Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Biurokratija smogia smulkiajam verslui 

2018 lapkričio 12 d. 08:20
Vidutinei 4 darbuotojus turinčiai gamybinei įmonei įgyvendinti visus valstybės teisinius reikalavimus per metus prireikia 250 valandų./
Vidutinei 4 darbuotojus turinčiai gamybinei įmonei įgyvendinti visus valstybės teisinius reikalavimus per metus prireikia 250 valandų./
"Lietuvos žinių" nuotrauka

Įmonių, neišgyvenančių pirmaisiais veiklos metais, skaičius didėja. Ekspertų manymu, tam įtakos gali turėti per menkas šalies dėmesys verslumo ugdymui bei ilgos ir sudėtingos biurokratinės procedūros, kurios labiausiai kamuoja būtent smulkias ir vidutines įmones.

VšĮ „Versli Lietuva“ analizė parodė, kad 97 proc. šalyje veikiančių įmonių įdarbina iki 50 darbuotojų. Iš jų apie 60 proc. įmonių teturi iki 4 darbuotojų. Būtent smulkioms įmonėms sudėtingos ir ilgai trunkančios biurokratinės procedūros yra skaudžiausios.

Milijoniniai praradimai

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis sakė, kad kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmais buvo atlikta analizė, skirta įvertinti, su kokia biurokratine našta susiduria mažos įmonės. Pasitelkus hipotetinės, t .y. mažos, 4 darbuotojus turinčios ir metalinius vartus gaminančios, įmonės pavyzdį, paaiškėjo, kad tokiai įmonei įgyvendinti visus teisinius reikalavimus per metus prireikia 250 valandų. Tiek laiko reikia skirti ataskaitoms teikti, dokumentams pildyti, statistikai kaupti ir kitiems atitikties reikalavimams įgyvendinti.

Slovakijoje, pavyzdžiui, biurokratija pareikalauja 222 valandų per metus, Čekijoje – 233, Ukrainoje – 469 valandų.

Tai, kiek laiko užtrunkama siekiant atitikti visus teisinius reikalavimus, kaip pabrėžė V. Adomaitis, turi įtakos šalių konkurencingumui.

„Vidutiniškai 4 žmonių Lietuvos įmonė, pildydama ataskaitas ir įgyvendindama kitus atitikties reikalavimus, praleidžia 30 valandų daugiau nei analogiška įmonė Slovakijoje. Jei skaičiuosime, kad vidutinis valandinis atlyginimas pramonėje yra 7,5 euro, tai šiai aptariamai įmonei per metus tai kainuoja 225 eurus. Padauginkime šią sumą iš tokių įmonių skaičiaus – maždaug 57 tūkst. – ir gausime 11,5 mln. eurų viso ūkio mastu. Šis skaičius rodo, kiek prarandame dėl reguliavimo, – aiškino specialistas. – Reguliavimas yra viena tų sričių, kur valstybė galėtų daryti ženklius palengvinimus, o tada įmonės galėtų būti konkurencingesnės. Už tų ataskaitų pildymą niekas nemoka – įmonės turi įskaičiuoti tą laiką ir darbo užmokestį į savo produkcijos kainą. Jos tampa mažiau konkurencingos analogiško sektoriaus Centrinės Europos įmonių atžvilgiu.“

Reikia valstybės žingsnių

Viena sričių, kur valstybė galėtų ieškoti būdų palengvinti naštą smulkiajam verslui, anot V. Adomaičio, – elektroninių važtaraščių teikimas, taip pat pavojingų atliekų apskaita. Pagal netrukus įsigaliosiančią tvarką įmonės tokias atliekas turės įtraukti į apskaitą kas savaitę, o tai esą gali būti perteklinis reikalavimas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ieva Valeškaitė, LLRI ekspertė, pažymėjo, kad pagal „Doing Business“ indeksą lietuviai mokestinėms prievolėms įvykdyti sugaišta dvigubai daugiau laiko nei estai – tam skiriama atitinkamai 99 ir 50 valandų. Per metus, tiesa, Lietuva sugebėjo šį laiką sumažinti 10 valandų, tačiau, kaip pabrėžė ekspertė, kitos šalys vietoje taip pat nestovi. Todėl tokia Lietuvos pažanga mokesčių srityje nepadarė jokios įtakos užimamai pozicijai pagal „Doing business“ indeksą.

I. Valeškaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo ateinančių metų savarankiškai dirbantiems asmenims bus siūlomos „atostogos“ nuo mokesčių „Sodrai“. Jos manymu, stebint ir vertinant šios lengvatos duodamus rezultatus būtų galima svarstyti, ar ateityje ją būtų galima taikyti ir kitoms veiklos rūšims.

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų kurti verslą, bet tik 46 proc. žino, nuo ko pradėti.

LLRI ekspertę neramina ir tai, jog kasmet, peržiūrint Rinkliavų įstatymą, jos verslui neretai ne mažinamos, o didinamos. Nors rinkliavų dydis, kaip ji tikino, turėtų būti siejamas su techninėmis surinkimo galimybėmis. Tobulėjant technologijoms, skaitmenizuojant procesus, rinkliavos turėtų mažėti. Nors rinkliavos įmonių išlaidų struktūroje, anot I. Valeškaitės, greičiausiai nesudaro didelės dalies, vis dėlto kai kurios jų, pavyzdžiui, statybos leidimų, higienos pasų rinkliavos, yra aktualios smulkesniam verslui. Minėtos rinkliavos šiemet brango.

