Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Biokuro kainų burbulas griauna šildymo sistemas 

2018 lapkričio 26 d. 11:40
Kai dujos buvo pigios, namų savininkai griovė senas malkines krosnis, statėsi dujinius katilus ir kurį laiką džiaugėsi mažomis šildymo išlaidomis.
Kai dujos buvo pigios, namų savininkai griovė senas malkines krosnis, statėsi dujinius katilus ir kurį laiką džiaugėsi mažomis šildymo išlaidomis.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šildymo būdo pasirinkimas – nemažai diskusijų sukeliantis galvos skausmas individualių namų ir sodybų savininkams. Keli pastarieji dešimtmečiai gyventojus išmokė, kad renkantis šildymo sistemą apsiriboti vienintele, nors tuo metu ir labai pigia kuro rūšimi – neišmintinga ir pavojinga.

Prieš du dešimtmečius buvo pigios dujos. Tuomet namų savininkai griovė senas malkines krosnis, statėsi dujinius katilus ir kurį laiką džiaugėsi mažomis šildymo išlaidomis bei laisvu laiku, kurį anksčiau skirdavo kasmetinei malkų ruošai.

Prieš dešimtmetį dujos ėmė brangti ne procentais, o kartais, tad gyventojai išmetė dujinius katilus ir keitė juos į naujovišką taupesnę šildymo įrangą, naudojančią biokurą: malkas, granules, briketus.

Pieš dvejus metus pradėjus pūstis visų rūšių biokuro kainų burbului, šildymui naudoti vien tik biokuro katilus tapo finansiškai neracionalu. Krimtosi tie, kurie per daug patikėjo biokuro stebuklu ir investavo į jį nemažus pinigus.

Taigi dabar individualių namų savininkai vėl ieško naujų sprendimo būdų, kaip pertvarkyti nuosavas šildymo sistemas taip, kad ateityje neįkliūtų į vieno kuro kainų burbulo spąstus, ir kaip neišleisti šildymui daugiau negu per praėjusius šaltuosius sezonus.

Kalbinti šildymo sistemų specialistai, mokslininkai ir ekspertai teigė, kad šios pamokos jau turėtų būti išmoktos. Naujos šildymo mados ir tendencijos susijusios su energijos taupymu šiltinant namus bei kelių nepriklausomų šilumos šaltinių naudojimu tame pačiame name. Apgalvotai ir tinkamai pasirenkant šildymo sistemas, protingai investuojant į jų modernizavimą, drastiškų išlaidų žiemą galima ir nepatirti. Ekspertai sako, jog Lietuvos gyventojams į pagalbą ateina pati gamta – žiemos tampa nešaltos, trumpos. Tik reikia tai įvertinti ir tinkamai tuo pasinaudoti.

Svarbus komforto įvertinimas

Pasak dr. Vykinto Šuksterio, konsultacinės įmonės AF-TERMA eksperto, problema neretai kyla dėl to, kad projektuojant namą neskiriama pakankamai dėmesio būsimai katilinei ir šildymo sistemos įrangai. Šildymo būdas pasirenkamas vėliau, todėl iš anksto nenumačius šildymo įrangai reikalingo ploto galima neišvengti sunkumų, kuriuos derėjo išspręsti iki užbaigiant statybos projektą.

Eksperto nuomone, renkantis šilumos šaltinį, visuomet galima išskirti daugybę argumentų „už“ ir „prieš“, o kiekvienas šildymo variantas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Tas pats šildymo būdas niekada negali būti ir labai komfortiškas ar geras, ir tuo pat metu labai pigus. Priimant galutinį sprendimą, rekomenduojama palyginti šilumos kainos ir komforto santykį, žinoma, atsižvelgiant į energijos ir kuro kainų prognozes.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Reikėtų išskirti keletą kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima priimti tinkamiausią sprendimą dėl šildymo sistemos komfortiškumo. Vienas iš tokių galimų kriterijų – katilinės įrangos kompaktiškumas. Ilgus metus nebuvo skiriama daug dėmesio aplinkos taršai. Šiandien svarbu atsižvelgti ir į tai. Vietinės aplinkos taršą galima laikyti dar vienu kriterijumi. Kad šilumos šaltinio patikimumas būtų gerokai didesnis, dažnai pagalvojama ir apie papildomą, alternatyvų šilumos generatorių“, – teigia dr. V. Šuksteris.

Kad ir kaip brangtų malkos, jos dar ilgai bus pigiausias kuras.
Kad ir kaip brangtų malkos, jos dar ilgai bus pigiausias kuras.

