Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

„Brexitas“ kalakutų augintojams neatvers daugiau galimybių 

2018 lapkričio 8 d. 12:00
Šalies kalakutų augintojai kol kas labiau orientuojasi į vidaus rinką.
Šalies kalakutų augintojai kol kas labiau orientuojasi į vidaus rinką.
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva į Didžiąją Britaniją eksportavo 9,2 karto daugiau kalakutienos nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Šią žinią tiek kalakutų augintojai, tiek didžiausias šalyje kalakutienos gamintojas vertina santūriai ir negalvoja apie eksporto plėtrą šioje šalyje.

Ekspertai mano, kad Jungtinės Karalystės kalakutienos gamintojų po „Brexito“ laukia sunkūs laikai. „Susirūpinimą kelia ne tik galimas pigesnės importo produkcijos antplūdis, bet ir tai, kad bus sunkiau rasti darbuotojų sezoniniams darbams. Dėl šios priežasties kai kurios įmonės svarsto perkelti dalį gamybos į kitas ES šalis“, – rašo „Agrorinka“.

Leidinio žiniomis, vienas didžiųjų Jungtinės Karalystės kalakutų augintojų „Kelly turkeys“ jau planuoja perkelti 5 proc. savo auginamų 42 tūkst. veislinių kalakutų į Vokietiją arba Olandiją. „Kompanijos savininkas nemato jokių teigiamų „Brexito“ pusių, išskyrus tai, kad sumažės biurokratinis aparatas. Tačiau neigiama įtaka bus akivaizdi. Nustojus galioti ES taikomiems muitų tarifams iš Brazilijos ir JAV importuojamai kalakutienai, vietos gamintojai nesugebės konkuruoti. Maža tikimybė, kad vartotojai bus pasirengę mokėti gerokai brangiau už savo šalyje pagamintą produkciją, nes jau ir šiuo metu didėja importas iš Lenkijos ir Ukrainos“, – teigiama minėtoje apžvalgoje.

Įspūdinga tik vertinant kartais

„Kalbant apie Didžiąją Britaniją, kalakutienos eksportas į šią šalį tikrai išaugo 9 kartus, tačiau 2017 metais jos beveik neišvežta (tik apie 4 t), todėl šiemet išvežus net ir nedidelį kiekį, matyti toks įspūdingas eksporto rodiklio padidėjimas. Kadangi yra šalių, eksportuojančių didelius kiekius kalakutienos, Lietuva nebent galėtų orientuotis į brangesnės, aukštos kokybės produkcijos eksportą“, – mano Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Vaida Janulevičiūtė. Jos žodžiais, kalakutų augintojai ir kalakutienos gamintojai visada turi galimybių plėsti savo produkcijos realizavimo rinkas, įvertindami ten esančią kalakutienos paklausą.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, per tris pirmus 2018 metų ketvirčius Lietuvoje pagaminta apie 4 tūkst. t kalakutienos, o tai yra beveik 5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu. Neįskaitant subproduktų, šviežios ir sušaldytos kalakutienos pardavimas iš viso šiuo laikotarpiu sudarė apie 2 tūkst. tonų. Likusi dalis buvo eksportuota arba panaudota gaminių gamybai.

„Paukštienos išvežama 50 tūkst. t per metus. Kalakutienos eksportas nėra labai didelis: per šių metų 8 mėnesius iš viso buvo eksportuota apie 0,62 tūkst. t kalakutienos, o tai yra 12 proc. mažiau nei per 2017 metų 8 mėnesius. O štai kalakutienos importas sudaro apie 2 tūkst. t, taigi įsivežame beveik 3 kartus daugiau, nei išvežame“, – pabrėžia V. Janulevičiūtė.

JK kalakutienos mėsos eksportas į Lietuvą 2017 metais sudarė 137 t., tai rodo, kad JK visiškai patenkina vidinius rinkos poreikius ir dar lieka perteklinės žaliavos eksportui.

ŽŪIKVC duomenimis, 2018 metų sausio 1 dieną šalyje buvo laikoma per 139 tūkst. kalakutų. Palyginti su praėjusių metų sausiu, laikomų kalakutų skaičius sumažėjo apie 5 procentus.

Išskirtinių galimybių eksportui į JK nemato

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Didžiausia kalakutienos gamintoja mūsų šalyje yra komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) „Arvi kalakutai“. Ji per metus perdirba per 7 tūkst. tonų kalakutienos. Dalį paukščių skerdimui bendrovė taip pat importuoja iš kaimyninių šalių. Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonės „Arvi kalakutai“ eksportuojamas į Didžiąją Britaniją kalakutienos kiekis išaugo apie 23 procentus. Žinoma, tas augimas nėra toks įspūdingas – tik 2 tonomis: nuo 8 pernai iki 10 tonų šiemet. Iš viso į Didžiąją Britaniją iki rugsėjo 1 dienos buvo eksportuota 35,7 t kalakutienos, taigi „Arvi kalakutų“ produkcija sudaro apie 28 proc. viso eksportuoto kiekio.

Uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ KŪB komercijos direktoriaus Audriaus Švedo teigimu, eksporto augimą lėmė praplėstas parduodamų kalakutienos produkcijos pozicijų asortimentas, t. y. parduota daugiau termiškai apdorotų gaminių.

A. Švedas tikino nematąs papildomų išskirtinių galimybių eksportui į Jungtinę Karalystę (JK). „Vietinės rinkos paklausa yra visiškai patenkinama vidaus kalakutų augintojų ir kalakutienos gamintojų. Be to, JK kalakutienos mėsos eksportas į Lietuvą 2017 metais sudarė 137 t, tai rodo, kad JK visiškai patenkina vidinius rinkos poreikius ir dar lieka perteklinės žaliavos eksportui. Šiuo metu neplanuojame imtis papildomų veiksmų, nes mūsų auginamų kalakutų ir parduodamos produkcijos kiekį visiškai realizuojame Lietuvoje ir Baltijos šalyse, o konkurencija JK rinkoje su vietiniais kalakutų augintojais ir produkcijos gamintojais yra intensyvi“, – sako KŪB komercijos direktorius.

Vladas Baltuonis, kalakutų augintojas iš Kretingos rajono Kalniškių kaimo, prieš keletą metų eksportavo savo ūkio produkciją Anglijos lietuviams. Šiuo metu ūkininkas kalakutieną realizuoja vietos rinkoje ir dalį jos – Latvijoje. „Galbūt vertėtų ieškoti kontaktų ir vėl pradėti bendradarbiauti su anglais. Šiek tiek stabdo tai, kad esame šeimos ūkis, o tokiai šaliai reikalingi dideli kiekiai produkcijos. Negalėtume labai daug patiekti ir nieko neliktų Lietuvos rinkai“, – teigia V. Baltaduonis,

Kalakutų augintojas prisipažino prioritetą teikiąs vietos rinkai, čia turi savo klientų. „Kalakutus auginame nenaudodami antimikrobinių medžiagų, ir pirkėjai tai vertina“, – pabrėžia ūkininkas. Per metus Baltuonių kalakutų ūkis užaugina 40 tūkst. paukščių arba 300 t kalakutienos.

Pataria neskubėti

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, jog dar per anksti sakyti, kad „Brexitas“ Lietuvos kalakutų augintojams išėjo į naudą. „Pats Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES faktas įvyks kitąmet kovą. Tačiau jei paskutiniai metai tokie sėkmingi, galima daryti išvadą, kad ryšiai nepasikeis, nenutrūks, tai išties išeis į naudą. Juk iki tol tokio eksporto nebuvo, reikia tikėtis, kad jo apimtis nesumažės“, – viliasi ekspertas.

A. Gapšio žodžiais, iki šių metų pradžios ne tik kalakutienos, bet ir kitų lietuviškų žemės ūkio produktų eksportas į Didžiąją Britaniją nebuvo didelis. Vis dėlto ekspertas pripažįsta, kad kol kas ūkininkams, galvojantiems apie kalakutų auginimą, dar nesiryžtų siųsti žinios, kad būtent dabar pats laikas to imtis.

„Reikia ne vienus metus auginti kalakutus, kad galėtum atitikti eksportui keliamus reikalavimus. Jei neatsiras kokių nors pakeitimų prekyboje tarp ES ir Anglijos, viskas gerai, tačiau jei būtų įvesti muitai, ta prekyba nutrūktų. Aišku, galima manyti, kad kalakutiena bus sunaudota vietos rinkoje, tačiau didelio perversmo tikėtis būtų naivu, nes lietuviai dažniausiai renkasi pigesnę kiaulieną. Kalakutiena Lietuvoje po truputį skinasi kelią į rinką, tačiau, palyginti su vištiena, ji yra brangesnė, o tai pagrindinis faktorius, nulemiantis vartojimą“, – samprotauja A. Gapšys.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"