Naudą klientė gavo“

„Lietuvos žinios“ primena, kad bankų ir draudimo sektoriaus priežiūrą atliekantis Lietuvos bankas nuolat pabrėžia būtinybę aiškiai informuoti klientą apie paslaugų sąlygas,nes klientas yra silpnesnioji sandorio šalis.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Marijus Jūris Mikalauskas pripažino, kad finansinių, ypač draudimo, o tuo labiau kai bankinis produktas susijęs su draudimu, produktų supratimas klientui yra didelė problema.

„Standartinis sprendimas: klientui duodamos draudimo taisyklės, klientas deda papildomą parašą, kad susipažino su taisyklėmis, taip pat, be abejo, vadybininko konsultacijos, – sakė įmonės vadovas. – Tačiau žinome pagal savo patirtį, kad niekas taisyklių neskaito. O ir jas suprasti reikalingas specialus išsilavinimas. Aš matau tik vieną gelbėtoją – sąžiningai dirbantį tarpininką, draudimo srityje vadinamą draudimo brokeriu.“

Jis nesutiko, kad teikiamas būsto paskolos draudimas buvo naudingas tik bankui – anot jo, draudimas naudingas ir klientui, tiesiog ta nauda dažnai lieka nesuprasta.

M. J. Mikalausko teigimu, be „Būsto paskolų draudimo“ draudimo banko kredito sąlygos, palūkanų marža ar pradinis įnašas būtų blogesni arba kreditas išvis galėtų būti nesuteiktas. „Taigi klientas gaudavo naudą pačioje pradžioje, kaip kreditavimo sąlygų pagerinimą, o vėliau tai tiesiog užmirštama“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, „Būsto paskolų draudimas“ teikė itin veiksmingą pagalbą nemokiems klientams: vienus ar dvejus metus mokėdavo bankams už savo klientus pagal apdraustus būsto kreditus. Tai, anot direktoriaus, buvo beprocentė paskola, kurią reikėjo grąžinti per 10 metų lygiomis dalimis.

Skolininkė nežinojo, kad draudimas ne tiesiog padengia tokio dydžio skolos dalį, o išmokėjęs draudimo išmoką įgauna teisę šią sumą iš jos išsireikalauti.

„Tokia pagalba yra nuostabus „Būsto paskolų draudimo“ išradimas – laikinus finansinius sunkumus turinčiam žmogui (šie žmonės gi pirko būstą, planavo jį išsimokėti) nereikia dovanų, jam reikia pasiskolinti pigių pinigų, iki sutvarkys savo finansinę padėtį. Manau, kad tokio tipo išmokos galėtų atsirasti ir socialiniame draudime: pavyzdžiui, bedarbio pašalpa galėtų būti padoraus lygio, tačiau grąžintina vėliau. Ši pagalbos forma padėjo 2 tūkst. šeimų išsaugoti vienintelį būstą“, – komentavo M. J. Mikalauskas.

„Būsto paskolų draudimas“ nuo 2012 metų būsto paskolų nebedraudžia, nes tam esą nebėra didelio poreikio. Taip pat dėl to, kad įmonė turėjo sutvarkyti finansines problemas, susijusias su 2008–2010 metų krizės padariniais.

KOMENTARAS

Viskas teisėta

Advokatų kontoros „Cobalt“ komercinių ginčų praktikos grupės vadovas Marius Inta dienraščiui sakė, kad teisiniu požiūriu būtų nekorektiška teigti, jog draudimo sutarties esmė ar samprata buvo paneigta. Anot jo, vien faktas, kad asmuo apdraudė savo įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartį vykdymą, automatiškai nereiškia, jog asmeniui nebekils pareiga mokėti paskolą (jos dalį) arba atlyginti banko dėl paskolos negrąžinimo patirtus nuostolius.

„Pagal įstatymą tais atvejais, kai draudikas išmoka draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu ko kito nenumato draudimo sutartis ar įstatyme numatytos išimtys, – aiškino M. Inta. – Panagrinėkime konkretų pavyzdį: asmuo A sugadina asmens B turtą, kuris yra apdraustas draudiko C. Pagal draudimo sutartį, tarp asmens B ir draudiko C įvyksta draudžiamasis įvykis, draudikas C išmoka draudimo išmoką asmeniui B ir įgyja teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš asmens A, kuris yra atsakingas už padarytą žalą.“

Jo vertinimu, šiuo atveju susiklostė gana panaši situacija. UAB „Busto paskolų draudimas“, veikdamas kaip draudikas, įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, sumokėjo draudimo išmoką bankui (asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis) ir sumokėjęs šią išmoką įgijo teisę reikalauti išmokos sumos iš to asmens, kuris tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui.

„Įstatymai tokio reikalavimo teisių perėjimo nedraudžia – pavyzdžiui, pagal Civilinį kodeksą, draudžiamas reikalavimo teisių perėjimas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, ligos draudimo, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. O konkrečią reikalavimo teisių tvarką ir sąlygas turėtų detalizuoti sudarytos draudimo sutarties ir joms taikomų draudimo taisyklių nuostatos, – dėstė M. Inta. – Apibendrinant – aptariamu atveju asmuo buvo apdraudęs būsto paskolos negrąžinimo bankui riziką. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu draudimu asmuo apskritai prarado pareigą mokėti būsto paskolą ar kompensuoti su šios sutarties nevykdymu susijusius nuostolius. Sudaryta draudimo sutartimi asmuo tiesiog suteikė bankui galimybę, kad vietoj asmens jo pareigas – greičiau už asmenį – įvykdytų draudimo bendrovė. O tokią pareigą įvykdžiusi draudimo bendrovė perėmė banko turėtas teises į asmenį dėl negrąžintos paskolos dalies išreikalavimo tos apimties, kiek draudimo išmokos buvo sumokėta.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"