Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Apie „dyzeliukų“ mažinimo klausimą kalbėti dar anksti 

2018 liepos 31 d. 11:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog ministrų kabinetas dar nematė Aplinkos ministerijos parengto oro taršos mažinimo plano. Premjero teigimu, plane siūlomos priemonės – diskutuotinos.

„Apskritai šito plano Vyriausybė nėra net mačiusi. (...) Apie tą planą kalbėti, kaip apie kažkokį parengtą dokumentą, yra gerokai per anksti“, – žurnalistams antradienį tvirtino S. Skvernelis.

Jo teigimu, visos plane numatytos priemonės yra diskutuotinos.

„Pirmiausia tai turi būti išorinis derinimas, svarstymas ir pažiūrėsime, koks (variantas – BNS) ateis iki Vyriausybės“, – sakė S. Skvernelis.

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę registravo oro taršos mažinimo iki 2030 metų planą. Visoms jame numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dokumente teigiama, kad finansinė paskata būtų suteikiama už eismo ribojimo įgyvendinimą ir galėtų būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti.

Lietuva šiuo klausimu seka didžiųjų Vakarų Europos valstybių miestų pavyzdžiu. Italijos sostinės Romos meras vasario pabaigoje pareiškė, kad miesto centre dyzeliniais automobiliais nebus galima važinėti nuo 2024 metų.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021–2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.

Aplinkosaugininkai plane kelia tikslą iki 2020 metų sieros dioksido kiekį sumažinti 55 proc. (iki 2030 metų – 60 proc.), palyginti su 2005 metais, azoto oksidų – 48 proc. (51 proc.), amoniako – 10 proc. (tiek pat), smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. (36 proc.), o nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 32 proc. (47 proc.).

Plane nurodoma, jog Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"