Apsisaugoti nuo kainų kreivių

Edvinas Pliauga, bendrovės „Vilpra“ regiono pardavimo vadovas, sako, jog prognozuoti skirtingo kuro kainų pasikeitimų ilguoju laikotarpiu neįmanoma, bet kažkiek apsisaugoti nuo drastiškų išlaidų ir turėti alternatyvą reikia. Daug kas priklauso nuo namo energinės klasės – kuo namas senesnis ir prasčiau apšiltintas, tuo šildymo išlaidos bus didesnės, kad ir kurį būdą pasirinktume. Todėl svarbu atnaujinti namą ir pagerinti jo sandarumą, įrengti tinkamą vėdinimą. Jeigu namuose jaučiamas oro trūkumas, žmonės paprastai atidaro langus – vėdinasi natūraliai, bet praranda šilumą, o šildymo įrenginys daugiau dirba. Tad reikėtų naudoti rekuperacinę įrangą.

Naujos statybos individualių namų gyvenvietėse šiuo metu populiaru šildymui įsirengti dujinį katilą, jeigu iki sklypo yra atvestos dujos. Jeigu jų nėra, renkamasi šilumos siurblį. Pasak eksperto, norint turėti alternatyvą, papildomai galima statyti krosnelę arba kietojo kuro katilą, kurie bus naudojami tada, kai lauke smarkiai atšals – temperatūra bus žemesnė nei –10 laipsnių. Tada šildymo sąnaudos bus sumažintos šaltuoju metu renkantis pigesnį šildymo būdą.

„Dar vienas alternatyvus būdas – įrengti sistemas oras-oras arba oras-vanduo ir įrengti saulės elektrinę. Tada dalį papildomų elektros sąnaudų padengs saulės energija. Tačiau saulės elektrinės kol kas nepigus sprendimas, todėl svarbu tinkamai įvertinti investicijos dydį ir atsiperkamumą“, – aiškina E. Pliauga. Jis mano, jog šimtu procentų apsisaugoti nuo augančių išlaidų kylant kainoms vargu ar pavyks, bet turint alternatyvą jas galima sumažinti.

Kombinuotos šildymo sistemos, jungiančios kelias technologijas, leidžia gaminti pigiausią šilumą, tačiau investicijos į tokias sistemas būna didelės.

Mažiau darbo

Artūras Rimkus, bendrovės „Saulės broliai“ šildymo sistemų ekspertas, sako, jog visų pirma reikėtų kalbėti ne apie alternatyvių šildymo būdų paiešką, bet apie poreikį šilumą vartoti.

„Kodėl atsisakoma tradicinio malkinio katilo? Pastebiu tendenciją, kad alternatyvius šildymo būdus žmonės renkasi pirmiausia norėdami atsikratyti fizinio darbo – ruošti malkas ir krauti krosnį, vėliau supranta, kad dar ir sutaupys“, – samprotauja jis.

Geriausias šildymo būdas – individualus pasirinkimas, kurį lemia būstas, žemė, ant kurios jis stovi, ir kitos specifikacijos. Atsargesni vartotojai renkasi kombinuotas sistemas, manydami, kad pabrangus vienos rūšies energijai galės naudotis kita.

A. Rimkus sako, kad pasaulyje jau kelias dešimtis metų siurbliai oras-vanduo yra pagrindinis šilumos šaltinis, Lietuvoje – tai vis dar gana nauja ir vertinama atsargiai.

Dažname name paliekama senoji šildymo sistema ir prie jos prijungiamas siurblys oras-vanduo kaip alternatyvus šildymo šaltinis. Tačiau jo patirtis rodo, kad jau kitą šildymo sezoną senasis šildymo katilas būna pamirštas, nes siurblys savo darbą atlieka puikiai ir namas šildomas juo.

Išeitis – akumuliuojantys židiniai

Evaldo Pociaus, bendrovės „Kad nebūtų šalta“ eksperto, manymu, kiekviena sistema turi pliusų ir minusų, taip pat labai daug ką lemia galimybės, pavyzdžiui, ar į sklypą yra atvestos dujos. „Labai geras derinys ir atsiperkanti investicija – siurblys oras-vanduo kartu su ilgai šilumą išlaikančiu židiniu“, – mano ekspertas. Pasak jo, šios šildymo sistemos papildo viena kitą.

Jeigu tai nauja statyba, namas yra aukštos energinės klasės, bet į sklypą neatvestos dujos, tai greičiausiai labiau apsimokėtų statyti šilumos siurblį oras-vaduo ir įrengti grindų šildymą. Tokiems židiniams reikia labai mažai malkų – 90 kv. m patalpai parai užteks 12–15 kg malkų. Be to, nereikia židinio nuolatos kūrenti – jis sukaupia šilumą“, – tikina E. Pocius.

Pasak eksperto, šaltą žiemą, reaguojant termostatams, šilumos siurblys ryja elektrą, bet jei papildomai įrengtas akumuliuojantis židinys, šilumos siurblio energijos reikia mažiau. Be to, netikėtai dingus elektrai, namas paprastai netenka pagrindinio šildymo šaltinio, o židinys tokiais atvejais išgelbėja. Tai itin aktualu vakariniuose Lietuvos rajonuose, kur dėl stiprių vėjų avarijos elektros tinkluose labai dažnos.

