Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Ikea“ siūlymas nuomotis baldus Lietuvoje negalios 

2019 kovo 11 d. 13:52
Bandomojo projekto užsienyje rezultatus “Ikea“ pardavėjai Lietuvoje atidžiai stebės, tačiau baldų nuomos eksperimento čia kol kas netaikys.
Bandomojo projekto užsienyje rezultatus “Ikea“ pardavėjai Lietuvoje atidžiai stebės, tačiau baldų nuomos eksperimento čia kol kas netaikys.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ar esame nuosavybės eros pabaigos liudininkai? Gal nuosavo būsto, automobilio ar muzikos įrašų ir knygų turėjimas tampa atgyvena? XX amžiuje buvo įprasta daiktus pirkti, laikyti ir galbūt perduoti kitai kartai. Šiais laikais vis patraukliau juos nuomotis, o ne įsigyti visam laikui.

Vaizdo įrašų, filmų ir serialų nuomos internete paslaugas teikianti kompanija „Netflix“, muzikos klausymosi internetu plaformos „Spotify“ ir „Apple Music“ gyvena iš prenumeratos – produktai klientams nuomojami, tačiau niekada neparduodami, netampa jų nuosavybe.

Naujuoju keliu bando eiti ir didžiausia pasaulyje mažmeninės baldų prekybos bendrovė „Ikea“. Kompanija atlieka eksperimentą – siūlo vartotojams baldus nuomotis, užuot juos pirkus. Projektas pirmiausia išbandomas Šveicarijoje. Čia pirkėjai kviečiami baldus nuomotis, o paskui grąžinti juos pardavėjui. Švedijos kapitalo kompanija jau anksčiau pristatė keletą paslaugų, leidžiančių sumažinti švaistymą. Pavyzdžiui, vartotojai raginami grąžinti senas lovas ir sofas, o vėliau jos, tik jau suremontuotos, atiduodamos labdarai. Naujovių „Ikea“ ėmėsi siekdama kurti aplinkai nekenksmingą verslo modelį ir mažinti pastarojo meto patiriamus nuostolius.

Kompanijos atstovai „Lietuvos žinioms“ teigė, jog bandomojo projekto užsienyje rezultatus „Ikea“ pardavėjai Lietuvoje atidžiai stebės, tačiau kol kas baldų nuomos eksperimento čia nedarys.

Pradėjo nuo biuro baldų nuomos

„Financial Times“ rašo, kad pirkėjams Šveicarijoje pirmiausia pasiūlyta nuomotis biuro kėdes, stalus ir virtuvės baldus. Nauja strategija „Ikea“ siekia kurti ir parduoti prekes, kurios galėtų būti remontuojamos, vėl naudojamos, perdirbamos ir dar kartą parduodamos.

„Užuot išmetę baldą į sąvartyną, jį šiek tiek atnaujiname ir vėl parduodame. Taip prailginame produkto naudojimą“, – sakė bendrovės „Inter Ikea“ vykdomasis direktorius Torbjornas Loofas. Jo žodžiais, baldų nuoma yra ir būdas finansuoti, pavyzdžiui, virtuvės įrengimą. „Manau pirkėjui patiktų, jei galėtų pasakyti: pakeisiu, pritaikysiu ar modernizuosiu savo virtuvę pagal siūlomą nuomos modelį, – svarstė T. Loofas. – Kai nuomos laikas baigiasi, jis baldą grąžina ir gali išsinuomoti kitą.“

Pirkėjams siūloma nuomotis baldus, o paskui juos grąžinti pardavėjui.

Praėjus veikti tokiam žiedinės ekonomikos modeliui bendrovė ne tik parduotų produktą, bet ir stebėtų, kaip klientas jį naudoja bei tausoja. „Mūsų ambicija – skatinti žmones tapti aktyviais tikros žiedinės ekonomikos dalyviais. Mes savo ruožtu prie šios ekonomikos prisidedame kurdami naujus pirkimo ir baldų naudojimo būdus“, – aiškino kompanijos „Ikea“ atstovas.

Tiesa, jis pripažino, kad Šveicarijoje taikomas baldų nuomos projektas tėra bandomasis. Kol kas anksti kalbėti, kaip visa tai atrodys ateityje. Baldų nuomos planas – tik vienas iš kompanijos sumanymų siekiant teikti daugiau užsakomųjų paslaugų, kurios leistų daiktus perdirbti, o ne išmesti.

Jungtinėje Karalystėje pirkėjai jau dabar gali grąžinti kai kuriuos baldus į parduotuves. Šios juos parduoda mažesne kaina arba atiduoda labdarai. Dauguma parduotuvių taip pat turi remonto ir pakavimo dirbtuves, kad pristatymo metu sugadinti baldai galėtų būti atnaujinami ir vėl parduodami, o ne išmetami.

Švedijos kompanija irgi ketina imtis atsarginių dalių verslo. Tada vartotojai patys pasikeistų baldų, kurių jau nebėra sandėliuose, dalis, pavyzdžiui, vyrius, varžtus.

Permainų ėmėsi sumažėjus pelnui

„Ikea“ siekia iki 2020 metų baldų gamybai naudojamą medieną ir popierių pakeisti kitomis atsinaujinančiomis žaliavomis, o iki 2030-ųjų atsisakyti iškastinio kuro kaip energijos šaltinio. Stengdamasi plėtoti kuo mažiau aplinką teršiantį verslą kompanija investavo daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų į atsinaujinančią energiją, įskaitant vėjo ir saulės jėgaines, įsigijo daugiau kaip 100 tūkst. ha miškų ir ėmėsi plastiko perdirbimo verslo.

Šių metų vasarį Londone „Ikea“ atidarė iki šiol „žaliausią“ savo parduotuvę. Joje įrengta mokymosi erdvė, kurioje pirkėjai supažindinami, kaip patys galėtų atnaujinti ar perdirbti senus baldus.

„The Gardian“ rašo, kad naujų priemonių kompanija ėmėsi, kai jos pelnas 2018 metais sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Pernai „Ikea“ visame pasaulyje atleido apie 7,5 tūkst. biuro darbuotojų, iš jų 350 – Jungtinėje Karalystėje, nes nusprendė labiau koncentruotis į e-prekybą ir mažesnes parduotuves miestų centruose.

Rinkos analitikai pažymi, kad naujoji karta pirkėjų vis daugiau daiktų nuomojasi, o ne perka, pavyzdžiui, muzikos įrašus, filmus, knygas. Žmonės jau seniai nuomojasi ir brangesnių bei retesnių drabužių, kitokių prekių. Taigi laikinas naudojimasis baldais būtų nauja platesnės tendencijos dalis.

Kita vertus, kaip pažymi analitikai, žmonės daiktus paprastai nuomojasi trumpam laikui. Be to, dažniausiai reikalaujama juos grąžinti nesugadintus. Tuo metu baldai yra ilgesnio naudojimo gaminiai, todėl kompanijos „Ikea“ eksperimentas gali ir nepavykti. Gal dėl šios priežasties ji kol kas plačiau šio verslo modelio ir netaiko.

Lietuvoje neeksperimentuos

„Svarstymai apie baldų nuomos iniciatyvas vyksta kitų šalių parduotuvėse „Ikea“, tad komentuoti jų neturime galimybės, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Renata Dantė, kompanijos ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims. – Tai – bandomasis projektas, jo rezultatus atidžiai stebėsime. „Ikea“ prioritetas Lietuvoje – kurti geriausią patirtį mūsų klientams, užtikrinti mažą kasdienę kainą, didelį baldų ir namų sprendimų pasirinkimą, reikalingų paslaugų pasiūlą. Žinoma, nuolat vertiname šalies rinką ir siekiame, kad vartotojų lūkesčiai būtų patenkinti ir „Ikea“ efektyviai prisidėtų kurdama gražesnį gyvenimą namie.“

Pasak R. Dantės, tvarumas ir gamtos išteklių tausojimas yra vienas svarbiausių kompanijos „Ikea“ veiklos principų. Jis įgyvendinamas visose srityse – nuo baldų medžiagų pasirinkimo ir jų gamybos iki kasdienės atsakingos veiklos parduotuvėse, biuruose, restoranuose.

„Taip pat visada siekiame, kad pirkėjai rastų parduotuvėse jų namams pritaikytų sprendimų, padedančių taupiai naudoti energijos, gamtos išteklius, rūšiuoti ir kt. Šiuo metu bendrovės „IKEA Lietuva“ parduotuvėje turime per 500 skirtingų prekių, skirtų tvariam gyvenimui namuose: nuo energiją tausojančių ir taupyti padedančių LED lempučių, kurių kaina prasideda nuo 0,99 Eur, iki atliekų rūšiavimo sprendimų, iš perdirbtų medžiagų pagamintų baldų. Pavyzdžiui, parduotuvėje siūloma dizaino apdovanojimų laimėjusi virtuvė iš perdirbtų plastiko butelių KUNGSBACKA, iš perdirbto plastiko ir medžio pagaminta kėdė ODGER ir pan.“, – dienraščiui vardijo R. Dantė.

Dauguma parduotuvių taip pat turi remonto ir pakavimo dirbtuves, kad pristatymo metu sugadinti baldai galėtų būti atnaujinami ir vėl parduodami, o ne išmetami.

Pastaraisiais metais „Ikea“ visame pasaulyje įgyvendino daugiau kaip 100 žiedinės ekonomikos iniciatyvų, kuriomis siekiama saugoti gamtos išteklius. „Ikea“ parduotuvėje Lietuvoje naudojame tik LED apšvietimą, taikome technologinius sprendimus, leidžiančius efektyviai ir taupiai vartoti energiją, perdirbame medžiagas ir atliekas bei suteikiame galimybę tai daryti lankytojams“, – tvirtino bendrovės atstovė.

Pasak jos, visa praėjusiais metais parduotuvėje sunaudota elektros energija buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Parduotuvė Vilniuje turi saulės kolektorius, kurie gamina saulės šilumos energiją ir vasarą „Ikea“ restoranui tiekia visą reikalingą karštą vandenį.

„Perdirbame 82 proc. visų iš veiklos susidarančių atliekų: pakuočių, maisto likučių ir kt. O „Ikea“ restoranas surenka ir perdirba visas maisto atliekas. Vanduo ir elektra taip pat taupomi diegiant jutiklius, kurie apšviečia patalpas įėjus žmonėms ir automatiškai išjungia apšvietimą jiems išėjus“, – dėstė R. Dantė.

Praėjusių metų birželį įmonė įsipareigojo iki 2020 metų sausio visiškai atsisakyti vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių. „Šis sprendimas palies tokias prekes kaip vienkartiniai šiaudeliai, puodeliai, šaldymo ir šiukšlių maišeliai. Iki 2030 metų „Ikea“ sieks, kad visos prekės būtų gaminamos tik iš atsinaujinančių arba perdirbamų medžiagų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R. Dantė.

INFOBOKSAS

Netiki pasaulinių korporacijų deklaruojamais motyvais

„The Guardian“ žurnalistas Rhikas Samandderis rašo, kad anksčiau nuomos paslaugos daugiausia būdavo skirtos iš būsto prekybos rinkos eliminuotai jaunajai kartai. Tačiau dabar šis verslo modelis sparčiai plečiasi ir apima vis daugiau sričių. „Šiandien siūloma nuomotis beveik viską: ne tik muzikos įrašus, TV laidas ar filmus, bet ir meno kūrinius, drabužius, padangas, vestuvių bei švenčių įrangą, net karstus ir naminius gyvūnus. Kad gyvenčiau, turiu vartoti. Bet nenoriu su kompanija susisaistyti ilgalaikiais santykiais, kaip siūlo „Ikea“. Noriu susimokėti ir pamiršti pardavėją. Noriu, kad mane paliktų ramybėje“, – aiškina jis.

Tuo metu kai kurie nuomininkai, pasak R. Samandderio, elgiasi priešingai: seka mūsų pasirinkimus, fiksuoja įpročius, atakuoja nesibaigiančiais pasiūlymais. „Atsikratyti nereikalingų daiktų, nebūtinai išmetant juos į šiukšlyną, galima ir be tarpininko, kokiu siūlosi būti „Ikea“. Esu feisbuko bendruomenės narys, čia žmonės nuolat deda senų baldų, čiužinių, kitų daiktų, kuriuos siūlo parduoti ar atiduoti už dyką, nuotraukas“, – teigia jis.

Britų žurnalistas tvirtina nesantis nusistatęs prieš „Ikea“, jam net patinka švediški mėsos kukuliai, parduodami kompanijos parduotuvių restoranuose. Bet naudotą „Ikea“ sofą Rhikas nusipirko iš interneto skelbimų svetainės „Gumtree“.

„Netikiu jokiais pasaulinių verslo konglomeratų viešai deklaruojamais motyvais. Instinktyviai priešinuosi bet kokioms pelno siekiančioms taktikoms, net jeigu jos gražiai supakuotos į mane įkvėpti turinčių „žaliųjų“ idėjų pakuotę. Nenoriu būti kvailinamas, kad neva po nuomos termino pabaigos grąžindamas pardavėjui žurnalinį staliuką gelbėju Žemę“, – neslepia „The Guardian“ žurnalistas.

Jo nuomone, galbūt ir reikėtų iš naujo įvertinti mūsų pirkimo bei vartojimo įpročius. Tačiau esą įtartina, kai pokyčius siūlo kompanijos, kurios pačios ir sukėlė dabartines aplinkosaugos problemas. „Ar produktų nuoma gali padaryti aplinką švaresnę? Keista, kai šviesesnė ateitis siejama su tuo, kad nuo mano banko sąskaitos kas mėnesį tam tikrą sumą pinigų nuskaitys kompanijos, kurios ir taip kontroliuoja vis daugiau mūsų gyvenimo aspektų ir kurioms mes vis labiau prasiskoliname“, – „The Guardian“ rašo R. Samandderis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika