Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Apsvaigę nuo dujų 

2019 vasario 26 d. 08:30
Didelis Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti dujomis visą rytinį Baltijos regioną, tačiau šio brangaus įrenginio statybos ir finansavimo modelis lemia tai, kad mūsų šalis ir toliau liks tik dujų tiekėja nedidelei Lietuvos rinkai. 
Didelis Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti dujomis visą rytinį Baltijos regioną, tačiau šio brangaus įrenginio statybos ir finansavimo modelis lemia tai, kad mūsų šalis ir toliau liks tik dujų tiekėja nedidelei Lietuvos rinkai. 
Litgas nuotrauka

Politikų kalbos, esą Lietuva taps JAV dujų vartais į Europą, nevertos sudilusio skatiko. Ne tik žinomų Lietuvos ir užsienio energetikų ekspertų vertinimai, bet ir Europos bei pasaulio dujų rinkos analizė rodo, kad Lietuva nė iš tolo negali pretenduoti į svarbios pasaulinės dujų rinkos žaidėjos titulą.

Didelis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų aprūpinti dujomis visą rytinį Baltijos regioną, tačiau šio brangaus įrenginio statybos ir finansavimo modelis lemia tai, kad mūsų valstybė ir toliau liks tik dujų tiekėja nedidelei Lietuvos rinkai. Na, gal šiek tiek jų parduos į šalį, bet ne daugiau.

Palankią sutartį su amerikiečiais pasirašiusi Lenkija turi kur kas geresnes sąlygas JAV dujas tiekti į gretimas šalis, taip pat – į Lietuvą. Naujuoju Lenkijos ir Lietuvos dujotiekiu GIPL, kaip prognozuojama, pigesnės „lenkiškos“ dujos tekės ir šiaurės kryptimi, o ne priešingai.

Netrukus Europoje atsirasiantys dešimtys naujų SGD terminalų, kuriuos JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasižadėjo pastatyti Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, irgi sudarys rimtą konkurenciją Klaipėdos SGD terminalui, Lietuvos politikų svajonėse pretenduojančiam tapti „JAV dujų vartais į Europą“.

„Manau, visiška fantazija, kad Lietuva tieks JAV dujas Europai“, – taip mūsų valdžios atstovų pareiškimus vertino tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Jis priminė, jog Lietuva net nesugebėjo susitarti su Latvija, Estija ir Suomija. Šios šalys nuo 2020 metų steigia bendrą dujų rinką, nes kaimynės, nors viešai to neskelbia, nenori dengti brangaus Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudų.

Papildomas kiekį SGD neseniai pradėta gaminti netoli Europos esančioje Jamalo dujų skystinimo gamykloje, Rusijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Papildomas kiekį SGD neseniai pradėta gaminti netoli Europos esančioje Jamalo dujų skystinimo gamykloje, Rusijoje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vasiukų lygio fantazijos

Lietuvos politikai per užsienio keliones pamėgo kalbėti, kad Lietuva taps tolimesnių valstybių prekių, paslaugų ir žaliavų vartais į Europą. Labiausiai pastaruoju metu reklamuotas projektas „Lietuva – Kinijos finansinių technologijų vartai į Europą“. Kai kurie ekspertai jį kritikuoja kaip nerealų ir net pavojingą nacionaliniam saugumui. Tačiau pastaruoju metu mūsų valdžios atstovai vis dažniau skleidžia žinią, esą Lietuva pretenduoja tapti JAV dujų vartais į Europą.

Antai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario mėnesį viešėdamas JAV pareiškė, jog Lietuva gali būti vartai JAV suskystintoms gamtinėms dujoms į Europą. Pasak ministro, Lietuva jau importavo du krovinius su JAV dujomis, todėl Klaipėdos uostas praverstų Amerikai tampant rimta žaidėja Europos dujų rinkoje. „Mes galime ne tik savo regionui, bet ir visai Europai būti tam tikra prasme vartais, atveriančiais naujus tolius ir galimybes Jungtinėms Valstijoms būti rimtu žaidėju Europoje, dujų rinkoje. Tai nepaprastai svarbu didinant diversifikaciją ir saugumą“, – aiškino L. Linkevičius. Ministras pridūrė, kad skalūnų dujų eksportas į Europą nenusistovėjęs, nes ir amerikiečiams dar reikia technologiškai išspręsti eksporto terminalų klausimą. „Bet mes jau porą tokių krovinių esame priėmę Klaipėdos uoste. Tai laikytina kaip modelis, pavyzdys“, – sakė jis.

Panašias mintis praėjusių metų rugsėjį svečiuodamasis JAV dėstė ir Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. JAV pareigūnams jis pristatė Lietuvos planus dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo įsigyjant SGD laivą-saugyklą po 2024 metų. Ministras pabrėžė, kad SGD terminalai Lietuvoje ir kaimynėje Lenkijoje galėtų tapti vartais aprūpinant amerikietiškomis SGD visą Vidurio ir Rytų Europą, kuri tebėra labai priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos.

Nikos Tsafos: "Europai svarbu, ar ji turi išplėtotą infrastruktūrą ir gerai funkcionuojančią rinką, kurioje dujos perkamos už galimą mažiausią kainą. Tai kur kas svarbiau už kalbas, kiek daugiau SGD iš JAV gali atsirasti Europoje vieną ar kitą dieną." / nikos.tsafos.blog nuotrauka
Nikos Tsafos: "Europai svarbu, ar ji turi išplėtotą infrastruktūrą ir gerai funkcionuojančią rinką, kurioje dujos perkamos už galimą mažiausią kainą. Tai kur kas svarbiau už kalbas, kiek daugiau SGD iš JAV gali atsirasti Europoje vieną ar kitą dieną." / nikos.tsafos.blog nuotrauka

Atsiras daug naujų SGD terminalų

Tarptautinis energetikos ekspertas V. Jankauskas skeptiškai vertina tokias Lietuvos politikų kalbas. Jo nuomone, SGD terminalo Klaipėdoje reikšmė nežinia kodėl dirbtinai pučiama. „Vargu ar Klaipėdos terminalas taps svarbiu JAV dujų importuotoju. Matome, kad negalime susitarti su Latvija, Estija ir Suomija, kurios steigia bendrą dujų rinką, o Lietuva prie jos nesijungia, nes niekas nesiruošia mokėti už Klaipėdos terminalą. Lenkija turi didelių planų statyti dar vieną SGD terminalą prie Gdansko ir nutiesti dujų vamzdyną iš Norvegijos per Daniją“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Pasak eksperto, SGD tiekimas į Europą ir dujų vartojimas toliau didės, bet Klaipėdos terminalui daug veiklos šioje rinkoje tikėtis nevertėtų. „Labai įdomu, kad Vokietija pasižadėjo pastatyti net tris SGD terminalus JAV dujoms importuoti. Tai susiję su J.-C. Junkerio susitarimu su D.Trumpu. Šis pareikalavo pastatyti Europos Sąjungos (ES) šalyse dešimt terminalų JAV dujoms importuoti, tada nebus taikomi muitai ES prekėms. Taigi JAV turi didelių planų plėsti SGD eksportą į Europą. Jungtinės Valstijos labai nepatenkintos „Šiaurės srauto“ („Nord Stream“ – red.) projektu, nes jis bus tiesioginis konkurentas amerikietiškų dujų importui“, – dėstė V. Jankauskas.

Strateginis susitarimas

Praėjusių metų liepos 25-ąją Baltuosiuose Rūmuose JAV prezidentas D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris susitarė, kad ES pirks daugiau SGD iš JAV. „Šiandien sutarėme stiprinti mūsų strateginį bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Europos Sąjunga nori importuoti daugiau suskystintųjų dujų iš Jungtinių Valstijų, ir ji rengiasi tapti labai labai didelė pirkėja. Mes savo ruožtu tai palengvinsime. Bet ES siekia būti stambia SGD pirkėja“, – per bendrą spaudos konferenciją pažymėjo D. Trumpas. Jo žodžiais, JAV dujos padės Europai diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius.

