Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Balti laikraščių puslapiai – ženklas politikams 

2018 rugsėjo 11 d. 10:00
Europos Parlamentas privalo tvirtai balsuoti už autorių teises, kad išliktų demokratija ir vienas nuostabiausių jo simbolių – žurnalistika./
Europos Parlamentas privalo tvirtai balsuoti už autorių teises, kad išliktų demokratija ir vienas nuostabiausių jo simbolių – žurnalistika./
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žiniasklaida skundžiasi atsidūrusi sudėtingoje padėtyje – esą gražiu šūkiu apie nemokamą internetą prisidengiančios tam tikros platformos, pasisavina ir komerciniais tikslais naudoja žurnalistų sukuriamą turinį. Strasbūre rengiantis balsavimui dėl autorių teisių apsaugos reformos, kai kurie Europos laikraščiai išeis tuščiais puslapiais.

Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos atstovai ragina europarlamentarus būti principingus – pasisakyti už tai, kad interneto milžinai sąžiningai kompensuotų kūrėjams už naudojimąsi jų sukurtu turiniu verslo tikslais.

Šiandien dalis Europos laikraščių, pavyzdžiui, Lenkijos verslo dienraštis „Puls Biznesu“ ar Italijos „Milano Finanza“, dienos šviesą išvydo tuščiais pirmaisiais puslapiais. Taip kovojama už leidėjų ir žurnalistų teises Europos Parlamente (EP) rengiantis svarbiam balsavimui. Europarlamentarai trečiadienį spręs dėl to, ar leisti pradėti derybas su Europos Sąjungos (ES) Taryba dėl naujo autorių teisių reglamentavimo. Pasiūlymą dėl Autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje direktyvos Europos Komisija (EK) pateikė prieš dvejus metus. Aiškinama, kad tobulėjant skaitmeninėms technologijoms pasikeitė kūrinių ir kitų saugomų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai, atsirado naujų rinkos dalyvių bei verslo modelių, skaitmeninėje aplinkoje intensyvėja tarpvalstybinio pobūdžio naudojimas, todėl ES autorių teisių sistemos tikslus ir principus reikia pritaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Bene daugiausia aistrų ir kontraversijų pastaruoju metu kelia 11-asis Autorių teisių direktyvos straipsnis. Jis numato galimybę žiniasklaidos priemonėms gauti pajamas už jų naujienų straipsnių fragmentų (nuotraukų, antraščių, tekstų ištraukų) skelbimą iš tokių kompanijų, kaip „Google“, „Facebook“ ir kitų panašių.

Siūlomų pakeitimų šalininkai, pavyzdžiui, dalis žiniasklaidos atstovų, ragina EP atmesti bet kokius bandymus pašalinti 11-ąjį straipsnį iš Autorių teisių direktyvos. Esą jame numatytos nuostatos gyvybiškai svarbios užtikrinant žiniasklaidos laisvę Europoje, nes suteiks leidėjams nuosavybės teisės į jų internetinį turinį tuo metu, kai internetinės platformos naudoja jį nemokamai ir gauna reklamos pajamų Silicio slėnyje.

Oponentai reiškia susirūpinimą, kad pataisos gali kelti grėsmę žodžio ir informacijos laisvei, „nususinti“ internetą, nes socialiniuose tinkluose, kitose platformose esą nebeliktų nuorodų į naujienas, apriboti prieigą prie nemokamo interneto.

Liepą mandato nesuteikė

Autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje direktyvą europarlamentarai darsyk aptars plenarinėje sesijoje Strasbūre. Liepos mėnesį EP nariai atsisakė suteikti mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl autorių teisių apsaugos reformos. Aiškinta, kad siekiama daugiau laiko besiskiriančioms pozicijoms suderinti ir aptarti.

Antradienį vyksiančiose diskusijose europarlamentarai turės galimybę pristatyti savo pasiūlymus, kokios reformos EP turi siekti derybose su ES Taryba. Trečiadienį bus balsuojama dėl EP Teisės reikalų komiteto patvirtintų reformos gairių bei atskirų pakeitimų, kuriuos galės pateikti europarlamentarai ar frakcijos. Iš viso šiuo metu jau yra užregistruotos 252 pataisos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Dalis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų jau apsisprendė, kaip balsuos dėl minėtos direktyvos, kiti – tebesvarsto. Konservatorė Laima Liucija Andrikienė BNS sakė, kad ketina palaikyti 11-ąjį direktyvos straipsnį. „Nuogąstaujantiems dėl to, kad neva Autorių teisių direktyva apribos žmonių prieigą prie nemokamo interneto, noriu pažymėti, kad leidėjų turimos teisės neapima aktyvių internetinių nuorodų, todėl neriboja teisės ir galimybės paieškoms, naujienų portalams ir socialiniams tinklams keistis bei dalintis spaudos publikacijų turiniu internete“, – kalbėjo ji.

Laima Liucija Andrikienė: „Nuogąstaujantiems dėl to, kad neva Autorių teisių direktyva apribos žmonių prieigą prie nemokamo interneto, noriu pažymėti, kad leidėjų turimos teisės neapima aktyvių internetinių nuorodų."/Alinos Ožič nuotrauka
Laima Liucija Andrikienė: „Nuogąstaujantiems dėl to, kad neva Autorių teisių direktyva apribos žmonių prieigą prie nemokamo interneto, noriu pažymėti, kad leidėjų turimos teisės neapima aktyvių internetinių nuorodų."/Alinos Ožič nuotrauka

EP nariai Vilija Blinkevičiūtė, Valentinas Mazuronis teigė laukiantys kompromisinio varianto. „Noriu tikėti, kad bus atrastas tas kompromisinis pasiūlymas, kad nebūtų pasmerkti informacijos rengėjai ir smulkesnės įmonės, taip pat – ir Lietuvoje. Kita vertus, nesinorėtų, kad išnyktų tie „pliusai“, kuriuos turime šiandien laisvai naudodamiesi tinklais, ar tai būtų „Google“, ar „Facebook“, – BNS aiškino V. Mazuronis.

Prašo dalintis pajamomis

Už direktyvos priėmimą pasisakančios Prancūzijos naujienų agentūros „Agence France-Presse“ (AFP) Bagdado biuro vadovas Sammy Ketzas išplatino kreipimąsi į EP narius. Jis rašo, kad per daugiau kaip 40 darbo žiniasklaidoje metų stebėjo, kaip konfliktų zonose dirbančių žurnalistų nuolat mažėja, o pavojų nepaliaujamai daugėja. „Esame tapę taikiniais, o rengti mūsų reportažus kainuoja vis brangiau. Seniai praėjo laikai, kai galėdavau vykti į karą vilkėdamas vien striukę ar marškinėlius, turėdamas tapatybės kortelę kišenėje ir lydimas fotografo arba operatoriaus. Dabar reikia neperšaunamų liemenių, šarvuotų automobilių, kai kada – asmens sargybinių, taip pat draudimo. Kas apmoka visas šias išlaidas? Žiniasklaidos priemonės – ir joms tai brangiai atsieina“, – aiškino žurnalistas.

Pasak S. Ketzo, nors sumoka už turinį ir siunčia žurnalistus, pasiryžusius rizikuoti gyvybėmis, kad užtikrintų patikimas, išsamias, teisingas ir įvairias žinias, pelną žeriasi ne žiniasklaidos priemonės, o interneto platformos, už turinį nemokančios nė cento. „Panašiai būtų, jeigu koks nors prašalaitis ateitų ir begėdiškai nugvelbtų jūsų darbo vaisius. Moralės ir demokratijos požiūriu tai nepateisinama. Labai daug draugų atsisakė žurnalisto darbo, nes jų žiniasklaidos organizacijos užsidarė arba nebeįstengia jiems mokėti“, – tikino jis.

S. Ketzo teigimu, žiniasklaida ilgai kentė prieš sureaguodama, mėgindama tvarkytis su pasekmėmis, o ne priežastimi. Dėl pinigų stygiaus darbuotojų atleidimai pasiekė beveik absurdišką lygį: laikraščiai beveik nebeturi žurnalistų. „Dabar jie prašo gerbti jų teises, kad galėtų toliau rengti naujienų pranešimus. Jie prašo, kad pardavimų pajamomis būtų dalijamasi su kuriančiais turinį – ar jie būtų žiniasklaidos darbuotojai, ar menininkai. Tai yra „gretutinių teisių“ esmė. Galime toliau maitintis melu, skleidžiamu „Google“ ir „Facebook“, kad „gretutinių teisių“ direktyva sukels pavojų žmonių galimybei nemokamai prieiti prie interneto. Ne. Nemokama prieiga prie žiniatinklio išliks, nes interneto milžinės, šiuo metu nemokamai naudojančios straipsnių turinį, gali atlyginti žiniasklaidai neprašydamos vartotojų susimokėti. Sudėtinga? Neįmanoma? Visiškai ne. „Facebook“ 2017 metais gavo 16 mlrd. JAV dolerių pelno, o „Google“ – 12,7 milijardo JAV dolerių pelno. Jos tiesiog turi sumokėti, kas priklauso. Taip žiniasklaida išliks, o interneto milžinės prisidės prie žiniasklaidos įvairovės ir laisvės, kurią jos tvirtina palaikančios“, – įsitikinęs AFP žurnalistas, pridurdamas, kad EP privalo tvirtai balsuoti už autorių teises, kad išliktų demokratija ir vienas nuostabiausių jo simbolių – žurnalistika.

Neapriboja turinio sklaidos internete

Panašiai kalba ir mūsų šalies žiniasklaidos atstovai. Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas kreipėsi į Lietuvoje išrinktus europarlamentarus, prašydamas balsuoti už Autorių teisių direktyvą. Jis primena, kad po 2008 metais įsismarkavusios ekonominės krizės ir tuometės Vyriausybės priimto sprendimo daugiau nei dvigubai – iki 21 proc. – padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai, žiniasklaidos padėtis tapo itin sudėtinga. Pavyzdžiui, jo vadovaujamo leidinio pajamos tąsyk per metus smuko beveik 4 mln. eurų.

Dainius Radzevičius: „Mūsų tikslas ir pagrindinė pozicija, kad autoriniai kūriniai, kurie duoda naudos visuomenei ir verslui, turėtų duoti naudos ir autoriams, sąžiningai paskirstant, duodant jiems pajamų."/Romo Jurgaičio nuotrauka
Dainius Radzevičius: „Mūsų tikslas ir pagrindinė pozicija, kad autoriniai kūriniai, kurie duoda naudos visuomenei ir verslui, turėtų duoti naudos ir autoriams, sąžiningai paskirstant, duodant jiems pajamų."/Romo Jurgaičio nuotrauka

„Buvo momentas, kai galvojome, kad nebeišgyvensime, nes teko drastiškai mažinti sąnaudas: atleidome trečdalį darbuotojų, likusiems mažinome atlyginimus 20–30 proc., atsisakėme dalies produktų. Lig to būtų negana pasauliniai technologijų gigantai „Google“ ir „Facebook“ iš Lietuvos leidėjų atsiriekė iki 70 proc. reklamos rinkos pajamų, atimdami pagrindinį spaudos leidybos finansavimo šaltinį. Tokioje neįtikėtinoje situacijoje lietuviška žiniasklaida pasuko skirtingais keliais: vieni bankrutavo (pavyzdžiui, šiandien turime vos 3 nacionalinius dienraščius – „Lietuvos rytą“, „Verslo žinias“ ir „Lietuvos žinias“), kiti ėmė kurti brukalus pagal pinigus mokančių interesų grupių užsakymus, nenurodydami savo skaitytojams, jog tai apmokėtas turinys, treti – iš paskutiniųjų bandė išgyventi, jausdami atsakomybę prieš visuomenę ir tikėdami savo profesijos misija. Viso šio jovalo pasekmė – nuskurdusi Lietuvos žiniasklaida, minimali idėjų ir nuomonių sklaida, o atskirais atvejais ir savarankiškumo praradimas, netekus ekonominio pagrindo. Galima būtų galvoti, kad tai pačios žiniasklaidos problema, bet istorija negailestingai byloja, kad ten, kur silpna ir neprincipinga žiniasklaida, ten silpna ir pažeidžiama valstybė“, – pabrėžė R. Barysas.

EP rengiantis antrąkart balsuoti dėl Autorių teisių direktyvos, jis aiškino, kad tai gyvybiškai svarbus dokumentas, galintis padėti žiniasklaidai įveikti krizių ir technologijų sukurtus iššūkius. Tai, kaip bus balsuojama dėl jos, lems, ar Lietuvoje ir Europoje dominuos trečiarūšė žiniasklaida, neprisiimanti jokių įsipareigojimų visuomenėms ir platinanti lėkštą, neretai plagijuojamą ir net melagingą turinį, ar ekonomiškai stiprėjanti žiniasklaida, kuri prisiima pilną atsakomybę už kuriamą kokybišką turinį, padedantį stiprinti visuomenes ir valstybes. „Susipažinęs su direktyva, atsakingai vertinu jos pasekmes. Mano giliu įsitikinimu, ji niekaip neapriboja turinio sklaidos internete, bet gali paskatinti globalius technologijų gigantus sąžiningiau kompensuoti turinio kūrėjams už pasinaudojimą jų turiniu verslo tikslais“, – mano R. Barysas.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas taip pat sakė, kad intelektinė nuosavybė turi būti saugoma, o ją kuriantiems žmonėms turi būti sumokama sąžiningai. „Kitu atveju paskęsime netikrų naujienų, propagandos ir socialinių tinklų burbuluose, o tai būtų pavojinga visuomenei“, – pažymėjo jis.

Kyla daug klausimų

Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacijos vadovės Aistės Žilinskienės nuomone, kol kas dėl pasiūlymo yra likę daug klausimų. „Tai lyg ir gera intencija, bet, kita vertus, visiškai neaišku, koks tai modelis, kaip vyktų atsiskaitymas, pagal kokius kriterijus ir panašiai. Kyla klausimas, ar tai apskritai įgyvendinama“, – BNS sakė ji.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius priminė, kad jo vadovaujama organizacija buvo viena iš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos steigėjų. „Mūsų tikslas ir pagrindinė pozicija, kad autoriniai kūriniai, kurie duoda naudą visuomenei ir verslui turėtų duoti naudą ir autoriams, sąžiningai paskirstant, duodant jiems pajamų. Ar tai būtų tradicinis žiniasklaidos verslas, ar tradicinis verslas ir jau po to transformacijos į „Google“ paieškas, „Facebook“ ir visa kita. Tačiau ten, kur autorinis kūrinys kažkam teikia naudą, jis ją turi teikti ir autoriui. Tokia mūsų principinė pozicija. Kalbant direktyvos kontekste, tai reikštų, kad iš principo jos klausimu esame labiau pozityvūs“, – kalbėjo jis.

Autorių problemų nespręstų

Mykolo Romerio universiteto profesorius advokatas Mindaugas Kiškis autorių teisių apsaugos reformą vertina itin kritiškai. Anot jo, EK paskelbti tikslai sukurti bendrą skaitmeninę rinką ir ES vieningai sureguliuoti autorių teisių klausimus buvo gražūs ir ambicingi. Tačiau to, kas parengta, esą negalima vadinti reforma, nes joje nėra to, kas labiausiai rūpi autoriams ir skaitmeninio turinio vartotojams. „Iš šios reformos liko daugiau pavadinimas nei reali reforma. Negana to, įvertinus, kas daroma, sakyčiau, kas tai yra gana bjaurūs tam tikrų interestų grupių, kurios tiesiog stumia savo norus kažkaip užsidirbti pinigų, gauti tam tikrus įrankius tai daryti, žaidimai“, – mano jis.

11-asis direktyvos straipsnis, pasak M. Kiškio, neturi nieko bendra su autoriais. Teisininko nuomone, jis tik numato galimybę dėl vieno ar kito euro „pasistumdyti“ žiniasklaidos konglomeratams ir interneto gigantams. „Pavyzdžiui, aš esu autorius, turiu savo blogą. Jį indeksuoja, cituoja, naudoja kas tik netingi. Prieš kurį laiką dariau mažytį, iš dalies asmeninį tyrimą – savo bloge svarsčiau galimybę įvesti mokamo turinio skiltį. Kalba eitų ne apie paprastus blogo įrašus, o apie tam tikrą papildomą turinį. Matau, kad tai yra tikrai aktuali problema, nes autorius neturi tokių galimybių: ir technologijos yra nepažengusios, ir visi mokėjimo paslaugų tiekėjai nelabai draugiški smulkių, pavienių autorių atžvilgiu. Tai tikrai yra problema. tačiau dėl to, kad EP ar ES nustatys 11 straipsnį be pakeitimų, toks, koks jis siūlomas, ši mano problema niekaip neišsispręs. Čia eina kalba apie korporacijas. Autoriai iš to absoliučiai nieko negaus“, – įsitikinęs advokatas.

M. Kiškis sutinka su direktyvos oponentų įspėjimais, kad ją priėmus gali kilti grėsmė žodžio ir informacijos laisvei, internetas – „nususti“, o žmonių prieiga prie nemokamo interneto gali būti apribota. Esą kiltų ir daugybė neaiškumų. Tarkime, profesorius sako, kad būtų nebeaišku, ar jis, kaip autorius, turėtų teisę naudoti kokias nors nuorodas į kitą turinį. „Yra ir kitų problemų, kurių ši reforma visiškai nesprendžia. Pavyzdžiui, vadinamoji kūrinių našlaičių problema. Dabar prisijungus prie interneto randi kalnus turinio, kuris yra neaišku kieno, ko turėčiau atsiklausti, kad galėčiau įsidėti tam tikrą paveiksliuką į savo blogą ar kur nors panaudoti. Ypač, jei tą darau daugiau švietėjiškais tikslais. Manau, kad autoriams tikrai bus blogai, nes atsiras papildomų neaiškumų, ar tam tikras turinys gali būti naudojamas, ar ne. Daugeliu atveju, kai kalbama apie bendrąją žiniasklaidą, iš viso bus draudžiama, juodu ant balto pasakyta, kad prašome jokių nuorodų į mus nedėti, jokio turinio nenaudoti. Tai veda į visiškai nereikalingus konfliktus. Ką reiškia visiškai nenaudoti turinio? Ar tai, kad negaliu pacituoti nė vieno žodžio, o gal – trijų, ar kalbama apie pastraipą? Atsakymo nėra. Direktyvą vertinu neigiamai ir sutinku su argumentais, kad tai pakenks ir saviraiškos laisvei, ir apskritai informacijos prieinamumui internete, nes vartotojas jos neras todėl, kad ja nebus galima normaliai pasidalinti“, – akcentavo M. Kiškis.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"