Sumažėjo savarankiškai dirbančių asmenų

Vadimo Ivanovo, VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo, teigimu, vertinant įmonių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, jis šiemet išliko panašus kaip ir pernai – vienam tūkstančiui gyventojų teko beveik 30 veikiančių įmonių.

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje įsikūrė 100 įmonių daugiau nei pernai, taigi pokytis minimalus. Didesni pasikeitimai matomi teisinio statuso kontekste – steigiant juridinį asmenį išpopuliarėjo mažųjų bendrijų forma (jų skaičius pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo beveik 15 proc.), tačiau populiariausios išliko uždarosios akcinės bendrovės (beveik 81 proc. visų veikiančių juridinių asmenų). Akcinių bendrovių sumažėjo beveik 3 proc., individualių įmonių – 7 procentais. Mažųjų bendrijų pagausėjimas siejamas su tuo, kad tai neretai yra alternatyva savarankiškai veiklai.

Šių metų pirmą pusmetį savarankiškai dirbančių asmenų mažėjo ir paslaugų, ir prekybos, ir kituose sektoriuose.Romo Jurgaičio nuotrauka
Šių metų pirmą pusmetį savarankiškai dirbančių asmenų mažėjo ir paslaugų, ir prekybos, ir kituose sektoriuose.Romo Jurgaičio nuotrauka

Vertinant savarankiškai dirbančių asmenų skaičių, 2017 metais buvo pastebėtas lūžis. 2016-aisiais jų skaičius augo, o 2017 metais pradėjo mažėti, ir ši tendencija tęsėsi šių metų pirmą pusmetį. Savarankiškai dirbančių asmenų šiuo laikotarpiu sumažėjo 1,9 tūkst., ir labiausiai tai matyti prekyboje (3,6 tūkst. mažiau), statyboje (2,9 tūkst. mažiau), apdirbamojoje gamyboje (0,3 tūkst. mažiau), paslaugų sektoriuje (1,7 tūkst.).

Išgyvena mažiau

Nors įmonių sukuriama šiek tiek daugiau, bet išgyvenusiųjų pirmuosius metus mažėja. 2017 metų pirmą pusmetį vienus metus išgyvenusios įmonės sudarė 62,6 proc., o šiemet – tik 57,4 procento. Išgyvenamumas padidėjo paslaugų sektoriuje, prekyboje, statyboje, tačiau sumažėjo tarp įmonių, kurios nenurodžiusios savo ekonominės veiklos, taip pat apdirbamojoje gamyboje, žemės ūkyje. Įdomu, kad savo veiklos nenurodžiusių įmonių išgyvenimo rodiklis yra 25 proc., tai tam tikra indikacija, kad tokia įmonė per pirmus metus turi 75 proc. tikimybę nutraukti savo veiklą.

V. Adomaičio pastebėjimu, vienas pagrindinių verslo plėtrą ribojančių veiksnių, kurį įvardija verslo atstovai, yra nepakankama paklausa. Šią problemą įvardija 30–40 proc. įmonių, ypač veikiančių prekybos ir pramonės sektoriuose. Taip pat verslininkai pabrėžia darbuotojų trūkumą – su tuo susiduria 20 proc. įmonių, o skaudžiausiai tai atsiliepia statybų, prekybos, pramonės, paslaugų sektoriams. 20 proc. įmonių taip pat įvardija finansinius sunkumus, su kuriais daugiausia susiduria tie patys sektoriai.

Anželikos Rusteikienės, „Lietuvos Junior Achievement“ direktorės, manymu, įmonių mažėjantis išgyvenamumas yra kompleksinė problema. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų kurti verslą, bet tik 46 proc. žino, nuo ko pradėti. A. Rusteikienės manymu, esminė gebėjimų stokos priežastis – nepakankamas dėmesys verslumo ugdymui. Nors apie tokį ugdymą valstybėje nuolat šnekama, realių veiksmų bemaž nėra. Ji pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Danija, Norvegija, Švedija, jau kurį laiką investuoja į verslumo – gebėjimo kritiškai mąstyti, planuoti savo laiką, prisiimti riziką, bendradarbiauti, dirbti komandose ir pan. – ugdymą mokyklos suole.

Tuo tarpu Lietuvoje jaunimui praktinių užsiėmimų įgyti šių įgūdžių nebūna, o ir teorinės ekonomikos žinios mokyklose dėstomos tik 9–10 klasėse – vėliau šis dalykas yra pasirenkamasis. Tyrimai rodo, kad norint, jog jaunas žmogus įsisavintų verslumo gebėjimus, tokiems užsiėmimas turėtų skirti bent 100 valandų. Tyrimai taip pat atskleidžia, kad mokiniai, kurie įgyvendina praktinius verslumo ugdymo projektus, yra 3–5 kartus labiau linkę pradėti savo verslus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"