Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Belgija nesieja užkrato su Baltijos valstybėmis 

2018 spalio 10 d. 09:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Belgija nesieja afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrato patekimo į šalį su Baltijos valstybėmis

Taip sako Lietuvos Veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika, remdamasis Belgijos veterinarijos tarnybos vadovu – esą teigiama, jog virusas į šalį pateko dėl žmogiškojo faktoriaus.

Pasak Lietuvos tarnybos, afrikinis kiaulių maras sparčiai plinta ne tik Baltijos šalyse ir Lenkijoje, bet ir Kaliningrado srityje, Ukrainoje, Moldovoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje.

Belgijoje AKM nustatytas rugsėjo pradžioje. Kelių nugaišusių šernų liekanos aptiktos netoli greitkelio, kuriuo vyksta intensyvus tarptautinių transporto priemonių judėjimas.

„Belgijos veterinarijos tarnybos vadovas pabrėžė, kad pagrindinė jų tyrimo metu išgryninta viruso patekimo į šalį hipotezė – žmogiškasis faktorius, tačiau jokios su Baltijos šalimis sietinos informacijos tyrimo eigoje nėra įvardinta“,– pranešime spaudai teigė D. Remeika. Jis su Belgijos kolega situaciją aptaręs Vienoje vykstančiame Europos Sąjungos Tarybos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų neformaliame posėdyje.

„Kolega patikino, kad tiriamos įvairios hipotezės, nes teoriškai virusas į Belgiją galėjo patekti iš bet kurios valstybės, kurioje šiuo metu yra fiksuojami AKM atvejai kiaulėms ar šernams“,– pridūrė jis.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pirmadienį BNS sakė, kad užkratas į Belgiją galėjo patekti nebūtinai iš Baltijos šalių, bet ir iš Ukrainos, Rusijos ar kitų šalių.

Belgijos televizija RTBF sekmadienį pranešė, kad šalies institucijos tiria dvi pagrindines viruso patekimo į šalį versijas – jis galėjo patekti su maisto atliekomis, kurias išmeta Baltijos šalių vilkikų vairuotojai, arba jį atvežė iš misijų Baltijos valstybėse grįžę Belgijos kariai.

Krašto apsaugos ministerijos atstovas Laimis Bratikas antradienį teigė, kad versija, jog kiaulių maro užkratą į Belgiją galėjo atvežti Baltijos šalyse tarnavę Belgijos kariai nėra pagrįsta. Anot jo, daugiausia belgų karių tarnavo Lietuvoje, tačiau tose vietose, kur jie buvo dislokuoti ar dalyvavo pratybose, nebuvo kiaulių maro protrūkių.

BNS

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"