J.-C. Junckeris savo ruožtu patikino, kad ES statys daugiau SGD terminalų, skirtų suskystintosioms dujoms iš JAV importuoti. „Tai taip pat yra žinia kitiems“, – pabrėžė EK pirmininkas, bet nepatikslino, ką turėjo omenyje. Apžvalgininkų manymu, EK pirmininkas šnekėjo apie Rusiją, kuri planuoja tiekti daugiau dujų į Europą per Vokietiją dujotiekiu „Nord Strem 2“. Šis projektas itin erzina ir JAV, ir daugelį Europoje.

EK vadovas taip pat nepaaiškino, ar turėjo mintyje visiškai naujus SGD terminalus, ar tuos, kurių statyba jau suplanuota. Vėliau EK spaudos tarnyba nurodė, kad ES finansuos 14 SGD infrastruktūros projektų, kurie leis iki 2021 metų padidinti SGD importą į Europą 15 mlrd. kubinių metrų.

D. Trumui ir J.-C. Junckeriui pranešus per spaudos konferenciją apie pasiektą susitarimą, iš karto šoktelėjo SGD gaminančių JAV įmonių akcijų kursas. JAV naujienų portalas CNBC, remdamasis teisinių paslaugų kompanijos „King & Spalding, aktyviai dalyvaujančios SGD sandoriuose, duomenimis, skelbė, jog šiuo metu Europoje veikia 28 dideli SGD importo terminalai, 24 jų priklauso ES valstybėms narėms. Tų terminalų bendras pajėgumas siekia 227 mlrd. kub. metrų. „King & Spalding“ dar priskaičiuoja 8 veikiančius nedidelius SGD įrenginius ES ir prognozuoja, kad iki 2021 metų ES atsiras 9 nauji SGD terminalai.

Mina Andrejeva, EK komunikacijos vadovo pavaduotoja, teigė, jog EK pirmininkas ragina JAV supaprastinti eksporto licencijų išdavimo procedūras. Dabar tai brangiai kainuoja ir užima daug laiko. Pasak M. Andrejevos, J.-C. Junckeris taip pat skatina ne ES valstybes statyti Šiaurės Afrikoje SGD infrastruktūrą, kuri palengvintų JAV dujų eksportą į Europą.

„Europa jau pradėjo pirkti daugiau dujų iš JAV. Stabiliausiai ir daugiausiai jų per pastaruosius dvejus metus įsigijo Portugalija bei Ispanija. Didžioji Britanija, Italija, Lietuva ir Nyderlandai priėmė po keletą laivų, o Malta ir Lenkija – po vieną“, – tokius duomenis pateikia JAV energetikos informacijos administracija.

Taigi daug naujų SGD terminalų Europoje turėtų smarkiai padidinti dujų srautą į Europą. Daugiau jų žemyną pasieks ir vamzdynais. Vokiečių žiniasklaida skelbia, kad Vokietijai dabar visiškai pakanka to rusiškų dujų kiekio, kurį jį gauna jau septynerius metus veikiančiu „Nord Stream 1“ vamzdynu, o apie 90 proc. dujų iš „Nord Stream 2“ EUGAL sausumos dujotiekiu būtų tranzitu nukreipiamos per Čekiją į Baumgarteno dujų centrą Austrijoje ir toliau paskirstomos plačiai Europoje.

Didelis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų aprūpinti dujomis visą rytinį Baltijos regioną, tačiau šio brangaus įrenginio statybos ir finansavimo modelis lemia tai, kad mūsų šalis ir toliau liks tik dujų tiekėja nedidelei Lietuvos rinkai.

JAV tieks dujas Lenkijai, o ši – kaimynėms

Lenkija – Lietuvos konkurentė dujų rinkoje – taip pat pirks amerikietiškas dujas ir tieks jas kaimynėms. 2018 metų lapkritį Varšuvoje viešint Jungtinių Valstijų energetikos sekretoriui Rickui Perry abiejų šalių bendrovės pasirašė susitarimą dėl amerikietiškų SDG pardavimo Lenkijai. Skelbta, kad sutartis galios 24 metus. Joje numatyta teisė Lenkijai tiekti dujas gretimoms valstybėms. Be to, amerikietiškos dujos kainuos penktadaliu pigiau, negu perkamos iš Rusijos. Jos nuo 2019 metų iš JAV į Lenkiją bus gabenamos per Svinouščės SGD terminalą.

„Tai signalas visai Europai, kaip reikia plėtoti energetikos ateitį – užtikrinti šalies saugumą, energijos šaltinių tiekimo įvairovę. Ši diena svarbi visai Europai, stipresnio signalo tai pasaulio daliai negali būti“, – tvirtino JAV energetikos sekretorius R. Perry. Pagal Lenkijos valstybinio naftos ir dujų koncerno PGNiG bei amerikiečių kompanijos „Venture Global LNG“ pasirašytą sutartį, Lenkiją kasmet pasieks 2 mln. tonų SGD.

„Lenkai giriasi sutarę pirkti pigesnių dujų iš JAV. Turint omenyje, kad jie dabar yra geriausi JAV draugai, greičiausiai taip ir bus. Tokiu atveju Klaipėdos SGD terminalas vargu ar galės pretenduoti bent į dalį Lenkijos rinkos. Manau, visiška fantazija, kad Lietuva tieks JAV dujas Europai“, – įsitikinęs V. Jankauskas.

Kaip reikėtų vertinti Lenkijos planus importuoti iš JAV gautas SGD į gretimas šalis? Gal Lietuva taip pat jas pirktų, užuot transportavusi iš JAV, jeigu lenkiška kaina būtų patrauklesnė? „Taip, visai realu, kad Lietuva pirks dujas iš Lenkijos. Jos galės tekėti nauju GIPL vamzdynu, kuris atsiras jau po trejų metų, jei bus pigesnės. Bet ką tada daryti su Klaipėdos terminalu?“ – svarstė V. Jankauskas.

Dėl kainų skirtumo didžioji dalis Jamalo SGD krovinių perkraunami Europos SGD terminaluose ir išplukdomi į Aziją. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Dėl kainų skirtumo didžioji dalis Jamalo SGD krovinių perkraunami Europos SGD terminaluose ir išplukdomi į Aziją. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusų prielaidos neįtikina

Kai kurie Rusijos energetikos ekspertai abejoja, ar Lenkijai tikrai pavyks gauti amerikietiškų dujų 20–30 proc. pigiau, negu jas parduos „Gazprom“. Esą tokie pareiškimai pernelyg optimistiški. Rusai net daro prielaidą, kad JAV dujos iš tikrųjų bus ne 20–30 proc. pigesnės, o maždaug 36 proc. brangesnės už „Gazprom“ dujas. Todėl Lenkija esą tieks „brangias SGD“ į Aziją.

Rusų argumentai tokie: Lenkijos bendrovės sutartis su Amerikos kompanija buvo pasirašyta FOB („Free on Board“) sąlygomis. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kai SGD pateks į dujų transporterio talpyklas, jos taps lenkų PGNiG nuosavybe ir Amerikos pardavėjui nerūpės, nei kur, nei kaip pirkėjas nugabens jam priklausantį krovinį. Tada šis esą keliaus ne į Europą, kurioje išplėtotais dujotiekiais pigiau dujas tieks Rusija, bet į Aziją, nes ten dujų paklausa sparčiai didėja, o išplėtoto vamzdžių tinklo nėra.

„Dujos neteka duojotiekiais į Tailandą, Pietų Korėją, Japoniją – Pietryčių Azijoje „SGD monopolija“ yra absoliuti. Natūralu, kad čia kainos gerokai didesnės nei Europos dujų rinkoje – kartais skirtumas siekia 60–70 procentų. Jei PGNiG turi galimybę prisijungti prie dujų tiekimo į Pietryčių Aziją, ar yra kokių nors priežasčių neuždirbti pinigų ir tikslingai sumažinti Lenkijos produkcijos konkurencinį pranašumą?“ – klausė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius. Jo nuomone, tokių priežasčių nėra.

V. Jankausko šie argumentai neįtikina: „Vargu ar JAV sutiks su tokiu verslo planu. Argi ne geriau joms tiesiai tiekti dujas į Rytus.“

Nuolat besikeičianti rinka

Dujų rinka šiuo metu labai dinamiška – jų paklausa ir pasiūla Europoje bei Azijoje, lemianti ir pačių dujų kainas, gali kisti kelis kartus per metus.

2018 metais sparčiai didėjusi SGD pasiūla neguodė europiečių, nes dujos iškeliavo į Aziją, kurioje už jas buvo mokama gerokai daugiau. Dėl to SGD importas į ES šalis praėjusių metų pirmąjį pusmetį net sumažėjo. Tam turėjo įtakos meteorologiniai veiksniai, pasaulinis naftos ir anglių brangimas, mažėjanti vietinė Europos gamtinių dujų gavyba tiek Olandijoje, tiek Šiaurės jūroje bei didėjanti dujų paklausa Europoje ir Azijoje.

Pirmąjį pusmetį SGD plaukė į Aziją, nes ten už jas buvo mokama gerokai daugiau. SGD importas į ES valstybes tuo laikotarpiu sumažėjo.

„Pasaulio gamtinių dujų rinkoje itin svarbų vaidmenį vaidina Kinija. Ši šalis, dėl ekologinių priežasčių vis labiau mažinanti elektros gamyboje ir chemijos pramonėje naudojamas anglis, yra priversta jas keisti gamtinėmis dujomis. Kadangi Kinija vamzdžiais gali patenkinti tik mažą dalį savo gamtinių dujų poreikio, smarkiai didėja SGD importo paklausa į Kiniją. Tai neleidžia didinti gamtinių dujų pasiūlos į Europą importuojant ir išdujinant SGD“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino dujų importo bendrovės „Achema Gas Trade“ generalinis direktorius Gediminas Vasauskas.

Jo žodžiais, didžiausia SGD paklausa 2018 metų pradžioje buvo Azijos valstybėse, kurios negali pirkti daugiau dujų iš įprastų šaltinių, nes tiesiog neturi dujotiekių. Todėl didėjant energijos paklausai šiame regione didėja ir SGD paklausa. „SGD plaukia ten, kur mokama didžiausia kaina“, – pridūrė G. Vasauskas.

Labai geras pavyzdys, kaip rinka nusveria geopolitinius argumentus, yra papildomas kiekis SGD, kurios neseniai buvo pradėtos gaminti netoli Europos esančioje Jamalo dujų skystinimo gamykloje, Rusijoje. „Ekspertai prieš pradedant veikti šiai gamyklai manė, kad didžioji dalis SGD iš jos plauks į mažai rizikingą ir gana likvidžią Europos rinką, tačiau dėl kainų skirtumo dauguma šių krovinių perkraunami Europos SGD terminaluose ir išplukdomi į Aziją“, – kalbėjo dujų prekybos įmonės vadovas.

Energetikos ekspertas V. Jankauskas atkreipė dėmesį, jog SGD rinka labai nepastovi ir jau tampa panaši į naftos. Šiandien SGD gabenantys laivai laukia, iš kur sulauks geresnio kainos pasiūlymo. „Aišku, didžiausia rinka yra Rytų Azijoje. Kinija didina dujų vartojimą, nes nori sumažinti labai taršių anglių deginimą. Bet antrąjį 2018 metų pusmetį pasikeitė ir tos pasaulinės SGD tendencijos. Labai pabrangus SGD transportavimui, daugiau dujų keliavo į Europą, o ne į Aziją, kur sudarė konkurenciją „Gazprom“ dujoms“, – pabrėžė V. Jankauskas.

Ar Klaipėdos SGD terminalas, turint omenyje dujų rinkos tendencijas JAV, Europoje ir Azijoje, galėtų tapti amerikietiškų dujų vartais į Europą? „Klaipėdos terminalui didelės perspektyvos nematau“, – atsakė V. Jankauskas.

„Manau, visiška fantazija, kad Lietuva tieks JAV dujas Europai“, – taip mūsų valdžios atstovų pareiškimus vertina tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Ar Europa importuos daugiau dujų iš JAV?

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone Energijos ir nacionalinio saugumo programos vyresnysis bendradarbis Nikos Tsafos teigia, jog JAV suskytintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Europą paklausa priklausys nuo to, ar jų kaina bus konkurencinga palyginti su dujomis iš kitų šaltinių.

