Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Aukštos biokuro kainos priviliojo užsieniečius pardavėjus 

2019 sausio 21 d. 11:32
Latvijos tiekėjai padidino biokuro pasiūlą Lietuvoje ir reikšmingai prisidėjo neutralizuojant spalio mėnesio kainų bumą.
Latvijos tiekėjai padidino biokuro pasiūlą Lietuvoje ir reikšmingai prisidėjo neutralizuojant spalio mėnesio kainų bumą.
UAB "Tymbex" nuotrauka

Prie daugiau nei trečdaliu per metus padidėjusios „Baltpool“ biokuro biržos apyvartos pernai reikšmingai prisidėjo ir nuolat aktyvėjantys prekybos sesijų dalyviai iš Latvijos. Biokuro kainoms Lietuvoje šovus virš 200 eurų, prekiauti biokuru mūsų šalyje panoro tiekėjai ir iš kitų užsienio šalių.

„Baltpool“ pranešė, kad bendra biokuro biržos apyvarta per 2018 metus padidėjo 37 proc., iki 82 mln. eurų. Biržoje buvo sudaryti 5784 sandoriai. Tai 14 proc. daugiau nei 2017 metais. Palyginti su 2017 metais, biokuro kaina pakilo 31,5 procento.

„Šį rudenį įsitikinome biokuro biržos Lietuvoje prekybos efektyvumu. Rudenį pabrangus biokurui, buvo baiminamasi išaugsiančių šildymo kainų. Spalį biokuro kainai šovus virš 200 eurų už toną naftos ekvivalento (tne), prekybos galimybėmis susidomėjo biokuro tiekėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Šiuo laikotarpiu Latvijos tiekėjai gerokai aktyviau dalyvavo biržoje bei sudarė apie 20 proc. ilgalaikių sandorių Šiaurės Lietuvoje. Dvišalių kontraktų rinkoje tokia greita reakcija nebūtų buvusi įmanoma ir padėtis, tikėtina, būtų buvusi dar labiau įtempta. Gruodžio pradžioje indekso vertė nukrito iki 184,92 euro/tne (prieš metus žiemos sezono metu buvo 192,14 euro/tne), rinka susireguliavo ir biokuro kaina grįžo į 2017 metų lygį“, – komentavo energijos išteklių biržos generalinis direktorius Andrius Smaliukas. Rudenį atsiradus didesnei biokuro pasiūlai, kainos ėmė leistis, bet lieka ganėtinai aukštos.

Dominavo trumpalaikiai sandoriai

Pernai nuo vasaros vidurio į prekybą aktyviai įsitraukė biokuro pirkėjai iš Latvijos. 2018 metais Latvijos biokuro tiekėjai sudarė apie 3,3 proc. biokuro rinkos, spalio– gruodžio mėnesiais – 5 procentus. Iš viso sandorius vykdė 71 pirkėjas ir 117 pardavėjų, iš jų 26 – latviai.

Pasimokę iš 2017 metų rudens, kai dėl liūčių negalėjo įvažiuoti į mišką, biokuro pardavėjai iš pradžių neskubėjo sudaryti ilgalaikių sandorių, daugiau buvo pasirašoma trumpalaikių.

Spalį biokuro kainai šovus virš 200 eurų už toną naftos ekvivalento, prekiauti biokuru mūsų šalyje panoro ir tiekėjai iš užsienio šalių.

„Tokia padėtis, kai trumpalaikių kontraktų kaina yra mažesnė nei ilgalaikių, susiklostė pirmą kartą biržos istorijoje. Nepaisant šių metų, biržos veiklos istorija rodo, kad geriausių rezultatų pasiekia pirkėjai, kurie pasirenka mišrią biokuro įsigijimo strategiją, t. y. dalį kuro įsigyja ilgalaikiais, dalį – trumpalaikiais kontraktais“, – dėstė A. Smaliukas.

Anot jo, biokuro žaliavų kainos, rudenį pakilusios 40 proc., vertė manyti, jog sezonas bus itin sudėtingas, ir prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus mažomis maržomis būtų pavojinga.

Vis dėlto 2018 metų rudens oro sąlygos buvo geros, todėl rinkoje gerokai padaugėjo biokuro tiekėjų, kurie atitinkamai išaugino pasiūlą.

Daugiau dalyvių iš Latvijos

„Džiaugiamės, nes plėtra už šalies ribų – vienas iš „Baltpool“ tikslų. Svarbu ir tai, kad Latvijos tiekėjai padidina pasiūlą Lietuvoje, ir jie reikšmingai prisidėjo neutralizuojant spalio mėnesio kainų bumą“, – sakė A. Smaliukas.

Jis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dabar „Baltpool“ yra užsiregistravęs 51 dalyvis iš Latvijos; iš jų aktyvūs buvo 26 – 17 pardavėjų ir 9 pirkėjai. 2018 metais prekybininkai iš Latvijos čia pardavė 60 proc. biokuro daugiau nei užpernai – 14,2 tūkst. tne, palyginti su 8,9 tūkstančio.

Iki šiol lietuvių „Baltpool“ biržoje latviai daugiausia biokurą pirkdavo. Iš esmės mažai kas pakito, išskyrus tai, kad biržoje jie perka jau ir pardavėjų iš Latvijos parduodamą biokurą. Tikėtina, kad „Baltpool“ biržoje dalyvauja daugiausia tie Latvijos biokuro pardavėjai, kuriuos tenkina ir mažesnės kainos Lietuvoje. Latvių aktyvumas šiek tiek padėjo koreguoti vidutines biokuro kainas Lietuvoje.

Latvijoje vidutinė biokuro kaina buvo dešimtadaliu aukštesnė negu Lietuvoje, ir tai keistoka, nes pernai pas mūsų šiaurinius kaimynus tęsiantis medienos eksporto bumui, kirtaviečių buvo gausiau nei Lietuvoje.

Mat, kaip pranešė Latvijos žemdirbystės ministerija, 2018 metais medienos ir jos gaminių eksportas buvo beveik penktadaliu (17,8 proc.) didesnis negu 2017 metais. Per 11 praėjusių metų medienos eksportuota už 2,414 mlrd. eurų. Daugiausia medienos produkcijos išvežta į Jungtinę Karalystę (18,2 proc.), Švediją (12,3 proc.) ir Estiją (10,4 procento). Per metus labiausiai padidėjo apvaliosios, malkinės ir pjautinės medienos eksportas, o mažiausiai – medinių baldų bei popieriaus, kartono ir gaminių iš jų.

Vidutinė biokuro kaina Baltijos valstybėse 2018 m. lapkričio pabaigoje

BiokurasLietuvaLatvijaEstija
Skiedros190,84173 (-10,3)*189 (-1)
Medienos granulės364,11354,62 (-2,68)367,36 (+0,88)
Kuro durpės116,38130,29 (+10,68120,67 (+3,56)

* Skliausteliuose – proc., palyginti su kainomis Lietuvoje

Šaltinis: „Baltpool“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika