Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Independence“ ketvirtųjų metinių proga – propagandos pliūpsnis 

2018 spalio 29 d. 08:00
Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

Suskystintų gamtinių dujų laivo „Independence“ jubiliejaus proga terminalo operatorė pristato propagandinį filmuką apie brangaus įrenginio teikiamą naudą, nutylėdama problemas, kurias šis brangus projektas projektas kelia dujų vartotojams.

Spalio 27 dieną sukako ketveri metai, kai Pietų Korėjoje pagamintas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas „Independance“ atplaukė į Klaipėdos uostą.

Ketvirtųjų metinių proga SGD terminalo operatorės AB „Klaipėdos nafta“ užsakymu komunikacijos agentūros „Agency 1323“ išplatino pranešimą spaudai ir vaizdo siužetą youtube.com. Vartotojams įmonė pasiuntė vienpusę žinutę apie terminalo naudą gyventojams bei pristatė projektą kaip ekonomiškai pasiteisinusį.

Dujų vartojimui šalyje mažėjant, ši našta bus vis didesnė ir Vyriausybė desperatiškai ieško būdų, kaip grandiozinį projektą išlaikyti nežlugdant nacionalinio verslo.

Tikrovė yra daug sudėtingesnė: šalies dujų vartotojams SGD terminalo išlaikymas kasmet kainuoja daugiau kaip 80 mln. eurų, o valstybinėmis reguliavimo priemonėmis kraunama našta pramonės įmonėms darosi nepakeliama.

Dujų vartojimui šalyje mažėjant, ši našta bus vis didesnė ir Vyriausybė desperatiškai ieško būdų, kaip grandiozinį projektą išlaikyti nežlugdant nacionalinio verslo. Apie tai, kad „Independence“ projektą ir pasirinktą finansavimo modelį nepriklausomi energetikos ekspertai, politikai ir verslininkai vertina itin neigiamai, „Klaipėdos naftos“ propagandiniame filmuke – nė žodžio.

Jurgita Kuzmickaitė, komunikacijos agentūros „Agency 1323“ projektų vadovė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, jog informaciją apie „Independence“ jubiliejų platino „Klaipėdos naftos“ užsakymu, o skaičius reklamos agentūrai pateikė užsakovas.

„Tai „Klaipėdos naftos“ pranešimas, visus skaičius pateikė jie“, – sakė J. Kuzmickaitė. Į žurnalisto klausimą, ar „Klaipėdos nafta“ sumokėjo „Agency 1323“ informacijos apie SGD terminalo naudą Lietuvai sklaidą, projektų vadovė atsakė teigiamai: „Taip, mes tiesiog dirbame su jais.“ Informacija apie tai, kad pranešimą spaudai ir yotube.com platinamą filmą užsakė „Klaipėodos nafta“, nenurodoma.

Vienpusė informacija

Šventiniame siužete teigiama, kad SGD terminalas suteikė Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis. Be to, per ketverius metus dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai esą sutaupė 103 mln. eurų. „Tai reiškia, kad kiekvieno piliečio kišenėje liko po 37 eurus, o keturių asmenų šeimose – po 148 eurus. Dujų kainos gyventojams nuo 2014 metų pabaigos, kai atidarytas SGD terminalas, iki šio momento sumažėjo ketvirtadaliu. Šiuo metu dujos gyventojams Lietuvoje – vienos pigiausių Europoje, nors prieš atplaukiant „Independence“ Lietuva už dujas mokėjo brangiausiai Europoje“, – teigiama pranešime spaudai.

Filmo žiūrovams sekama pasaka apie tai, jog nuo 2014 m. dėl atpigusių dujų gyventojai Lietuvoje sutaupė 103 mln. eurų.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tuo metu interneto platformoje youtube.com platinamas užsakytas 2,19 minuės trukmės filmukas klausimų atsakymų forma aiškina, kokį poveikį „Independence“, „užtikrinęs Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis“, turėjo eilinių šalies gyventojų piniginėms gyventojams.

Filmo žiūrovams sekama pasaka apie tai, jog nuo 2014 m. dėl atpigusių dujų gyventojai Lietuvoje sutaupė 103 mln. eurų. Tačiau taip esą buvo ne visada. 2013 metais Lietuvoje gyventojai už dujas esą mokėjo tiek pat, kaip ir Vokietijoje. Nuo 2014 metų gamtinės dujos gyventojams Lietuvoje atpigo ketvirtadaliu. O buvo taip: prieš 4 metus Lietuva už dujas mokėjo brangiausiai Europoje. Tačiau kai 2014 metų gruodį Lietuva gavo priėjimą prie bet kurio dujų pardavėjo pasaulyje, nes Klaipedoje pradėjo veikti SGD terminalas „Independence“. Nuo to laiko Lietuva už dujas moka pasaulinę kainą – kaip ir visos energetikškai nepriklausomos šalys. Pasaulinės naftos ir dujų kainos svyruoja – kyla ir leidžiasi. Tačiau Lietuva vis tiek moka mažiau nei 2014 metais. Dėl to esą kiekvieno Lietuvos gyventojo kišenėje per 3,5 metų dėl atpigusių dujų liko po 37 eurus kiekvienam arba 148 eurai keturių asmenų šeimai.

„Taip, gamtinės dujo pastaraisiais metai atpigo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje – dvigubai smarkiau nei kitur. Vadinasi, turėdami Klaipėdos SGD terminalą, sėkmingai taupome toliau!“, – filmo pabaigą šauktuku papuošė kūrėjai.

Apie problemas – nė žodžio

Iš tikrųjų terminalo statytojai nuolat kalba apie vieną SGD terminalo „sėkmės“ aspektą – atpigusias dujas ir šaltinių diversifikavimą, bet nutyli problemas, kurias kelia brangus ir per didelis Lietuvos rinkai įrenginys. Nuo pat terminalo veiklos pradžios valdžia vis nesėkmingai ieško būdų, kaip sumažinti akivaizdžiai per didelę terminalo išlaikymo naštą dujų vartotojams.

Be to, politikai ir verslininkai, valstybinių ir privačių įmonių vadovai niekada nesutarė, kas iš tikrųjų labiau lėmė dujų kainų sumažėjimą Lietuvoje: SGD terminalas ar bendros pasaulio dujų rinkos tendencijos? Verslas argumentuoja, kad Vokieijoje dujos tikrai negalėjo atipigti dėl to, jog Lietuva pasistatė SGD terminalą. Dujos ir Lietuvoje, taip pat tiekiamos „Gazprom“, pasak ekspertų, galėjo atpigti dėl pasaulinių tendencijų.

Nuo pat terminalo veiklos pradžios valdžia vis nesėkmingai ieško būdų, kaip sumažinti akivaizdžiai per didelę terminalo išlaikymo naštą dujų vartotojams.

Nutylima ir tai, kad Lietuvos dujų vartotojai 2013–2018 metais SGD terminalo sąnaudoms padengti jau sumokėjo 356,9 mln. eurų. Maždaug dar tiek galit ekti sumokėti per ateinančius 5 metus.

Užnėrė girną po kaklu

„Klaipėdos nafta“ ketvirtųjų „Independence“ metinių proga nenori prisiminti, jog 2012 metų spalį dar nepradėto statyti SGD terminalo mokestis dujų perdavimo kainą didino beveik du kartus.

Tarifas nuo 2013 metų daugiausia augo dėl SGD terminalo investicijų į infrastruktūrą sąnaudų kompensavimo. Kainų komisijos sprendimu, 2013–2014 metais vykstant statyboms, vartotojai SGD terminalui turėjo surinkti 200 mln. litų: 114 mln. litų 2013 metais ir 86 mln. litų 2014 metais. Verslas tokį terminalo finansavimo būdą vadino neteisėtu bei nemoraliu ir dėl pažeistų teisių kreipėsi į Europos Komisiją.

Didžiausia šalies gamtinių dujų vartotoja Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ tuo metu vartojo beveik pusę į Lietuvą transportuojamų gamtinių dujų, todėl labiausiai nukentėjo dėl pasirinkto SGD terminalo finansavimo modelio. Bendrovės išlaidos dujų perdavimui dėl SGD terminalo priedo 2013 metais didėjo nuo 24 mln. litų iki 76 mln. litų. Tai sudarė beveik pusę SGD terminalui iš visų vartotojų surinkti numatytos sumos.

Apie papildomą finansinę naštą bendrovė sužinojo vos prieš savaitę iki nutarimo įsigaliojimo, tai kirto per verslo galimybes konkuruoti ir tinkamai reaguoti į pokyčius.

Prekybos nuostoliai ir prievolės

Valstybės pasirinktas terminalo statybos finansavimo modelis visada balansavo ant teisėtumo ribos ir ne kartą taisytas, baiminantis Europos Komisijos sankcijų.

Valstybės pasirinktas terminalo statybos finansavimo modelis visada balansavo ant teisėtumo ribos ir ne kartą taisytas, baiminantis Europos Komisijos sankcijų.

Nepaisydama viešai išsakomų verslo prieštaravimų ir kritikos, Vyriausybė 2012 metų lapkritį patvirtino dokumentą, įtvirtintantį vadinamąją 25 proc. taisyklę, įpareigojančią didžiausias įmones pirkti 25 proc. gamtinių dujų iš būsimo SGD terminalo Klaipėdoje.

Tik pasitraukus plano autoriui tuomečiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, 25 proc. taisyklės buvo atsisakyta. 2013 metų birželio 27 dieną tai numatančias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas priėmė Seimas.

Naują SGD pardavimo per terminalą modelį Seimui pristatė A. Sekmoką pakeitęs ergetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Nauja tvarka šiek tiek palengvino privataus verslo ateitį, tačiau reguliuojamiems šilumos ir elektros gamintojams prievolė pirkti dujas iš SGD terminalo liko.

Arvydas Sekmokas./ Andriaus UFarto/fotobakas nuotrauka.
Arvydas Sekmokas./ Andriaus UFarto/fotobakas nuotrauka.

Pirmaisiais veiklos metais iš šio įrenginio dujas pirko tik Lietuvos reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Minimaliai SGD terminalo veiklai užtikrinti jie buvo verčiami per metus įsigyti 540 mln. kub. metrų dujų. 2016 metų vasarį pasirašius atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“, būtinasis kiekis sumažintas iki 350 mln. kub. metrų.

Tik pasitraukus plano autoriui tuomečiam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, 25 proc. taisyklės buvo atsisakyta. 2013 metų birželio 27 dieną tai numatančias Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas priėmė Seimas.

Dujas iš SGD terminalo reguliuojamiems energijos gamintojams parduoda imortuojamomis SGD prekiaujanti valstybinė bendrovė „Litgas“. Skaičiuojama, jog šios įmonės 2016–2018 metų prekybos nuostolis gali sudaryti daugiau kaip 60 mln. eurų.

Šis nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, – tai skirtumas tarp „Litgas“ būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos iš „Statoil“ ir vidutinės rinkos pardavimo kainos reguliuojamiems energijos gamintojams.

Dujas iš „Statoil“ įsigyjanti ir Lietuvos įmonėms tiekianti bendrovė nebankrutuoja, nes skirtumas tarp brangiai perkamų ir pigiai parduodamų dujų nuo 2016 metų dengiamas iš SGD terminalo mokesčio (saugumo dedamosios), kurį suneša gamtines dujas vartojančios šalies pramonės įmonės. Per metus šio mokesčio iš pramonės įmonių surenkama daugiau kaip 80 mln. eurų ir maždaug ketvirtadalis jų tenka „Litgas“.

2017 metais „Litgas“ SGD terminalo saugumo dedamosios tiekimo sąnaudos arba skirtumas tarp brangiau perkamų ir pigiau parduodamų dujų sudarė apie 25 mln. eurų. 2016 metais šis skirtumas buvo 13,75 mln. eurų. 2017 metais įmonei skirta apie 24 mln. eurų iš 2018 metais planuojamo surinkto SGD mokesčio. Iš viso 2016–2018 metais šis skirtumas gali sudaryti 62,75 mln. eurų.

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti „Litgas“ įsigyjamų dujų kainą ir susidarantį skirtumą tarp perkamų ir parduodamų dujų slepia ir šio įmonės veiklos aspekto nekomentuoja. Oficialiai „Lietuvos energijos“ valdoma bendrovė tvirtina, kad nuostolio nepatiria. Įmonė viešai neskelbia ir sumos, kurią gauna iš Lietuvoje surenkamo saugumo dedamosios nuostolingai veiklai finansuoti. „Litgas“ įsigyjamų dujų kainos neatskleidžia prisidengdama sutarties su norvegų kompanija konfidencialumu.

Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį 2017 metų pusmetį buvo apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą.

Neoficialiais duomenimis, „Litgas“ importuojamos dujos pirmąjį 2017 metų pusmetį buvo apie 25 proc. brangesnės už rinkos kainą.

Šių metų gegužę Kainų komisija paskelbė, jog „Litgas“ parduodamos dujos reguliuojamiems energijos gamintojams 2018 metų trečiajį ketvirtį brangs apie 20 procentų. Gamtinių dujų kainos pokytį lėmė prognozuojamos didesnės gamtinių dujų importo kainos.

Penktadienį, spalio 26 dieną, paskelbta, kad brangstant importuojamoms dujoms, reguliuojamiems energijos gamintojams nuo kitų metų gamtines dujas iš „Litgas“ teks pirkti dar 16,35 proc. brangiau.

Tikslinė dujų kaina keičiasi dėl prognozuojamos didesnės jų importo kainos – ji 2019 metų pirmąjį ketvirtį sieks 25,27 euro už megavatvalandę (2018 metų ketvirtąjj ketvirtį – 22,75 euro).

Pagal terminalo pajėgumų modelį, „Litgas“ dujas rinkos dalyviams parduoda už vidutinę rinkos kainą, o skirtumas tarp rinkos ir iš „Equinor“ (buvusios „Statoil“) įsigyjamų dujų kainų kompensuojamas iš terminalo dedamosios.

Penktadienį, spalio 26 dieną, paskelbta, kad brangstant importuojamoms dujoms, reguliuojamiems energijos gamintojams nuo kitų metų gamtines dujas iš „Litgas“ teks pirkti dar 16,35 proc. brangiau.

Mokestis kasmet didėja

Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos, 2015 metais pradėto eksploatuoti SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja.

Vien per pastaruosius trejus metus SGD mokestis, kurį moka dujas vartojančios pramonės įmonės, išaugo kone 17 mln. eurų – nuo 70 mln. eurų 2015 metais iki beveik 87 mln. eurų 2018 metais.

Daugiausia SGD mokesčio moka didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. 2018 metais „Achema“ sumokės 24 mln. eurų SGD saugumo dedamosios.

2017 metais SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo beveik 20 mln. eurų iš surinktų daugiau kaip 88 mln. eurų. 2013–2014 metais iš 30,7 mln. eurų valstybės surinkto SGD priedo, „Achema“ sumokėjo 13,1 mln. eurų, arba 46,5 proc. viso šalyje surinkto SGD priedo lėšų. Nuo 2013 metų SGD terminalą „Achema“ parėmė parėmė 103,4 mln. eurų suma, o per dešimtmetį iki 2024-ųjų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, iš viso sumokės 239 mln. eurų.

Nuomos kaina – daugiau kaip 150 tūkst. dolerių per dieną

Daugiausia SGD mokesčio moka didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. 2018 metais „Achema“ sumokės 24 mln. eurų SGD saugumo dedamosios.

Dujų vartotojai 2013–2018 metais SGD terminalo sąnaudoms padengti sumokėjo 356,9 mln. eurų. Maždaug dar tiek pat teks sumokėti per ateinančius 5 metus, kol galios laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su Norvegijos kapitalo bendrovė „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną.

Sutartis su norvegais leidžia 2024 metais „Klaipėdos naftai laivą-saugyklą išpirkti ir Vyriausybė jau palaimino tokią galimybę. Šiuo metu Energetikos ministerija rengia reikiamų teisės aktų pakeitimus, kurie bus teikiami svarstyti Seimui šioje rudens sesijoje. Ministerija žada, jog Seimui pritarus įstatymų pakeitimams dėl SGD laivo-saugyklos ateities, nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokėtų po 23 mln. eurų mažiau.

Skaičiuojama, kad išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau konkreti laivo išpirkimo kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali. Laivas būtų išperkamas „Klaipėdos naftos“ nuosavomis ir skolintomis lėšomis.

Per ankstyvas ir neapgalvotas sprendimas

Priimdama sprendimą Vyriausybė vadovavosi tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Pöyry Management Consulting“ atlikta studija, kurią užsakė „Klaipėdos nafta“. Tačiau studiją dėl SGD terminalo ateities pateikę užsienio ekspertai nevertino trąšų rinkos, kuriai tenka maždaug pusė visų šalyje suvartojamų gamtinių dujų, perspektyvos.

Nuo šios pramonės šakos iš esmės priklauso bendras dujų suvartojimas šalyje ir tuo pačiu SGD terminalo sąnaudų padengimas pritaikant valstybinio reguliavimo priemones.

Nepriklausomi energetikos ekspertai tuomet komentavo, jog pasirinkdamą laivo – saugyklos išpirkimą Vyriausybė neįvertino mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje.

Nuo šios pramonės šakos iš esmės priklauso bendras dujų suvartojimas šalyje ir tuo pačiu SGD terminalo sąnaudų padengimas pritaikant valstybinio reguliavimo priemones.

Tarptautinis energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankausko nuomone, sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų.

„Mano supratimu, geriausias variantas buvo palaukti, nes matome, kas dedasi – dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas su pagrindiniu dujų vartotoju „Achema“. Labai priklauso, kaip jai seksis. Nėra labai logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti. Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome su tomis pasekmėmis susidoroti“, – sakė jis.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pripažino, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti.

„Reikėjo palaukti iki sutarties pasibaigimo ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje ir jeigu jis toliau mažėja, padaryti gal kitokį sprendimą, o jeigu ne, – nusipirkti geriau, nei išsinuomoti dar labai ilgam laikui, nes nusipirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus laivą. Pas mus viskas, kas susiję su terminalu, yra politiniai sprendimai“, – sakė M. Nagevičius.

Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos.

„Dujų vartojimo augimas – nerealus. Vilnius pereina į biokurą ir atliekas. Vilnius suvartoja du trečdalius visų šilumos gamybos dujų. Taršos leidimų kaina kyla. Dujas vartoti neapsimoka Lietuvoje. Koks iš viso motyvas, kodėl Lietuvoje galėtų augti dujų vartojimas? Dujų vartojimas galėtų augti Europos Sąjungoje, kur dujos galėtų keisti akmens anglį, pas mus nėra ką pakeisti. Pas mus vienareikšmiškai mažės dujų vartojimas, klausimas, kaip greitai“, – aiškino M. Nagevičius.

V. Jankausko teigimu, dujų vartojimo mažėjimas Lietuvoje – akivaizdi tendencija.

Valstybė mėgsta brangius projektus

V. Jankausko nuomone, Lietuvos valstybė niekada nebuvo geriausia šeimininkė, nes ji prastai skaičiuoja, nesivadovauja ekonominiais argumentais ir lengva ranka leidžia svetimus pinigus.

Tačiau Lietuvoje visus didžiausius energetikos projektus kažkodėl vykdo valstybė ir – ne geriausiu būdu. „Mes persisunkę socializmo idėjomis ir galvojame, kad valstybė valdo geriau, o privatininkai tik nori apgauti, apsukti, atimti. Pažiūrėkite – energetikoje viską atėmėme iš verslo ir perdavėme valstybei. Bet mano patirtis rodo, kad ten, kur ateidavo privatus kapitalas, jis optimizuodavo sąnaudas ir priimdavo geresnius sprendimus“, – teigė profesorius.

Skaičiuojama, kad iš viso Klaipėdos SGD terminalo, kurio maksimalus metinis pajėgumas siekia iki 4 mlrd. kubinių metrų, statyba kartu su laivo saugyklos nuoma per dešimt metų Lietuvai kainuos 695 mln. eurų. Jam negauta nė cento Europos Sąjungos paramos. Projektą vykdžiusi valstybės įmonė nemėgino pritraukti privačių investuotojų.

Tačiau abejotino projekto užsakovai ir vykdytojai visuomenei bando įteigti, kad pastatytas įrenginys ir pasirinktas jo finasavimo modelis buvo geriausias ir vienintelis galimas. Jokių kitų alternatyvų esą nebūta. Viešojoje erdvėje diskusijos iš esmės suvedamos į vieną klausimą: už ar prieš SGD terminalą.

Iš tikrųjų su valstybės pagalba pastatytas dabartinis SGD terminalas ir jo finansavimo schema nebuvo vienintelis ir geriausias būdas išspręsti dujų rinkos ir energetinės nepriklausomybės Lietuvoje problemas. Alternatyvų buvo ir buvo ne viena. Jas Lietuvai siūlė ne tik solidūs tarptautiniai konsultantai, privatūs vietos investuotojai bet ir viena iš Vyriausybių.

Pasikeitus politinei švytuoklei, planai statyti vieną terminalą, kurio akcininkai būtų valstybė ir privati kompanija, sunaudojanti pusę į šalį importuojamų dujų, arba privačių investuotojų siūlyta dviejų terminalų koncepcija, buvo drastiškai atmesti.

Valstybės terminalas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis ir geriausias pasirinkimas. Jeigu nebūtų buvę šio valstybinio terminalo, jis būtų buvęs privatus, mažesnis, pigesnis ir efektyvesnis.

Sužlugdė privatų projektą

Prieš įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą Vyriausybė jo nevertino ekonominio naudingumo aspektu, taip pat nevertino, kaip pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas paveiks dujų sektoriaus vartotojus. Nebuvo modeliuojami ir pasirinkto finansavimo būdo privalumai ir trūkumai.

Ypač svarbaus valstybei objekto – gamtinių dujų terminalo – statybos, kurią planavo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, pradžia buvo nukelta keleriems metams dėl galimai politinių dešiniųjų Vyriausybės motyvų. Šitaip buvo prarasta galimybė įgyvendinti projektą privataus investuotojo lėšomis ir pavėluota pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Vyriausybė iš tikrųjų nė nesiekė SGD terminalo įgyvendinimui pasinaudoti ES finansine parama, o tik imitavo pastangas.

Tokias SGD terminalo projektuotojams ir vykdytojams nepalankias Laikinosios tyrimo komisijos išvadas 2014 metų balandžio mėnesį patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Išvadose, be kitų dalykų, konstatuota, jog „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo. 2012 metų vasario 15 dieną Vyriausybės priimtas nutarimas ir tų tų pačių metų birželio 12 dieną Seimo priimtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas tik patvirtino įvykusį faktą. O sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimtas pradėjus projektą įgyvendinti.

„Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu“, – teigta Seimo patvirtintose išvadose.

2014 metų gegužę, praėjus mėnesiui po minėtų išvadų patvirtinimo Seime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė baudžiamąją bylą prieš kelis valstybės tarnautojus ir galutinai nutarė, kad didelės neturtinės žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių veiksmų, kurie žlugdytų SGD terminalo projektą ar darytų žalos valstybei. Ūkio ministerijos pareigūnai kaltinti dėl neva padarytų įstatymų pažeidimų steigiant įmonę „Gamtinių dujų terminalas“ ir parenkant investuotoją remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis.

„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo“, – nutartyje 2014 mettų gegužę teigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“ 2008 metų spalio 15 dieną įsteigė Ūkio ministerija (80 proc. akcijų priklausė Vyriausybei) ir AB „Achema“ (priklausė 20 proc. akcijų). Pagrindinė įmonės veikla – gamtinių dujų terminalo statyba, eksploatavimas ir gamtinių dujų laikymas.

Seimo Laikinoji tyrimo komisija dar iki LAT nutarties paskelbimo konstatavo, kad valstybei ypač svarbaus objekto – SGD terminalo – statybos pradžia buvo nukelta keleriems metams „dėl galimai politinių Vyriausybės motyvų“. Šitaip buvo prarasta galimybė įgyvendinti projektą privataus investuotojo lėšomis ir pavėluota pasinaudoti ES parama. Komisija konstatavo, kad Vyriausybė, įgyvendindama SGD terminalo projektą, nė nesiekė pasinaudoti ES finansine parama. ES parama regioniniam SGD terminalui galėjo būti skiriama tik tuo atveju, jeigu dėl bendro projkekto būtų susitarusios visos trys Baltijos valstybės.

Bendro SGD importo terminalo Baltijos regione projektas buvo įtrauktas į Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planą, projektą palaikė ir skatino įgyvendinti Europos Komisija.

Dabartinį SGD terminalą Lietuva pasistatė viena, nesitardama su Estija ir Latvija, todėl negalėjo pretenduoti į ES paramą, numatytą regioniniam Baltijos valstybių terminalui, dėl kurio sutartų visos trys Baltijos šalys.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"