„Net jei Europa importuos daugiau SGD, jos nebūtinai atkeliaus iš JAV, nes amerikiečių SGD gali būti labai pelningai parduodamos kitur. Galbūt kiti SGD tiekėjai pasiūlys Europai pigesnių dujų. Vien tai, kad JAV dujos išstums SGD iš kitų šaltinių ar kad Europa importuos daugiau JAV dujų, nieko nesako apie Europos energetinį saugumą. Nežinodami, kodėl ir už kokią kainą tiekiamos SGD, negalime daryti išvados, ar tai gerai Europai, ar Jungtinėms Valstijoms (ir dėl to blogai Rusijai)“, – dėstė N. Tsafos.

Ar JAV turėtų importuoti daugiau SGD į Europą? Į šį klausimą energetikos ekspertas nedrįso tiesiai atsakyti. Pasak jo, Vašingtone vyrauja politinė prielaida, kad į Europą tiekiamos SGD duos ir prekybinės, ir geopolitinės naudos. Šis argumentas remiasi tokia idėja: Europa yra pernelyg priklausoma nuo Rusijos dujų, ir ši priklausomybė geopolitiškai silpnina Senąjį žemyną. Energijos šaltinių diversifikavimas esą sumažintų bet kokią naudą, kurią Rusija gauna iš dujų pardavimo Europai. Taigi SGD galėtų pagreitinti šaltinių diversifikavimą ir kartu suteikti ekonominės naudos Jungtinėms Valstijoms.

Šiuos argumentus, eksperto nuomone, reikėtų vertinti su keliomis svarbiomis išlygomis. „Užimama rinkos dalis beveik nieko nepasako apie energetikos santykių šalutinį poveikį. Daug svarbesni veiksniai – konkurencija ir atsparumas. Būtent tai parodo, ar dujos įsigyjamos rinkos sąlygomis, ar valstybė turi pakankamai gerą infrastruktūrą, kuri padėtų išsilaikyti sutrikus dujų tiekimui. JAV skalūnų dujos gali plaukti į Europą, Aziją ar Lotynų Ameriką, priklausomai nuo rinkos sąlygų šiuose žemynuose. Tačiau iš konteksto ištrauktas faktas, kad importuojama daugiau SGD iš JAV, neatskleidžia, ar tai iš principo yra gerai Europai. Kita vertus, Europą galėtų pasiekti nedidelis kiekis SGD iš JAV, bet vien galimybė šias dujas importuoti gali daryti poveikį rinkai“, – tvirtina N. Tsafos.

Kitas svarbus veiksnys, pasak jo, yra taktika. Jungtinės Valstijos ilgą laiką rėmė pastangas diversifikuoti dujų šaltinius Europoje. Kartais tos pastangos susidūrė su interesais tam tikrose Europos šalyse, ypač kai JAV taikė sankcijas projektams, kuriuose dalyvavo Europos kompanijos. „Kai taip nutinka, energetika transatlantiniame aljanse sukelia trintį. Tai itin ryšku dabar, kai palaikant Kongresui stengiamasi sukliudyti „Nors Stream 2“ jungties tarp Rusijos ir Vokietijos statybas. Kadangi JAV bando tuo pat metu parduoti SGD Europai, daugelis europiečių šiuos du veiksmus susieja manydami, jog JAV siekia siaurų komercinių, o ne platesnių geopolitinių tikslų. Tai gali pakenkti transatlantinei vienybei“, – įsitikinęs N. Tsafos.

JAV ekspertas mano, kad yra daug svarbesnių dalykų nei SGD eksporto į Europą didėjimas. Pasak jo, Jungtinėms Valstijoms rūpi šie klausimai: ar JAV dujos konkurencingos pasaulio rinkoje; ar JAV kompanijos nori investuoti užsienyje; ar pirkėjai vertina Jungtines Valstijas kaip patrauklų dujų tiekimo šaltinį, ar kaip brangų, bet politiškai naudingesnį?

Europai svarbu, ar ji turi išplėtotą infrastruktūrą ir gerai funkcionuojančią rinką, kurioje dujos perkamos už galimą mažiausią kainą. „Tai kur kas svarbiau už kalbas, kiek daugiau SGD iš JAV gali atsirasti Europoje vieną ar kitą dieną“, – pabrėžia N. Tsafos.

Šaltinis: Strateginių ir tarptautinių studijų centras Vašingtone, JAV.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika