Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Aukščiausios vėjo elektrinės sukasi Aukštaitijoje 

2017 rugpjūčio 16 d. 15:46
Mindaugas Juodis: „Aštuoni veikiantys vėjo parkai (apie 140 MW) 2020 metais nustos gauti fiksuotą tarifą ir „atsilaisvins“ apie 18 mln. eurų per metus VIAP biudžeto lėšų, kurios galėtų būti perskirstytos naujiems vėjo parkams finansuoti.“
Mindaugas Juodis: „Aštuoni veikiantys vėjo parkai (apie 140 MW) 2020 metais nustos gauti fiksuotą tarifą ir „atsilaisvins“ apie 18 mln. eurų per metus VIAP biudžeto lėšų, kurios galėtų būti perskirstytos naujiems vėjo parkams finansuoti.“
Alinos Ožič nuotrauka

Rugpjūčio 16 dieną elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintoja, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką.

Pagal vietovę Kunigiškių vardu pavadintame vėjo elektrinių parke pastatytos trys šiuo metu aukščiausios Lietuvoje vėjo elektrinės, kurių bokšto ir sparno aukštis siekia net 180 metrų. Jos yra 10 metrų aukštesnės už kitas Lietuvos vėjo jėgaines, o kiekvienos jų mentės ilgis siekia 60 metrų. Bendrovė planuoja per metus pagaminti 27 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

„Šį parką eksploatuoti pradėjome šių metų vasario 27 dieną ir jau pastebime aukštesnių vėjo jėgainių pranašumus“, – interviu LŽ teigė UAB „Renerga-1“ direktorius Mindaugas Juodis.

Jis teigia, kad vėjo energetikos plėtra galėtų būti didesnė ir spartesnė: nedidindama naštos vartotojams Lietuva iki 2020 metų sausumoje galėtų instaliuoti 350 MW galios vėjo elektrinių. Tokiu būdu 10–11 proc. padidėtų vėjo jėgainėse pagamintos elektros suvartojimas, o 2020–2021 metais ši dalis išaugtų iki 24–25 procentų.

Tuo metu Baltijos jūroje įrengus 400 MW elektrinių būtų galima užtikrinti 20–22 proc. bendro elektros poreikio. 2030 metais vėjo elektrinėse pagaminta elektra jau galėtų užtikrinti 50 proc. Lietuvos elektros poreikio. „Vėjo energija tampa pigiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu. Manau kad artimiausiu metu tokia ir išliks“, – sakė M. Juodis.

Planuoja tolesnę plėtrą

– Iki šiol vėjo energetika Lietuvoje daugiausia plėtota pajūryje ir Vakarų Lietuvoje. Kodėl nusprendėte statyti parką Aukštaitijoje?

– Vėjo elektrinių parko statybos galimybėmis Anykščių rajone pradėjome domėtis dar 2011 metais, siekdami įgyvendinti ilgalaikę plėtros strategiją energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyboje. Anykščių savivaldybė bendrajame plane buvo numačiusi teritoriją vėjo jėgainių statybai. Taip pat šiame rajone jau turime vieną veikiantį objektą – modernią Kavarsko hidroelektrinę. Atlikę vėjo greičių matavimus sužinojome, kad vėjo greitis yra nedaug mažesnis nei pajūrio regione. 2015 metais laimėjome skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, nes pasiūlėme mažiausią Lietuvoje elektros energijos supirkimo kainą – 5,6 cento už kilovatvalandę. Mūsų žiniomis, tai tebėra mažiausia kilovatvalandės kaina šalyje.

– Ar labai skiriasi klimato, infrastruktūros ir kitos sąlygos statyti bei eksploatuoti vėjo parkus Anykščių ir Kretingos rajonuose, kuriuose esate įsikūrę?

– Vėjo jėgainių statybos sąlygos niekuo nesiskiria lyginant žemyninę dalį su pajūrio regionu. Galima būtų išskirti nebent žemės derlingumo balą Anykščių rajone. Jis čia yra gerokai didesnis, todėl susitarti su žemės savininkais dėl vėjo jėgainių statybos užtruko daug ilgiau.

Anykščių rajone naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką oficialiai atidarė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius (iš kairės), Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis ir UAB „Renerga-1“ direktorius Mindaugas Juodis / Romo Jurgaičio nuotrauka
Anykščių rajone naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką oficialiai atidarė koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Audrius Bendaravičius (iš kairės), Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis ir UAB „Renerga-1“ direktorius Mindaugas Juodis / Romo Jurgaičio nuotrauka

– „Renerga“ užsiima elektros energijos gamyba iš vėjo, vandens ir saulės. Kompanija valdo Pastrėvio ir Kavarsko hidroelektrines bei Benaičių vėjo elektrinių parką, vėjo elektrinių parką „Benaičiai-1“ ir šalia šio parko esančią eksperimentinę mažąją vėjo ir saulės elektrines. Kokias tolesnes vėjo energetikos plėtros galimybes svarstote? Kokios išorinės sąlygos paskatintų ar pristabdytų šiuos plėtros planus?

– Kiek esame susipažinę, naujojoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje yra numatyta vėjo energetikos plėtra. Atsižvelgdami į ją bei savo įmonės ilgalaikius tikslus, planuojame didinti elektros energijos gamybą iš vėjo. Taip pat šiuo metu svarstome plėtros galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Neapsiribojame vien tik vėjo energetika, domimės ir kitų rūšių energetiniais projektais. Šiuo metu jau baigiame elektromobilių greito įkrovimo stotelės įrengimo darbus Klaipėdoje prie Centrinio Klaipėdos terminalo Baltijos prospekte, artimiausiu metu pradėsime įrengimo darbus ir Druskininkuose prie viešbučio „Druskininkai“ V. Kudirkos gatvėje.

Laukia ryžtingesnių sprendimų

– Kaip vertinate vėjo energetikos situaciją Lietuvoje? Ar investuoti į šią energijos rūšį sudarytos geros sąlygos? Kaip Lietuva pagal vėjo energetikos dalį šalies energetikos struktūroje atrodo tarp kitų Europos Sąjungos šalių?

– 2016 metais Europoje naujų vėjo jėgainių parkų galia sudarė 51 proc. visos naujai instaliuotų elektrinių galios. Bendra suminė vėjo jėgainių galia Europos Sąjungoje (ES) 2016 metais siekė 153,7 gigavatų (GW). 2016 metais vėjo jėgainės ES pagamino beveik 300 teravatvalandžių (TWh) elektros, patenkino dešimtadalį (10,4 proc.) Bendrijos elektros poreikio, o investicijos į šį sektorių ES siekė 27,5 mlrd. eurų.

2016 metais vėjas aplenkė anglis ir tapo antru didžiausiu instaliuotos galios šaltiniu Europoje.

Lietuvoje šiuo metu nustatyta 500 MW kvota vėjo jėgainėms yra visiškai išnaudota, todėl vėjininkai laukia Vyriausybės žingsnių skiriant naujas kvotas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad sausumoje techniškai būtų galima vėjo jėgainėms skirti papildomą 250–400 MW kvotą. Ministerija linkusi iki 2020 metų nustatyti 250 MW, o ne 350 MW papildomą kvotą, kaip siūlo vėjininkai, mat didesnė kvota esą brangintų elektrą vartotojams.

Mindaugas Juodis: „Aštuoni veikiantys vėjo parkai (apie 140 MW) 2020 metais nustos gauti fiksuotą tarifą ir „atsilaisvins“ apie 18 mln. eurų per metus VIAP biudžeto lėšų, kurios galėtų būti perskirstytos naujiems vėjo parkams finansuoti.“

Su tokia išvada nesutinkame. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad 2020 metais 8 veikiantys vėjo parkai (apie 140 MW) nustos gauti fiksuotą tarifą, galiojusį 12 metų, tokiu būdu „atsilaisvins“ apie 18 mln. eurų per metus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų, kurios galėtų būti perskirstytos naujiems vėjo parkams finansuoti nedidinant naštos Lietuvos gyventojams .

Mūsų skaičiavimais, 350 MW naujų vėjo elektrinių pareikalautų 12–13 mln. eurų per metus. Tai apie 60 proc. mažesnis paramos intensyvumas (be balansavimo sąnaudų), tad 350 MW galėtų būti instaliuoti nedidinant naštos vartotojams. Papildomai įrengus 350 MW galios vėjo elektrinių 2020–2021 metais, padidėtų vėjo jėgainėse pagamintos elektros suvartojimas iki 24–25 procentų. „Litgrid“ pripažįsta, kad papildomi 350 MW galėtų būti balansuojami be papildomų investicijų į infrastruktūrą. Po 2021 metų plėtra galima dar didesnė, jeigu tam bus paruošti tinklai.

– Ar energijos iš vėjo gamyba yra ir ateityje bus konkurencinga, palyginti su kitomis energijos gamybos rūšimis iš atsinaujinančių šaltinių ir iškastinio kuro? Kas tai lems?

– Vėjo elektrinių gaminamos elektros kaina yra reikšmingai sumažėjusi ir yra mažiausia iš visų galimų elektros energijos gamybos alternatyvų Lietuvoje. Technologijos labai sparčiai tobulėja, vėjo jėgainių bokštų aukščiai didėja, mentės darosi vis ilgesnės, o tai leidžia gerokai padidinti vėjo jėgainių galingumą ir jų išnaudojimo koeficientą, palyginti su jau pastatytomis vėjo jėgainėmis.

Rugpjūčio 16 dieną koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką / Romo Jurgaičio nuotrauka
Rugpjūčio 16 dieną koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavato (MW) vėjo elektrinių parką / Romo Jurgaičio nuotrauka

FAKTAI

Kunigiškių vėjo parką (Anykščių r.) sudarančių trijų vėjo elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo kaina šiuo metu yra mažiausia iš visų veikiančių vėjo parkų Lietuvoje.

Planuojama, kad vėjo parkas Anykščių rajone pagamins ir į tinklą tieks apie 27 mln. kilovatvalandžių elektros energijos per metus.

Šaltinis: „Renerga“

„Renerga-1“ atidarė aukščiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje

..

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"