Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Šešėlyje“ dirbantys restoranai – vieša paslaptis 

2018 rugpjūčio 21 d. 13:00
Maždaug 90 proc. padavėjų Lietuvoje yra studentai arba kiti jaunesni negu 24 metų asmenys.
Maždaug 90 proc. padavėjų Lietuvoje yra studentai arba kiti jaunesni negu 24 metų asmenys.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje šią vasarą pradėta taikyti socialinio draudimo įmokų žemutinė riba sąžiningus verslininkus skatina daugiau darbuotojų įdarbinti visu etatu, o vengiančius mokesčius mokėti – lįsti į dar didesnį „šešėlį“.

„Pas mus kaip visada tinkamai suformuluotiems tikslams pasiekti taikomos paprasčiausios, tačiau ne visada veiksmingiausios priemonės“, – „Sodros“ įmokų pokyčius vertino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga (MMA), darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimalios mėnesio algos. Išimtys taikomos jaunesniems nei 24 metų gyventojams ir kai kurioms kitoms gyventojų grupėms.

„Nesuprantama, kai yra vieša paslaptis, kurie viešbučiai, kurie restoranai dirba „šešėlyje“, tačiau tai toleruojama. Jeigu mes, tame sektoriuje dirbantys žmonės, žinome ir matome, turbūt yra priemonių, kuriomis valstybė galėtų šiuos pažeidėjus ištraukti iš „šešėlio“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo G. Balnis.

Jo nuomone, nereikėtų keisti įstatymų, jeigu valstybės institucijos, tarp jų Valstybinė mokesčių inspekcija, gerai atliktų savo darbą.

Mažins arba didins „šešėlį

„Sodra“ skelbia, jog pernai gruodį buvo apie 150 tūkst. darbuotojų, kurių pajamos nesiekė minimalios algos, o birželį tokių sumažėjo iki 103 tūkstančių. Šį pokytį, pasak „Sodros“ pranešimo, galėjo lemti ir taikomas vadinamasis grindų reikalavimas – dalis darbdavių, užuot primokėję įmokų, tokiems darbuotojams pradėjo mokėti bent minimalų atlyginimą.

„Skaičiuojame, kad teigiamą socialinio draudimo įmokų „grindų“ poveikį dėl sumokėtų papildomų įmokų arba dėl to, kad buvo padidinta alga, galėjo pajusti apie 80 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Panevėžio dydžio mieste. Įstatymas padėjo įgyvendinti tai, ko siekėme – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems – jie gaus didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas“, – pranešime cituojamas „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Socialinio draudimo įmokų žemutinės ribos gali išvengti ne tik jaunuoliai iki 24 metų, dažniausiai tai studentai, laikinu darbu prisiduriantys prie menkos valstybinės stipendijos. Išimtis taikoma ir asmenims, gaunantiems senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją, bei tiems, kam mokama šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensija, turintiems nustatytą iki 55 proc. darbingumo lygį, gaunantiems motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, draudžiamiems pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Nukenčia ir darbuotojas, ir darbdavys

G. Balnis sakė, jog įvedus socialinio draudimo įmokų žemutinę ribą sąžiningai mokesčius mokantys restoranai darbuotojus ragina dirbti visu etatu. Esą verslas supranta, kad teisės aktų pokyčiai yra kovos su „šešėliu“ priemonė. „Mes tam pritariame“, – teigė jis.

Įvedus socialinio draudimo įmokų žemutinę ribą sąžiningai mokesčius mokantys restoranai darbuotojus ragina dirbti visu etatu.

Kita vertus, pasak verslininko, yra situacijų, kai taikoma draudimo įmokų žemutinė riba trukdo žmonėms lanksčiau planuoti savo darbą ir poilsį ar kitus reikalus. „Yra įvairių situacijų. Tarkime, žmogus augina mažą vaiką, prižiūri senyvus tėvus ar vyresnio amžiaus darbuotojas dėl sveikatos negali ar nenori dirbti visu etatu. Dėl įvestos žemutinės ribos labiausiai nukenčia tokių žmonių interesai. Taip pat ir sąžiningai mokesčius mokančios įmonės, tokios kaip mūsų, nes už šiuos ne visu etatu dirbančius darbuotojus tenka primokėti „Sodrai“, – dėstė pašnekovas.

Pasak G. Balnio, „Sodrai“ įmonės primoka už tokius darbuotojus, kurie yra labai reikalingi, tačiau dažniausiai stengiasi mažinti jų skaičių.

Įstatymų pažeidėjai – vieša paslaptis

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas vis dėlto piktinosi, kad šalyje veikia žinomos įmonės, nemokančios visų mokesčių, darbuotojus įdarbinančios nelegaliai. Tarp rinkos dalyvių tokios įmonės esą yra vieša paslaptis. Vieną jų G. Balnis atvirai įvardijo. „Tarkime, restoranų tinkle LG (redakcijai pavadinimas žinomas) vidutinė alga yra mažesnė negu MMA. Tai tik vienas pavyzdys. Tačiau yra daugiau restoranų tinklų, kurie oficialiai moka už pusę etato, nors iš tikrųjų gero virėjo alga siekia 800 ir 1000 eurų. Jie nemoka mokesčių ir nemoka minimalios algos. Draudimo įmokų „grindys“ tokius nesąžiningus verslininkus galbūt gali sudrausminti, galbūt jiems yra paskata bent MMA parodyti oficialiai. Tokių restoranų sektoriuje yra labai daug, tai bent šiek tiek jie ištraukiami iš „šešėlio“, – svarstė pašnekovas.

Jo žiniomis, ypač daug virėjų ir padavėjų vasarą nelegaliai įdarbinami Palangoje. Gali būti, kad įvesta draudimo įmokų žemutinė riba tokius nešvarius verslininkus paskatins iš viso šių darbuotojų neįdarbinti ir atsiskaityti niekur neapskaitytais grynaisiais.

G. Balnis pasakojo, kad MMA ar pusę MMA restoranų sektoriuje gauna arba padavėjai, arba valytojai, o ir tie dažniausiai būna prastos sveikatos.

Kita vertus, verslininkas džiaugiasi, kad palikta išimtis ir draudimo įmokų žemutinė riba netaikoma asmenims iki 24 metų, dažniausiai tuo pasinaudoja laisvu nuo studijų laiku padavėjais dirbantys studentai. „Studentai dirba ir po kelias valandas per savaitę, tad būtų visiškas absurdas, jeigu jie dirbtų dvi valandas per savaitę, o darbdavys turėtų visus mokesčius mokėti nuo minimalios algos“, – svarstė jis.

G. Balnio nuomone, maždaug 90 proc. padavėjų Lietuvoje yra studentai arba kiti jaunesni negu 24 metų asmenys.

Draudimo įmokų žemutinė riba netaikoma asmenims iki 24 metų, dažniausiai tuo pasinaudoja laisvu nuo studijų metu padavėjais dirbantys studentai.

Latvijoje – lankstesnės darbo sąlygos

Asociacijos viceprezidentas pasakojo, jog Lietuvoje restoranai ir kavinės turi iš anksto prognozuoti, kiek ateinantį mėnesį bus saulėtų, o kiek – lietingų dienų. Mat galiojanti darbo teisė reikalauja, kad darbdavys iš anksto įdarbintų darbuotoją fiksuoto dydžio etatu: visu, puse ar trečdaliu etato.

Restoranų, kavinių ir viešbučių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje valdantys verslininkai akivaizdžiai mato Latvijos darbo teisės pranašumą. Šioje šalyje darbdavys nesuka galvos dėl oro prognozių, nes jam leidžiama mokėti už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką.

G. Balnis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad mūsų šalies verslininkai vasarą dėl netikslių oro prognozių kartais darbuotojams permoka.

Pavyzdžiui, padavėju visu etatu priimtas jaunuolis dirba tik pusę mėnesio, nes dvi savaites lyja ir darbo kavinėje nėra. Kitą kartą puse etato įdarbinto žmogaus prašoma dirbti visą mėnesį, nes, kaip šiuo metu, visą mėnesį kaitina saulė ir darbo kavinėse netrūksta.

„Mes Lietuvoje verčiami darbuotoją įdarbinti 0,25 ar 0,5, ar visu etatu. Tai yra man rugpjūčio 1 dieną reikia prognozuoti, kiek dienų šį mėnesį lis. O Latvijoje darbuotojas vieną mėnesį gali dirbi 0,8, kitą – 0,9, trečią – 0,5 etato. Kitaip sakant, atlyginimas mokamas pagal faktiškai dirbtą laiką, – kiek žmogus dirbo, toks ir buvo jo etatas. Lietuvoje taikomi apribojimai – turime iš anksto įdarbinti nustatytu etato dydžiu“, – pasakojo G. Balnis.

Jis dėstė, jog šiemet rugpjūtį kavinių darbuotojai dirba daugiau valandų negu pernai, tačiau tai iš anksto verslininkams prognozuoti sudėtinga.

Pavyzdžiui, žmogus lauko kavinėje įdarbinamas 0,75 etato. Tačiau visą mėnesį pliaupia lietus, realiai darbuotojas neturi darbo. „Tada mes turime problemą“, – aiškino restoranų tinklo vadovas.

Su panašiomis problemomis, anot jo, susiduria ir gamybininkai – įmonė staiga gauna didesnį užsakymą, tačiau darbo teisė nesuteikia galimybių staigiai reaguoti. „Norėtųsi, kad gyvenime viskas vyktų idealiai, tvarkingai, bet taip nebūna“, – svarstė jis.

Nuo nelanksčių darbo santykių, anot jo, kenčia ir viešbučiai. Kai jų užimtumas siekia 100 procentų, dirba visi, kai užimtumas 50 proc., – pusė darbuotojų. Sektoriuose, kur yra nestabilus darbo ritmas, turėtų būti ir lankstesnis darbo santykių reglamentavimas. Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento G. Balnio nuomone, Latvija šiuo atveju lenkia Lietuvą.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"