Kelias sistemas derinti apsimoka

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Kęstutis Buinevičius mano, kad tradicinis lietuviškas biokuras – malkos dar ilgai liks pagrindiniu kuru kaimiškose vietovėse.

„Kad ir kaip brangtų malkos, jos dar ilgai bus pigiausias kuras. Kai namas gerai apšiltintas ir šilumos energijos reikia labai nedaug, kuro kaina tampa nebe tokia svarbi, nes jo nedaug reikia. Todėl šiltam namui svarbiau naudojimo komfortas, o kuro kaina tampa antraeiliu klausimu“, – įsitikinęs KTU docentas.

Pasak jo, mažam ir labai šiltam namui reikia mažai energijos, todėl Skandinavijoje neretai pasirenkamas elektrinis šildymas. Tada galima lengvai ir tiksliai valdyti šildymą individualiai kiekvienam kambariui, o tai dar labiau mažina sąnaudas. Skandinavų patirtis sako, kad turėti kelias šildymo alternatyvas yra labai praktiškas pasirinkimas.

„Suomijoje individualūs namai seniai naudoja ne vienos rūšies kurą ar šilumos šaltinį. Tarkim, esant lietingam sezonui, kai yra daug pigios hidroelektrinių elektros, gali apsimokėti ir elektrinis šildymas. Lietuvoje smulkieji vartotojai laisva elektros rinka dar nesinaudoja, todėl šis pavyzdys Lietuvai bent jau kol kas netinkamas, bet netolimoje ateityje gali tapti realus“, – mano KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros doc. K. Buinevičius.

Jis pritaria šildymo įranga prekiaujančių bendrovių ekspertų rekomendacijoms, jog šilumos siurbliai oras-vanduo gamina pigią šilumą, tačiau šis efektyviai veikia tik esant teigiamai arba silpnai neigiamai aplinkos oro temperatūrai. Kuo šalčiau lauke, tuo šio tipo siurbliai tampa mažiau efektyvūs, o kaip tik tuo metu ir reikia daugiau šilumos. Vadinasi, šalčių laikotarpiu naudinga turėti kitokį papildomą šildymą – biokuro ar dujų katilą.

Pasak KTU docento, energetikos įmonėse, centralizuoto miestų šildymo sistemose taip pat naudojamas kelių rūšių kuras. Pagrindiniam šilumos kiekiui gaminti naudojamas pigus kuras – medienos atliekos. Tai yra pigiausia iš visų galimų kuro rūšių, tačiau įranga brangi ir sudėtinga. Tai apsimoka, nes šilumos kaina yra mažiausia. Tačiau tokios brangios investicijos į katilą, kuris dirba trumpai, tik didžiausių šalčių metu, vargu ar greitai atsiperka. Todėl šalčių laikotarpiu naudoti dujinius šildymo katilus yra kur kas pigiau, nors dujos ir brangios. „Toks dviejų rūšių kuro derinys leidžia gauti mažiausią vidutinę šildymo sezono šilumos kainą. Panaši logika gali būti taikoma ir namų ūkyje“, – tikina doc. K. Buinevičius.

Kitas pavyzdys – saulės elementais vasarą gaminama elektra vasarą šildo vandenį, o žiemą panaudojama šilumos siurbliui „sukti“. Tokios sistemos pagaminta šiluma gali būti pigesnė nei kūrenant malkomis, tačiau investuoti reikės daug.

Anot mokslininko, kombinuotos šildymo sistemos, jungiančios kelias technologijas, leidžia gaminti pigiausią šilumą, tačiau investicijos į tokias sistemas būna didelės.

FAKTAI

Šiluma brangsta

X

Šiais metais medienos kaina, Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje išaugo apie 20 proc. Siekiant „paveikti“ biokuro kainas 2019 metais Lietuvoje bus kertama daugiau lapuočių medžių.

Kainų komisijos vadovės Ingos Žilienės teigimu, biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, auga iki 30 procentų.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ Prekybos biokuru vadovas Vaidas Jonutis anksčiau teigė, kad lyginant su praėjusiais metais biokuro kaina yra pakilusi vidutiniškai 31,2 proc., o, pavyzdžiui, Šiauliuose pakilo 40 proc.

X

Dujos ir elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio, kaip prognozuojama, gali brangti apie 15–20 procentų. Gamtinių dujų kaina gyventojams antrąjį 2018-ųjų pusmetį nekito.

X

Centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina šalyje lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, augo 5,1 proc., o per metus, palyginti su pernai lapkričiu, – 4 procentus. Šios kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose dabar lemia biokuro kainų augimas. Spalį į šilumos kainas įskaičiuota vidutinė šių metų rugpjūčio biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina buvo 15,2 proc. didesnė nei į rugsėjo šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos biokuro kaina.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"