Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Aerodromai stumiami į nežinios erdvę 

2018 balandžio 26 d. 08:00

Lietuvai civiliniai aerodromai – nesvarbūs, todėl jiems kyla grėsmė tapti tiesiog nereikalingiems. Jų teritorijose gali pradėti kilti gyvenamųjų namų kvartalai ar pramonės įmonės.

Tokią nuomonę aviatoriai susidarė, kai vakar Vyriausybė nusprendė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčiu aerodromu pripažinti tik vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) naudojamą aerodromą Trakų rajone. Kiti šešiolika, kuriuos taip pat ketinta pripažinti nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, liko „už borto“.

Juozas Olekas: „Sutarėme per porą mėnesių rasti sprendimą, kad Lietuvos neištiktų toks pat likimas kaip Latvijos. Ten sportinės aviacijos beveik neliko.“

Paliko tik vieną

Pagal kovą įsigaliojusį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, Vyriausybė turi patvirtinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčių aerodromų sąrašą. Jį rengiant buvo nurodyta 17 civilinių valstybei ar savivaldybėms priklausančių aerodromų, kurie galėtų būti perleisti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą. Tačiau vakarykščiam Vyriausybės posėdžiui pateiktame sąraše teliko vienas – VSAT priklausantis aerodromas Trakų rajone.

Kaip teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, balandžio 13 dieną vyko tarpinstitucinis pasitarimas. Per jį siekta nustatyti papildomus kriterijus, kuriais remiantis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčių aerodromų sąrašą turėtų būti įtraukiami šie objektai. „Bendru sutarimu nuspręsta palikti sąraše tik VSAT Aviacijos valdybos aerodromą, mat jis svarbus užtikrinant valstybės sienos apsaugą, gesinant gaisrus, ieškant transporto priemonių, likviduojant ekstremaliųjų ir stichinių nelaimių padarinius. Kitais aerodromais nebūtų naudojamasi stengiantis užtikrinti valstybės saugumą. Taip būtų užkirsta galimybė juos naudoti kitai veiklai“, – aiškino R. Masiulis.

Nuosprendis aviacijos sportui

Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas „Lietuvos žinias“ tikino, kad Vyriausybė tokiu sprendimu gali sunaikinti visą šalies aviacijos sportą. „Jei aerodromų teritorijos nėra svarbios nacionaliniam saugumui, jos greičiausiai neteks strategiškai svarbaus objekto statuso ir bus atiduotos savivaldybėms. Tuomet šios galės daryti su jomis daryti ką nori. Vienos gal ir toliau puoselės aviacijos sportą, kitos teritorijas, ypač jei tos yra šalia miestų ar juose, galbūt panaudos kitiems tikslams, nes iki aerodromų nutiesta visa reikiama infrastruktūra. Nenuostabu, kad šie objektai domina verslą“, – kalbėjo jis.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Anot G. Kalinausko, kaip bus naudojami dar turimi nedideli aerodromai, labai priklauso nuo savivaldybių pozicijos. Kaip pavyzdį jis paminėjo Zarasų rajoną. Kurį laiką vietos aeroklubas buvo apmiręs, tačiau savivaldybėje atsiradus pritariančiųjų jo veiklai, klubas atsigavo ir šiuo metu yra vienas aktyviausių šalyje. Veiklūs, rengiantys didelio meistriškumo sportininkus, vykstančius į pasaulinio lygio varžybas, yra Paluknio (Trakų r.), Pociūnų (Prienų r.), Sasnavos (Marijampolės sav.), Telšių ir kai kurie kiti aeroklubai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Dalyje civilinių aerodromų iki šiol treniruojasi, mokosi karinių oro pajėgų kariai. Todėl mums Vyriausybės sprendimas nelabai suprantamas, nes tokių objektų perdavimas tretiesiems asmenims, gal net užsieniečiams, taptų tiesiogine grėsme Lietuvos saugumui“, – pabrėžė G. Kalinauskas. Jis pridūrė, kad su panašia situacija yra susidūrusios ir mūsų kaimynės – Latvija bei Estija. Ten jau beveik nebeliko nedidelių civilinių aerodromų.

Kad šalies aeroklubai pasigenda valstybės dėmesio, patvirtino ir Panevėžio aeroklubo viršininkas Laurynas Griauzdė. Pasak jo, vienų aerodromų pastatai jau perduoti Turto bankui, o šis yra sudaręs su aeroklubais panaudos sutartis, kiti aerodromai priklauso nežinia kam. Panaši situacija ir dėl lėktuvų: dėl vienų panaudos sutartys sudarytos, dėl kitų – ne. „Vėl sklinda idėjos perduoti aerodromus, lėktuvus, pastatus ir visa kita Turto bankui, kad šis galėtų parduoti visą turtą. Taip mažosios aviacijos Lietuvoje nebeliktų. Negana to, teko girdėti apie įstatymų pataisas, numatančias, kad viešosioms įstaigoms ir asociacijoms pagal panaudos sutartis valstybės turtas išvis neturėtų būti perduodamas. Tuomet visas aviacijos sportas taptų nereikalingas“, – dėstė L. Griauzdė.

Gviešiasi kiti

Panevėžio aeroklubo viršininkas „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad dabartinė padėtis ir Vyriausybės pozicija gana keista. „Mūsų aerodrome sportuoja ne tik klubo nariai, bet ir kariškiai – NATO partneriai, vyksta jų pratybos. Rudenį mokymai truko net dvi savaites. Todėl abejoju, ar tikrai mūsų aerodromas nėra svarbus valstybės saugumui“, – stebėjosi L. Griauzdė.

Aeroklubo vadovas tikisi, kad valdžia atsižvelgs į aerodromo reikšmę ir jis nebus galutinai išbrauktas iš strateginę reikšmę turinčių objektų sąrašo. Be to, aerodromą turėtų saugoti dar prieš beveik porą dešimtmečių priimti Vyriausybės nutarimai, neleidžiantys aerodromų teritorijose esančios žemės nei privatizuoti, nei grąžinti buvusių savininkų palikuoniams. Būtent to panevėžiečiai aviatoriai labiausiai ir baiminasi. Mat pagal specialųjį planą, rengtą kone prieš dešimtmetį, Panevėžio aerodromo teritorijoje, esančioje Stetiškių gatvėje, buvo numatyti sklypai namams ir komercinės paskirties pastatams statyti, taip pat – visuomeninės paskirties teritorija, kurioje turėtų įsikurti mokymo, gydymo ir kitos įstaigos.

Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė savo sprendimu gali sunaikinti visą šalies aviacijos sportą. / Lietuvos aeroklubo nuotrauka
Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė savo sprendimu gali sunaikinti visą šalies aviacijos sportą. / Lietuvos aeroklubo nuotrauka

Susigrąžinti aerodromo teritorijoje esančią žemę natūra siekia 17 piliečių. Formuoti žemės sklypus, vykdyti statybos ir kitus darbus būtų galima tik iškėlus Panevėžio aerodromą į kitą vietą. Tokia idėja Panevėžyje sklando jau nuo 1993 metų. Tačiau ji dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip ir neįgyvendinta. „Kiek man žinoma, pretendentams į žemę buvo išmokėtos piniginės kompensacijos, todėl tikimės, kad aerodromo teritorija nebebus išdalyta“, – vylėsi L. Griauzdė.

Panevėžyje Lietuvos aeroklubo skyrius įkurtas 1930 metų rugsėjo 29 dieną. Po poros metų sąstingio jis atnaujino darbą 1939-ųjų pavasarį. 1941 metais karas ilgam nutraukė aeroklubo veiklą. Tik šeštąjį dešimtmetį trečią kartą buvo atkurtas aeroklubas ir įrengtas aerodromas bei bazė Stetiškėse. Šiuo metu miesto teritorijoje įsikūręs aeroklubas vienija per 10 aviacinio sporto ir aviacinio profilio šakų. Čia rengiami pilotai mėgėjai, sklandytojai, parasparnių pilotai, pluša aviamodeliuotojai. „Po truputį į Panevėžį grįžta akrobatinis skraidymas. Galime plėtoti visas aviacijos sporto šakas, išskyrus oreivystę, – neturime oro balionų“, – sakė Panevėžio aeroklubo viršininkas.

Šiuo metu, anot Lietuvos aeroklubo prezidento G. Kalinausko, neaiškus ne tik Panevėžio, bet ir Alytaus aerodromo likimas. Šis taip pat įsikūręs pačiame mieste. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Alytaus miesto savivaldybės užsakymu Pramonės parko plėtros galimybių studiją rengę specialistai tikino, esą patraukliausia vieta laisvajai ekonominei zonai Alytuje kurti būtų beveik 150 hektarų aerodromas.

Ieško būdų išlikti

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tikrai gerai, kad Vyriausybė nors vieną aerodromą pripažino svarbiu nacionaliniam saugumui. „Kiti aerodromai gal ne tokie svarbūs nacionaliniam saugumui, gal nėra būtini krašto apsaugai, bet tai nereiškia, kad jų Lietuvai nereikia“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot J. Oleko, Seime jau vyko diskusija su Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, sportinės aviacijos atstovais. Buvo ieškoma būdų, kaip Lietuvoje išlaikyti sportinę aviaciją, aerodromus, kad juose veikiantys aeroklubai galėtų gyvuoti toliau. Ypač ten, kur patys aeroklubai nemažai investavo į infrastruktūrą, orlaivius. Todėl, J. Oleko nuomone, jiems reikia sudaryti sąlygas tęsti veiklą.

„Sutarėme per porą mėnesių rasti sprendimą, kad nebūtų sugriauta dabartinė gana neblogai funkcionuojanti struktūra – sportinės aviacijos klubai – ir Lietuvos neištiktų toks pat likimas kaip Latvijos. Ten sportinės aviacijos beveik neliko“, – kalbėjo parlamentaras.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"