Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Asmeniniai kontaktai verslą ištraukia iš informacinio triukšmo 

2019 vasario 14 d. 06:00
Apie tai, kiek procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai ir ar verslininkui reikia draugijų, klubų bei asociacijų - vasario 28 dieną Druskininkuose vyksiančioje konferencijoje „Kaip sugauti laimės paukštę?“
Apie tai, kiek procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai ir ar verslininkui reikia draugijų, klubų bei asociacijų - vasario 28 dieną Druskininkuose vyksiančioje konferencijoje „Kaip sugauti laimės paukštę?“
pixabay.com nuotrauka

Lietuvoje jau didžioji dalis verslo priklauso asocijuotoms struktūroms, mat narystė verslo organizacijose įmonėms leidžia ne tik užmegzti kontaktus su savo tiksline auditorija, bet ir netiesiogiai prisidėti prie teisėkūros, gerinant sąlygas verslui.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, kad šiuolaikiniame pasaulyje neturėdamas asmeninių kontaktų tampi nepastebimu informaciniu „triukšmu“. Apie tai, kiek procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai ir ar verslininkui reikia draugijų, klubų bei asociacijų, jis skaitys pranešimą vasario 28 dieną Druskininkuose vyksiančioje konferencijoje „Kaip sugauti laimės paukštę?“

Ne tik gauti, bet ir duoti

– Lietuvoje dar įprasta pasišaipyti, kad be asmeninių pažinčių nieko nenuveiksi. Tačiau ar asmenines pažintis tikrai reikėtų vertinti kritiškai – galbūt kartais užmegztas asmeninis, emocinis ryšys padeda realizuoti idėjas, kurių vien formaliais santykiais susaistyti partneriai nepalaikytų?

– Mano vertinimu, priėjimas per asmeninį ryšį visuomet yra gerokai efektyvesnis. Teko dirbti skirtingose rinkose su skirtingų kultūrų žmonėmis ir pastebėjau, kad asmeninis veiksnys visur šiek tiek skirtingas. Pavyzdžiui, Rytų šalių bloke ar Artimuosiuose Rytuose asmeninis ryšys yra tiesiog būtinas, taip turbūt kultūriškai susiklostę. Dirbau Omane, kur be to turbūt nieko nenuveiktum. Pietiniuose kraštuose jis taip pat labai vertinamas. Dirbdamas Jungtinėje Karalystėje pastebėjau, kad Vakaruose be užmegzto asmeninio ryšio irgi labai sunku. Kadangi rinka perpildyta informacijos, jos srautas galingas, atsirinkti teisingą žinutę yra ganėtinai sudėtinga. O turint asmeninį kontaktą į tave tikrai atkreips dėmesį. Užmezgęs asmeninių ryšių Jungtinėje Karalystėje galėjau gauti ar transliuoti tikrai daugiau informacijos, negu būčiau galėjęs tai padaryti bendrais kanalais, būdamas bendrame fone.

Manau, turint kontaktų tinklą (angl. Network) ir taupomas laikas, ir informacija visai kitaip pateikiama. Vakarai gal ne tiek kultūriškai asmeninius kontaktus vertina, o būtent dėl šių pranašumų.

Andrius Nikitinas: "Reikalingas natūralus įsipareigojimų vykdymas. Jei dalyvaudamas kokioje nors visuomeninėje veikloje ar bendraudamas su kitais asmenimis įsipareigoji ką nors padaryti, ir turi tai atlikti." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Andrius Nikitinas: "Reikalingas natūralus įsipareigojimų vykdymas. Jei dalyvaudamas kokioje nors visuomeninėje veikloje ar bendraudamas su kitais asmenimis įsipareigoji ką nors padaryti, ir turi tai atlikti." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

– Lietuvoje asmeninės pažintys dar neretai siejamos su giminystės ryšiais. Tačiau jei taip nėra, kaip pasiekti, kad formalus kontaktas pavirstų į asmeninį?

– Asmeninių kontaktų tikrai nesiečiau su giminystės ryšiais, juos siečiau su pagarba ir pasitikėjimu, savitarpio supratimu dalykiniame kontekste. Be to, svarbu nesielgti savanaudiškai – siekdamas asmeninio kontakto turi ne tik imti, bet ir duoti.

Kad užmegztum asmeninius kontaktus, reikėtų būti visuomeniškam. Ši savybė charakterizuoja žmogų. Apskritai reikalingas natūralus įsipareigojimų vykdymas. Jei dalyvaudamas kokioje nors visuomeninėje veikloje ar bendraudamas su kitais asmenimis įsipareigoji ką nors padaryti, ir turi tai atlikti. Kitaip tariant, abipusę pagarbą aš suprantu kaip savo tiesioginių pareigų vykdymą ir savo žodžio laikymąsi.

– Įsivaizduokime naują įmonę, kuri dar neturėjo progos įrodyti, kad yra patikima, sąžininga bei laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Koks efektyviausias būdas jai užmegzti asmeninių kontaktų?

– Vienareikšmiškai – dalyvauti įvairiuose seminaruose, asocijuotoje veikloje, verslo susitikimuose. Nauja įmonė turėtų dalyvauti ten, kur gali rasti savo tikslinę auditoriją. Aišku, tai identifikuoti irgi yra darbas, bet manau, kad tai tikrai įmanoma, jeigu esi aktyvus žmogus, seki, kas vyksta tavo veikloje.

Verslas aktyvumo nestokoja

– Darbuotojus vienijančios organizacijos – profsąjungos – neretai vertinamos kaip neturinčios Lietuvoje gilių šaknų, taigi dar silpnos. O ar verslininkus jungiančios draugijos, klubai ir asociacijos turi pakankamai senas tradicijas ir nėra vien formalūs vienetai?

– Profsąjungų kiek kitoks kontekstas – Lietuvoje istoriškai susiklostė taip, kad jos anksčiau buvo priverstinės. Todėl profsąjungų populiarumas nėra toks ryškus. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, profsąjungos yra gana stiprūs dariniai. O jei kalbėtume apie verslo asocijuotas struktūras, manau, jos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra brandžios ir turi labai senas tradicijas. Vakarų valstybėse verslo organizacijos įkurtos siekiant kurti palankias sąlygas verslui, dialogą su Vyriausybe. Ir mes, kaip verslo asociacija, su Vyriausybe esame pasirašę nacionalinį susitarimą, kad verslui aktualūs klausimai būtų tarp mūsų išdiskutuoti. Šiuo atveju tai didelis ne tik verslo, bet ir visos verslo bendruomenės indėlis į šalies teisėkūrą.

– Kaip vertintumėte verslo sąmoningumą ir motyvaciją iš verslo organizacijų pasiimti kiek įmanoma daugiau? Ar užaugome pakankamai, kad ne tik formaliai joms priklausytume, bet ir būtume aktyvūs dalyviai?

Andrius Nikitinas: „Reikalingas natūralus įsipareigojimų vykdymas. Jei dalyvaudamas kokioje nors visuomeninėje veikloje ar bendraudamas su kitais asmenimis įsipareigoji ką nors padaryti, ir turi tai atlikti.“

– Galėčiau tvirtai teigti, kad verslas gana aktyvus. Savo organizacijoje atliekame didžiulį darbą – analizuojame, vertiname situaciją tiek mokesčių, tiek verslo sąlygų atžvilgiu ir tai grindžiame įrodymais, rinkoje esama situacija, analitikų atliekama analize. Sąmoningumo gal kartais ir pritrūksta, gal ir emocijos kartais prasiveržia, bet visada vadovaujamės logika ir faktais. Tiesa, politiniai žingsniai ne visuomet daromi atsižvelgiant į argumentus – tai kita medalio pusė. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad verslas mąsto pragmatiškai.

– Tačiau ar verslas apskritai pakankamai aktyviai įsilieja į jų interesams atstovaujančias organizacijas? Gal priklausymas verslą vienijančiam vienetui yra daugiau stambių įmonių požymis?

– Manau, nėra likę daug verslo, kuris nepriklausytų organizacijai, grupei ar pan. Lietuvoje pastebima tikrai didžiulė koncentracija tiek šakinių asociacijų, tiek regioninių asociacijų, tiek apskritai visokių klubų, pavyzdžiui, vadovų klubų. Taigi didžioji dalis įmonių yra atstovaujama kokiu nors formatu. Aišku, visuomet esama įmonių, kurios tuo visiškai nesidomi, bet, manau, jei šiais laikais nesi girdimas, po kurio laiko turėti balsą vis tiek prisireikia.

Sąmoningumą vertinti statistiškai labai sunku. Tačiau vien Lietuvos verslo konfederacija atstovauja per 3,5 tūkst. įmonių, savo atstovus turi 165 darbo grupėse, komisijose ir pan., dabar ir į profesinių mokyklų tarybas esame delegavę savo atstovus.

Svarbu kokybė – ne kiekybė

– Ar dalyvaujant verslo organizacijų veikloje tinka principas „kuo daugiau – tuo geriau“, verčiau rinktis vieną organizaciją ar daugiau jų?

Apie tai, kiek procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai ir ar verslininkui reikia draugijų, klubų bei asociacijų - vasario 28 dieną Druskininkuose vyksiančioje konferencijoje „Kaip sugauti laimės paukštę?“ / pixabay.com nuotrauka
Apie tai, kiek procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai ir ar verslininkui reikia draugijų, klubų bei asociacijų - vasario 28 dieną Druskininkuose vyksiančioje konferencijoje „Kaip sugauti laimės paukštę?“ / pixabay.com nuotrauka

– Tai labai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Bet nemanyčiau, kad įmonei blaškytis ir būti visur yra tikslinga. Ji turėtų atsirinkti stipriausias arba jos geriausiai atstovaujamas organizacijas, per kurias jos interesai būtų maksimaliai transliuojami į viešumą. Laikas šiuolaikiniame pasaulyje yra pinigai, todėl jo švaistyti nereikėtų. Dalyvavimas visur nesukuria pridėtinės vertės.

– Kaip dažnai narystė organizacijoje būna mokama? Dėl narystės mokesčio turbūt taip pat svarbu organizacijas atsirinkti racionaliai?

– Vienareikšmiškai. Turbūt kiekvienoje asocijuotoje, arba teisingai save pozicionuojančioje, struktūroje, kuri atstovauja narių interesams, narystė privalo būti mokama. Asocijuotos struktūros veikla turi būti finansuojama, kad būtų užtikrinti administraciniai gebėjimai, be kurių nebūtų pateikiamos nei nuomonės, nei argumentai, nei galėtų būti surenkami duomenys ar kokybiškai deklaruojama pozicija. Tačiau ir įmonė, asociacijai susimokėjusi nario mokestį, atlieka tam tikrą įsipareigojimą. Jeigu nemokėdama mokesčio ji taps begalės asocijuotų struktūrų nare, tai galiausiai pasimes miške ir negalės nė reikalauti iš asociacijos veiklos rodiklių. Todėl manau, kad simbolinį (ar nebūtinai simbolinį) mokestį asociacija privalo taikyti.

– Kaip atpažinti neaktyvias, neefektyvias, veikiau formaliai egzistuojančias organizacijas? Ar minėtas nario mokestis yra vienas kriterijų?

– Kiekviena asociacija pateikia mėnesines ir metines veiklos ataskaitas. Manau, šiuolaikiniame informacijos sraute labai greitai galima atsirinkti, ką asociacija veikia, kokius tikslus ji sau kelia, koks jos aktyvumas. Galima patikrinti, ar ji yra viešojoje erdvėje, o gal tik formaliai veikia tam tikram siauram tikslui pasiekti. Galiausiai daug pasako asocijuotos struktūros tinklalapis.

– Kokią žinutę išorei transliuoja narystė organizacijoje – ar, pavyzdžiui, kad įmonė turi užnugarį, yra aktyvi, turi statusą?

– Įmonė, kuri dalyvauja asocijuotos struktūros veikloje, visada transliuoja paprasčiausią žinutę, kad jos interesai atstovaujami kolegialių organų ir ji dalyvauja teisėkūros procese, kuriame negalėtų tiesiogiai dalyvauti. Lygiai taip pat šią informaciją gali transliuoti įmonės, kurių veikla licencijuojama ar reguliuojama, ar jų veiklai kuriami kokie nors draudimai. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje buvo iškilęs prekybos laiko ar prekybos tam tikrais produktais klausimas, įmonės per asocijuotas struktūras galėjo teikti pagrįstą nuomonę ir argumentus, kurie vėliau buvo svarstomi visame teisėkūros procese.

Be to, narystė parodo, kad įmonė, dalyvaudama šiame procese, gina ne tik savo siaurą interesą – jis yra konsoliduotas, apimantis visą to verslo sektorių.

– Ar verslui verta įsilieti ir į tarptautines organizacijas, gal vietinės vis dėlto efektyvesnės, labiau atliepiančios poreikius?

– Manau, verslui renkantis, kokios asociacijos nariu verčiau tapti, labai svarbu įvertinti, kad ir vietinė asociacija būtų susijusi tarptautiniais ryšiais. Šiuo laikotarpiu, kai viskas yra paveikta globalizacijos, neturėti tarptautinio atstovo būtų paprasčiausiai neprotinga. Nebent tai yra smulki įmonė, kuri save realizuoja vidaus rinkoje, ir išorės veiksniai jos veiklos nelemia. Nors neabejoju, kad didžiąją dalį visa tai vis dėlto lemia. Kai save pozicionuojame kaip eksportuojančią šalį ir mūsų bendrojo vidaus produkto pagrindas yra eksportas, tarptautinis atstovavimas, manyčiau, yra būtinas. Be to, kai įmonė dalyvauja tarptautinės asocijuotos struktūros ar klubo veikloje, informacija apie tai, kas vyksta aplinkinėse rinkose, lengviau pasiekia įmonę. Jei įmonė yra priklausoma nuo išteklių ar, pavyzdžiui, tam tikrų rinkų, asocijuotos struktūros yra tiesioginis šaltinis, per kurį galima pasiekti informaciją.

– Grįžkime prie jūsų pranešimo konferencijoje temos: kiek vis dėlto procentų sėkmės lemia asmeniniai kontaktai?

– Tai labai priklauso nuo konkretaus atvejo, todėl statistiškai įvertinti sudėtinga. Tačiau galiu atsakyti kitokia forma: jei, pavyzdžiui, neturėdami asmeninio kontakto siųsite laišką bendruoju e. paštu Jungtinėje Karalystėje, tikimybė, kad laiškas bus sėkmingas – viena iš tūkstančio. Žinoma, galbūt truputį hiperbolizuoju. Tačiau iš tiesų bendruoju e. paštu gaunama informacija yra ignoruojama. O jei yra užmegztas asmeninis kontaktas, manau, bent 50-čia atvejų galima gauti kokį nors atsakymą. Teršti bendrą eterį yra paprasčiausiai nenaudinga, ir tai yra visiškas laiko švaistymas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika