Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Bedarbius pratins prie darbo 

2019 vasario 21 d. 15:05
Darbo netekęs žmogus ne tik praranda nuolatines pajamas, bet ir išgyvena nerimą dėl ateities.
Darbo netekęs žmogus ne tik praranda nuolatines pajamas, bet ir išgyvena nerimą dėl ateities.
BNS nuotrauka

Antras mėnuo septyniose šalies savivaldybėse įgyvendinamos naujos priemonės, kuriomis siekiama į darbo rinką integruoti bedarbius, ypač ilgalaikius ar gaunančius socialinę paramą. Tam skirta daugiau kaip 5 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad jos parengtas modelis grįstas Užimtumo tarnybos skyrių ir savivaldybių bendradarbiavimu. Naujos priemonės įgyvendinamos Alytaus mieste, Akmenėje, Druskininkuose, Pagėgiuose, Panevėžio mieste, Šilutėje ir Utenoje. Merijų atstovai neslepia, kad sunkiausia gali būti rasti bedarbių, norinčių dirbti.

Ne pašalpų, o darbo

Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, vasario 1 dieną šalyje registruota 159,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. 43 proc. jų ieškojo nekvalifikuoto darbo, 34 proc. buvo kvalifikuoti darbininkai, 23 proc. – specialistai. Užimtumo tarnyboje registruoti darbo neturintys asmenys sudarė 9,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis jų – ilgalaikiai bedarbiai, nedirbę vienus ir daugiau metų.

Sociologų teigimu, ilgalaikiai bedarbiai vertinami kaip nemotyvuoti, nors dažniausiai tai pasitikėjimą savimi ir įgūdžius praradę žmonės. Po keliolikos nesėkmingų bandymų įsitvirtinti darbo rinkoje jie apskritai nebetiki, kad kam nors yra reikalingi, nusivilia ir nebesiima jokių veiksmų.

Romas Lazutka: „Mėgstama sakyti, kad žmogus tingi dirbti. Tačiau tingėti gali visi, jei nėra tinkamai motyvuojami dirbti." / BNS nuotrauka
Romas Lazutka: „Mėgstama sakyti, kad žmogus tingi dirbti. Tačiau tingėti gali visi, jei nėra tinkamai motyvuojami dirbti." / BNS nuotrauka

Darbo netekęs asmuo ne tik praranda nuolatines pajamas, bet ir išgyvena nerimą dėl ateities. Ilgą laiką nedirbant susirasti naują darbą darosi vis sunkiau, be to, ne kiekvienas žino, kaip ir kur jo ieškoti. Sunkiu gyvenimo laikotarpiu žmogui reikia jausti palaikymą, nenuleisti rankų ir stengtis keisti susidariusią situaciją. Anot sociologų, taip pat svarbu, kad asmuo jaustųsi atsakingas už savo gyvenimą ir būtų aktyvus jo kūrėjas, o ne tik paramos prašytojas.

Todėl SADM parengė ilgalaikių bedarbių įtraukimo į darbo rinką modelį. Atsižvelgiant į individualius jų poreikius norima suteikti pagalbą, bet daugiausia dėmesio skirti ilgalaikiams bedarbiams, kurie kai kuriais atvejais gauna socialinę paramą, patiria socialinę riziką ar yra prispausti kitų bėdų. Tai – vieniši tėvai, asmenys, priklausomi nuo alkoholio ir kitų medžiagų, pasižymintys ilgalaikėmis sveikatos problemomis, neturintys namų arba gyvenantys labai atokiai.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui individualiai padės atvejų vadybininkai – jų septyniose savivaldybėse, dalyvaujančiose eksperimente, bus įdarbinta po vieną. Darbo ieškos Užimtumo tarnyba, kitas paslaugas teiks savivaldybės.

„Į šį modelį taip pat bus įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos. Jos irgi galės teikti tam tikras paslaugas. Svarbiausia, kad bus dirbama su darbdaviais, kurie ir padės sugrąžinti tuos žmones į darbo rinką“, – tvirtino E. Radiškauskienė. Galutinis siūlomo modelio tikslas – sėkmingai integruoti bedarbius į darbo rinką siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi bei savo šeima savarankiškai, be socialinės paramos.

Eglė Radišauskienė: "Kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui individualiai padės atvejų vadybininkai." / BNS nuotrauka
Eglė Radišauskienė: "Kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui individualiai padės atvejų vadybininkai." / BNS nuotrauka

Panašaus principo modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Estijoje.

Rasti norinčiųjų – iššūkis

Eksperimente, kaip planuojama, dalyvaus apie 1400 ilgalaikių bedarbių iš beveik 40 tūkstančių. Jam įgyvendinti iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų skirta daugiau kaip 5 mln. eurų. Į SADM projektą įsitraukusių savivaldybių atstovai neslepia, kad didžiausiu iššūkiu laiko ilgalaikių bedarbių, kurie norėtų dalyvauti šiame eksperimente, paieškas. Tiesa, procesas dar tik prasideda.

Utenos rajone norima įdarbinti 50 ilgalaikių bedarbių. Kaip prisipažino Utenos rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja socialinei reabilitacijai Dalia Bulkienė, tai padaryti bus nelengva. „Surasti norinčių dirbti ilgalaikių bedarbių nepaprastai sunku. Niekas nepageidauja dalyvauti tokiame eksperimente, nes teks domėtis darbo paieškomis, dalyvauti mokymuose, pokalbiuose. Paskui reikės ir dirbti. O dažnas to net nenori, nes mano, jog tai tėra laiko gaišinimas“, – tvirtino ji.

Anot D. Bulkienės, rasti norinčiųjų įsitraukti į šį projektą kiek lengviau tarp priešpensinio amžiaus ilgalaikių bedarbių. Tie žmonės dar rodo bent šiokį tokį suinteresuotumą turėti darbą, įgyti naujų žinių. Tarp jaunesnių ilgalaikių bedarbių, ypač iš socialinės rizikos šeimų, pageidaujančiųjų dalyvauti eksperimente nėra.

Panašiai „Lietuvos žinioms“ kalbėjo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Pasak jo, merija yra įsipareigojusi privilioti dirbti 80 ilgalaikių bedarbių. „Bandysime įtraukti į šį procesą visus socialinius darbuotojus, taip pat – seniūnijų, kad aiškintų žmonėms, jog dirbti reikia“, – tikino A. Šimelionis.

Tiesa, kaip skelbia SADM, pernai gegužės-liepos mėnesiais Šilutėje jau vyko nedidelis eksperimentas. Buvo bendradarbiaujama su savivaldybės institucijomis ir darbdaviais, paslaugos teiktos tiesiogiai seniūnijose, organizuotos darbo mugės. Nors bandymų laikotarpis buvo palyginti trumpas, praėjusių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, Šilutėje nedarbas nuo gegužės sumažėjo 2,5 proc. – iki 8,3 procento.

Kiek daugiau vilčių, kad eksperimente dalyvaujantys bedarbiai vėl netaps pašalpų prašytojais, turi Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė. Anot jos, į eksperimentą numatyta įtraukti 28 ilgesnį laiką nedirbusius asmenis. „Tikimės, jog tiek žmonių pavyks įdarbinti ne vien projekto laikotarpiui – darbo vietų atsiranda jau veikiančiose įmonėse, be to, į rajoną ateina dar viena stambi verslo grupė, kuri čia ketina sukurti apie 1000 naujų darbo vietų. Todėl norintieji tikrai ras darbo“, – aiškino R. Žiedienė.

Bandyti reikia

Per eksperimentą vieno ilgalaikio bedarbio motyvavimui dirbti, jo darbo vietai subsidijuoti pusę metų numatyta skirti apie pusketvirto tūkstančio eurų.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio teigimu, jei iš 1400 ilgalaikių bedarbių, dalyvausiančių projekte, bent penktadalį pavyks integruoti į darbo rinką, jau bus galima sakyti, kad eksperimentas pavyko. Tačiau verslo atstovai įsitikinę, jog tai tik pinigų švaistymas. Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, žmonės bus įdarbinami pusei metų, o vėliau vėl grįš į Užimtumo tarnybą.

Su tokia nuomone nelinkęs sutikti ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Anot jo, negalima teigti, jog žmonės nenori dirbti, nes jų noras ar nenoras labai priklauso nuo motyvavimo – koks siūlomas atlygis už darbą, kokios patirties praeityje asmuo turėjo. „Mėgstama sakyti, kad žmogus tingi dirbti. Tačiau tingėti gali visi, jei nėra tinkamai motyvuojami dirbti. Kiekvieną galima motyvuoti dirbti, tik nereikia norėti, kad jis sutiktų dirbti už atlyginimą, kuris prilygsta pašalpai, arba pas darbdavį, kuris su darbuotoju atsiskaito kada nori“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė R. Lazutka.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika